Lietuviams, renkantis šviežios mėsos produktus, svarbiausia yra kokybė (66,2 proc.), tačiau reikšmingas kriterijus - ir lietuviškumas, kurį išskyrė 26 proc. Vartotojų tyrimo duomenimis, pirkėjai kokybę dažnai sieja su lietuviškais prekės ženklais: mėsos ir jos gaminių kategorijoje labiausiai išsiskyrė BIOVELA prekės ženklas, kurį respondentai minėjo dažniausiai (22 proc.).
Taip pat Žemės ūkio ministerijos statistika atskleidžia, jog per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartoja apie 54 kg kiaulienos, o remiantis Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu tik apie 40 proc. kiaulienos yra vietinės kilmės.
Didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Baltijos šalyse „BIOVELA Group“ įgyvendino vieną reikšmingiausių 2024 m. projektų ir Utenoje sėkmingai atidarė 8 mln. Eur kainavusią moderniausią rinkoje kiaulių skerdimo liniją. Įmonių grupės skerdimo pajėgumams išaugus dvigubai, bendrovės vykdomasis direktorius Žilvinas Lenktaitis pasakoja apie kiaulienos rinką, iššūkius kiaulių augintojams ir lietuvių norą mėgautis šviežia ir, svarbiausia, lietuviška mėsa.
„Sekdami šias vartotojų tendencijas, siekiame jas atliepti: naujoji skerdimo linija, apdorojanti 300 kiaulių per valandą, padės užtikrinti didesnį vietinės produkcijos kiekį.
Įgyvendinant „BIOVELA Group“ antrosios skerdimo linijos projektą, įmonė prioritetu laikė ir tvarumo principus. Pasitelktos tik esamos įmonės patalpos, be papildomų statybos darbų. Ž. Lenktaitis teigia: „Mažesnis patalpų tūris prisideda prie mažesnių vandens ir cheminių medžiagų poreikių, sumažina energijos sąnaudas ir padeda išlaikyti aukštus kokybės standartus, tuo pačiu minimizuojant poveikį aplinkai.
Nors lietuvių vartotojai itin vertina vietinę kiaulienos produkciją, mėsos pramonės rinkoje kiaulių ūkiai ir toliau traukiasi dėl ūkininkams nepalankių auginimo sąlygų: per pastaruosius dvejus metus kiaulių skerdimai visoje Europoje sumažėjo 12 proc., o buvusio kiekio atstatymą apsunkina griežtėjantys kiaulių laikymo reikalavimai.
„Mūsų tikslas - skatinti kiaulių ūkių plėtrą, didinti aukščiausios kokybės lietuviškos kiaulienos pasiūlą rinkoje ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų galimybę rinktis tvariai ir atsakingai pagamintą produktą. Siekiame ne tik patenkinti vidaus rinkos poreikius, bet ir prisidėti prie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo stiprinimo“, - teigia Ž. Lenktaitis.
Kiaulienos Rinkos Iššūkiai ir Tendencijos
Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną. Aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės.
Be to, jei kiaulės atvežtas iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu „pagaminta Lietuvoje”. Ir visai nesvarbu, kur kiaulės buvo augintos.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikino, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais. Anot jo, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, be to, nemažai mėsos eksportuojama, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 46 kg kiaulienos.
„Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekiautojų. Mėsa neįtraukiama į apskaitą, valstybei nesumokami mokesčiai”, - įtaria A.Baravykas ir kaltinimų šešėlį pirmiausia meta ant turgaus prekiautojų.
Kiaulių augintojus palaiko ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Kiaulių augintojų skaičiavimais, iš viso Lietuvoje per metus parduodama apie 50 tūkst. t nelegalios kiaulienos. Daugiausia pažeidimų esą užfiksuojama turgavietėse.
Turgaus prekiautojai su metamais kaltinimais nesutinka. „Paaiškinti visas tas nesąmoningas kalbas nesunku - smulkiuosius verslininkus norima išstumti iš rinkos, nes šalį prispaudus krizei žmonės pradėjo daugiau pirkti pas mus, - dienraščiui sakė Z.Sorokienė. - Tokios griežtos kontrolės, kaip turguje, dabar nėra nė vienoje parduotuvėje.
Pašnekovės žiniomis, daugelis prekiautojų mėsą perka iš tų pačių ūkininkų kaip ir perdirbėjai. „Tuos, kurie veža mėsą iš užsienio, galima suskaičiuoti ant pirštų. Mes neturime ko slėpti, patys nueikite į turgų ir pamatysite - ženklinama yra visur.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys patvirtina Z.Sorokienės žodžius. Pernai turgavietėse užfiksuoti 42 mėsos ir jos produktų ženklinimo pažeidimai, o parduotuvėse - net 369. Tiesa, maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių šalyje yra gerokai daugiau nei turgaviečių.
