Nors ši šventė mena pagoniškus laikus, šiandien pažymėti Mildos dieną palepinant savo antrąją pusę tampa vis populiariau. O kaip saldžiau lepinti, jei ne desertais?! Tam puikiai pasitarnaus modernios tradicinių lietuviškų desertų idėjos.

Senovės lietuvių kultūroje Mildos vardu buvo vadinama meilės, laisvės ir piršlybų deivė, kuriai pagerbti skirta šventė kasmet minima gegužės 13-ąją. Pagal senovės tradicijas, šią dieną įprasta dedikuoti meilei ir sužadėtuvėms, taip pat tikima, kad Mildos diena yra ypač palanki norint pratęsti giminę.

„Meilės deivę savo kultūroje turėjo kiekviena iškili senovės tauta. Graikų kultūroje tai - garsioji Afroditė, romėnų kultūroje - Venera. Savo ruožtu senovės lietuviai savąją deivę labai gerbė: skaičiuojama, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje stovėjo bent trys puošnios Mildai skirtos šventyklos. Kadangi meilė - būtina kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, Mildos diena tampa puikia proga švęsti ir šiandien“, - sako lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas, pabrėždamas, kad jokia šventė neapsieina be saldžiausių desertų.

Todėl lietuviškosios meilės dienos proga A.Poleninas dalijasi skaniausiais tradicinių lietuviškų desertų receptais, pagardintais moderniais prieskoniais. O jei gaminti laiko vis dėlto pristigs, nustebinti savo mylimuosius galite „Maximos“ konditerijos meistrų pagamintais desertais.

Tradiciniai lietuviški desertai

Lietuvoje saldumynai yra neatsiejama kasdienybės ir švenčių dalis. Lietuvių saldumynų tradicijos siekia šimtmečius. Štai keletas populiariausių tradicinių lietuviškų desertų:

1. Šakotis yra viena iš labiausiai atpažįstamų lietuviškų desertų.
2. Medaus tortas yra vienas iš tų desertų, kuris daugeliui kelia prisiminimus iš vaikystės.
3. Grybukai - tai mažieji sausainiai, kuriuos daugelis lietuvių prisimena iš vaikystės.
4. Tinginys yra vienas paprasčiausių, bet tuo pačiu ir populiariausių desertų Lietuvoje.
5. Varškės apkepas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta švelnius ir lengvus desertus.
6. Spurgos - tai desertai, kurie ypač populiarūs per Užgavėnes.
7. Kūčiukai yra tradicinis lietuviškas Kūčių stalo atributas.
8. Žagarėliai yra trapūs sausainiai, kurie dažnai kepami įvairioms šventėms ar šeimos susitikimams.
9. Obuolių pyragas yra klasikinis desertas, ypač populiarus rudenį, kai yra gausu šviežių obuolių.

Lietuviški saldumynai pasižymi tradiciniais ingredientais, paprastumu ir išskirtiniu skoniu.

Istorija

Vilniaus universiteto profesorius ir kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas kviečia atsigręžti į Lietuvos gastronomijos istoriją bei drauge pasidairyti tarp senovės lietuvių labiausiai pamėgtų saldumynų, o galiausiai vieną iš autentiškų skanėstų ir patiems pasigaminti.

Pirmieji saldumynai - džiovinti vaisiai

Knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė“ autorius R. Laužikas pasakoja, kad nors saldumas yra laikomas vienu iš pamatinių ir lengvai žmogaus atpažįstamų skonių, visgi senovėje jo lietuviams paragauti tekdavo kur kas rečiau negu šiandien. Anot jo, seniausių saldumynų gastronomijos istorijoje beieškant, pirmiausia atsigręžiama į medų, uogas bei vaisius.

„Senovės lietuviai, visai kaip ir mes šiandien, ieškodavo būdų, kaip labiau pasisaldinti savo kasdienybę. Tuo metu tam puikiai pasitarnaudavo vaisių ir uogų džiovinimas, po kurio šie tapdavo daug saldesni. Mūsų protėviai, ko gero, taip pat buvo smaližiai, ir seniausias to įrodymas - archeologės Rimutės Rimantienės radinys Nidos senovės gyvenvietėje - ten ji atrado prieš 4000-5000 metų kažkieno paslėptas džiovintų miškinių obuoliukų atsargas“, - pasakoja R. Laužikas.