Pasak VMVT atstovų, jei nustatoma, kad gamintojas negali pateikti produkto kilmės dokumentų, produktas konfiskuojamas. Tačiau maksimali bauda už tokį pažeidimą tesiekia 1 tūkst. litų.
Prekybos Tinklų Pozicija ir Mėsos Kilmės Klausimai
Nors mėsos sektoriuje kasamas karo kirvis, realybė nesikeičia - kiaulių Lietuvoje užauginama gerokai mažiau, nei suvalgoma. Kad paklausa viršija pasiūlą, patvirtino ir bendrovė „Maxima LT”. Ji neseniai paskelbė, kad savo prekybos centruose prekiaus tik lietuviška kiauliena.
Prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė užtikrino, kad perdirbėjai su mėsa pateikia ir dokumentus, įrodančius jos kilmę. „Mums kiaulieną pristato didžiausios šalies mėsos perdirbimo įmonės: „Utenos mėsa”, „Krekenavos agrofirma” ir kt.
Tiesa, ji pripažino, kad per akcijas ir išpardavimus prekiaujama ne tik lietuviška mėsa. „Lietuvoje tiesiog neužauginama tiek kiaulių, kad būtų patenkintas viso prekybos tinklo poreikis. Kai nuleidžiame tam tikrų gaminių kainas, jų paklausa padidėja maždaug dvigubai. Akcijas skelbiame kiekvieną savaitę ir mažiname tikrai ne vieno produkto kainas, tad lietuviškos kiaulienos tokiais atvejais tiesiog neužtenka.
Jei lietuviškos kiaulienos neužtenka net vienam prekybos tinklui, peršasi išvada, kad prekybininkai arba perdirbėjai tikrai įsiveža mėsos iš užsienio, o iš jos pagamintus produktus tik pavadina lietuviškais.
Perdirbėjai tikina, kad šviežios mėsos kilmės šalis visada nurodoma. „Jei mėsa atvežama iš Danijos, etiketėje ir parašome: kilmės šalis - Danija. Bet taip yra konkrečiuose 100 proc. iš vienos rūšies mėsos pagamintuose produktuose, o į dešras, faršą ir įvairius pusfabrikačius dedama įvairios mėsos”, - dienraščiui sakė „Biovelos” įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
Jis taip pat atskleidė, kad „Biovelos” grupė apie 20 proc. visos perdirbamos mėsos atsiveža iš užsienio. O išveža apie 47 proc.
VMVT Komentarai Dėl Mėsos Ženklinimo
Į klausimus atsako Viktorija Septilkienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė:
- Ar įvežus gyvulius iš užsienio ir paskerdus juos Lietuvoje, skerdiena gali būti vadinama lietuviška ir etiketėje nereikia nurodyti gyvulio kilmės šalies?
- Pagal teisės aktų reikalavimus, atvežus iš kitos šalies gyvulius ir juos paskerdus Lietuvoje, tik ženklinant jautieną reikalaujama nurodyti galvijų gimimo ir auginimo, paskerdimo šalis. Tačiau gamintojui nedraudžiama nurodyti, kur gyvūnas gimė ar buvo augintas, pvz., kiaulienai - kur kiaulė gimė ir užaugo.
- O visi pusfabrikačiai, dešros, rūkyti ir kiti gaminiai, pagaminti Lietuvoje, nesvarbu, iš kokios mėsos, automatiškai tampa lietuviškais?
- Kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ženklinant šviežią mėsą privalu nurodyti mėsos kilmės, t. y. mėsos pagaminimo (gyvulio paskerdimo), šalį, jei mėsa buvo pagaminta kitoje ES ar trečiojoje šalyje.
Pagal Lietuvos higienos normos „Maisto produktų ženklinimas” reikalavimus išsamią informaciją apie kilmės vietą reikia nurodyti tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.
Ženklinant šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius, pagamintus Lietuvoje, nurodomas konkretus jų gamintojas, jo adresas ir kiti privalomi ženklinimo rekvizitai. Ženklinant mėsos gaminį ar pusgaminį nurodoma jų sudėtis (sudedamųjų dalių sąrašas), t. y. visos mėsos pusgaminio ar mėsos gaminio sudedamosios dalys. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia pagal kiekį tvarka.
Žaliavų, iš kurių pagamintas mėsos pusgaminis ar gaminys, kilmės šalies nurodyti nereikia. Pvz., mėsos gaminio, į kurio sudėtį įeina kiauliena, kiaulės paskerdimo šalies nurodyti nebūtina. Taigi teisės aktai nereikalauja (bet ir nedraudžia) nurodyti perdirbtos (virtos, rūkytos ir pan.) mėsos žaliavos kilmės šalies, pvz., iš kokios kilmės kiaulienos buvo pagamintas šaltai rūkytas kumpis.