Lietuviškos virtuvės tyrinėtojas kaip ypatingesnių saldumynų pradžią šalyje įvardija viduramžius. Anot jo, jau XV amžiaus pradžioje apsilankiusieji Lietuvos valdovų Jogailos ir Vytauto puotose galėdavo paragauti saldžių bandelių, vaflių, dabartinį obuolių sūrį primenančių sausųjų uogienių bei kitų gardėsių, tokių kaip sirupe virti vaisių kompotai, saldūs sūriai, meduoliai, saldusis Malvazijos vynas bei lietuviška klasika - šviežias agurkas su medumi.

Įmantrūs šiandienos desertai jau puikavosi ant Lietuvos didikų stalo

Pasakojimais apie Renesanso epochą nukeliantis R. Laužikas teigia, kad šis laikmetis Lietuvos vadovų ir didikų saldųjį stalą praturtino miltiniais kepiniais - tortais ir pyragais su saldžiais įdarais bei įvairiais sausainukais. Anot jo, jau tuomet išpopuliarėjo daugelis saldžių desertų, kuriuos šiandien vis dar būtų galima palaikyti nebūdingais lietuviškajam stalui.

„XVI-XVII amžiais ant Lietuvos didikų stalų būdavo galima daug dažniau išvysti marcipanus, crème brûlée primenančius pieno ir grietinėlės desertus ar į morengus panašius kiaušinių baltymų kepinius. Taip pat vertėtų atsigręžti ir į kitus mūsų krašto skanėstus kaip varškės saldumynai - arkasai, pyragai-bobos arba skystieji konfitiūrai, kurie būdavo gaminami vaisius ir uogas užpilant karštu sirupu. Ir nors šie desertai iki šiol nėra tokie populiarūs ant šiandieninio saldaus stalo, turbūt ne dažnas iš mūsų susigundytų šiandien išbandyti tokį skanėstą kaip, pavyzdžiui, ajerų šaknų cukatos“, - sako R. Laužikas.

Kaip vėliausiai Lietuvoje paplitusius saldymus pašnekovas išskiria ledus ir šokoladą, kurie diduomenės tarpe išpopuliarėjo tik XVIII amžiuje. Tuo metu nuo XIX amžiaus Vilniuje intensyviai pradėtos leisti kulinarinės knygos, kuriose atsirado ir daugiau iki tol neįprastais laikytų receptų, tarp jų - vokiški baumkuchenai ar angliškos popiečio arbatėlės įkvėpti įvairūs desertiniai sausainiai.

Receptai

Pateikiame keletą tradicinių lietuviškų desertų receptų, kuriuos galite išbandyti namuose.

Tinginys

Ingredientai:

• Sviestas: 75 g (82 proc.)
• Pienas: 100 ml (galima keisti augaliniu, pvz., migdolų)
• Cukrus: 4 valg. š.
• Kakava: 2 valg. š.
• Vanilė: 5 ml (½ arb. š.)
• Sausainiai: 400 g

Gaminimas:

1. Sausainius sulaužykite vidutinio dydžio gabalėliais.
2. Į prikaistuvį sudėkite sviestą. Kaitinkite ant vidutinės ugnies, kartais pamaišydamos, kol sviestas ištirps.
3. Supilkite pieną, suberkite cukrų ir kakavą. Toliau kaitinkite, pamaišydamos, kol cukrus ištirps ir masė užvirs.
4. Masei pradėjus tirštėti, ugnį išjunkite ir prikaistuvį nukelkite nuo ugnies.
5. Įmaišykite vanilės ekstraktą. Masę kelioms minutėms palikite truputį atvėsti.
6. Tuomet suberkite į ją laužytus sausainius ir gerai sumaišykite, kad visi sausainiai apsiveltų.
7. Norimą indą išklokite maistine plėvele ir sukrėskite į jį paruoštą masę. Paviršių išlyginkite ir paspauskite.
8. Kruopščiai uždenkite maistine plėvele. Dėkite į šaldytuvą ir palaikykite per naktį, kol „Tinginys“ sustings.
9. Nuimkite maistinę plėvelę, supjaustykite pyragą norimais gabalėliais ir patiekite.

Sausainių tortas be kepimo

Ingredientai:

• Sviestas: 100 g (82 proc.)
• Karamelizuotas sutirštintas pienas: 1 indelis
• Vanilė: 5 ml (½ arb. š.)
• Krekeriai: 400 g

Gaminimas:

1. Karamelizuotą sutirštintą pieną ir sviestą per naktį palaikykite vienodoje kambario temperatūroje.
2. Kitą dieną elektriniu plaktuvu abu šiuos produktus išplakite iki vientisos masės.
3. Įmaišykite vanilės ekstraktą.
4. Į išmaišytą masę įberkite krekerius.
5. Norimą indą išklokite maistine plėvele ir sukrėskite į jį paruoštą masę.
6. Paviršių išlyginkite ir paspauskite.
7. Kruopščiai uždenkite maistine plėvele.
8. Dėkite į šaldytuvą ir palaikykite per naktį, kol tinginys sustings. Galite palaikyti ir šiek tiek ilgiau, jei norite, kad krekeriai labiau suminkštėtų.
9. Nuimkite maistinę plėvelę, supjaustykite pyragą norimais gabalėliais ir tiekite į stalą.

Aguonų pyragas-bandelių pyragas

Ingredientai:

Tešlai:

• Pienas
• Sviestas
• Miltai
• Cukrus
• Sausos mielės
• Kiaušiniai
• Vanilės ekstraktas
• Citrinos žievelė
• Druska
• Šiltas vanduo

Įdarui:

• Aguonos
• Cukrus
• Citrinos žievelė
• Citrinos sultys

Gaminimas:

1. PARUOŠKITE TEŠLĄ. Į nedidelį prikaistuvį supilkite pieną ir sudėkite sviestą. Maišydamos kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol sviestas ištirps. Neužvirkite. Nuimkite nuo ugnies ir atidėkite į šalį, kol šiek tiek pravės. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, cukrų ir sausas mieles. Į sviesto ir pieno mišinį supilkite šiltą vandenį, įmuškite kiaušinius, supilkite vanilės ekstraktą, suberkite nutarkuotas citrinų žieveles ir įberkite žiupsnį druskos. Supilkite į dubenį su miltais. Išminkykite minkštą ir elastingą tešlą - tai gali užtrukti 5-7 minutes. Perkelkite tešlą į lengvai aliejumi pateptą dubenį. Uždenkite maistine plėvele ir palikite šiltai apie 1-2 val., kol tešlos tūris padvigubės. Tuomet dar šiek tiek paminkykite, vėl uždenkite maistine plėvele ir palaikykite šaldytuve per naktį.
2. PASIRUOŠKITE ĮDARĄ. Aguonas užpilkite verdančiu vandeniu (tiek, kad apsemtų) ir 10-15 min. palaikykite. Nuvarvinkite. Dubenyje sumaišykite cukrų, nutarkuotų citrinų žieveles, citrinų sultis ir nuplikytas aguonas.
3. IŠKEPKITE BANDELIŲ PYRAGĄ. Miltais dosniai pabarstykite lygų ir švarų paviršių. Iš tešlos iškočiokite maždaug 25-50 cm dydžio kvadratą. Tolygiai aptepkite tirpintu sviestu, vienodai paskleiskite aguonų įdarą. Pradėdamos ilgąja kraštine, atsargiai suvyniokite tešlą į 50 cm ilgio ritinį. Supjaustykite į 12 maždaug lygių dalių. Kepimo indą (28 cm skersmens) ištepkite šlakeliu aliejaus. Sudėkite į jį tešlos ritinėlius, palikdamos tarpus - vėliau ritinėliai pakils ir „susijungs“ į pyragą. Uždenkite indą maistine plėvele ar švariu rankšluostėliu ir palikite pastovėti šiltoje vietoje apie valandą, kol tūris padvigubės. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Kepkite joje apie 30-35 min., kol paviršius taps gražios aukso spalvos. Iškepusį ritinėlių pyragą išimkite iš orkaitės ir šiek tiek atvėsinkite. Apšlakstykite skystu medumi (arba klevų sirupu) ir palikite atvėsti. Patiekite ritinėlius šiltus ar kambario temperatūros.

---