Statistiniai Duomenys ir Mitybos Tendencijos
Lietuviai mėsos suvartoja kone daugiausiai Europoje - statistiniais duomenimis vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 65 kg per metus. Būtent tokius skaičius pateikia Europos statistikos tarnybos.
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2021 m. vienam gyventojui per metus teko 104 kg daržovių ir 106 kg vaisių ir uogų, 2017 m. - atitinkamai 97 ir 80 kg. Bulvių suvartojama gerokai mažiau: 2021 m. vienam gyventojui teko 78 kg bulvių, 2017 m. jų per metus suvalgyta aštuoniais kilogramų daugiau - 86 kg.
Grūdų ir grūdų produktų suvartojama taip pat mažiau: 2017 m. vienam tautiečiui teko 120 kg grūdinių kultūrų, pernai - 113 kg. Tačiau 2021 m., palyginti su 2020 m., net 15 kg daugiau gyventojai suvalgė įvairių iš kviečių gaminamų maisto produktų.
Statistika rodo, kad populiarumą praranda vegetarizmo idėjos, - vieno asmens mėsos ir mėsos produktų suvartojimas, palyginti su 2017 m., išaugo keturiais kilogramais - nuo 90 iki 94 kg.
Taip pat nuo 328 kg 2017 m. iki 351 kg 2021 m. išaugo pieno ir pieno produktų suvartojimas. Tačiau žuvies tautiečiai valgo vis mažiau: pernai vienam gyventojui teko 18 kg žuvies ir žuvies produktų, 2017 m. - 22 kg.
2021 m. užfiksuotas paukštienos suvartojimo mažėjimas - gyventojai šią mėsą dažniau keitė į kiaulieną. Dietistė daro prielaidą, kad tai labiau susiję ne su populiarėjančia keto dieta, o kaina - pernai kiauliena visoje Europoje ne tik nebrango, bet netgi atpigo.
„Įvairios apklausos rodo, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, renkantis maisto produktus, vis dar yra žemesnė kaina“, - pastebi V. Kurpienė.
Pastaraisiais metais matomas ir ryškus pieno produktų vartojimo augimas. 2017 m. vienam asmeniui teko 328 kg pieno ir pieno produktų, 2021 m. - 351 kg.
Dietisto Požiūris Į Mitybą
Lietuvos dietistų asociacijos valdybos pirmininkė, dietistė Vaida Kurpienė pastebi, kad karantinas, kurio metu didelė dalis žmonių dirbo iš namų ir maistą dažniau gaminosi patys, gerokai pakoregavo mitybos įpročius. Savo darbo praktikoje dietistė pastebi, kad karantino metu labai daug žmonių susidūrė su emociniu valgymu, kai šaldytuvo ar virtuvės spintelių durelės gerokai dažniau varstomos ne dėl alkio, o siekiant numalšinti įtampą ir kylančias emocijas.
„Kai žmonės dirba biure, po ranka ne visuomet yra maisto arba bent jau ne tokie kiekiai kaip namuose. O kai karantinas daugelį uždarė namuose ir daug kas dirbo prie valgomojo virtuvės stalo, kur šaldytuvas pasiekiamas ranka, įtampą paprasčiausiai buvo malšinti maistu. Vienintelis legalus būdas atsitraukti nuo darbų ir kelias minutes pailsėti tapo valgis. Tai patvirtina ir statistika - vieno asmens suvalgomo maisto kiekis gerokai išaugo“, - pastebi dietistė.
Dar viena ryški tendencija, rodanti, kad vis dažniau susiduriama emociniu valgymu, - per metus (2021 m., palyginti su 2020 m.) net penkiolika kilogramų vienam žmogui išaugo kviečių suvartojimas. Kviečiai dažniausiai vartojami baltų miltų pavidalu - batonas, šviesi duona, bandelės, sausainiai. Tai maistas, kurį dažniausiai renkasi su emociniu valgymu susiduriantys žmonės.
„Per karantiną daug žmonių pradėjo valgyti chaotiškai, suvartojo didelius kiekius lengvai paruošiamo maisto. Buvimas namuose, kai teko dirbti nuotoliniu būdu ir tuo pačiu metu rūpintis vaikais, kėlė didelę įtampą ir nežinomybę, kas skatino emocinį valgymą“, - kalba V. Kurpienė.
Ji pastebi, kad žmonės, kovodami su priaugtais kilogramais, rinkosi ir kitą kraštutinumą - itin griežtas dietas, tikėdamiesi greitų rezultatų. Bet griežtas savęs ribojimas, paprastai iš pradžių suteikiantis džiaugsmo dėl numestų kilogramų, ilgesniu laikotarpiu duoda atvirkštinį efektą - kilogramai „sugrįžta“ su kaupu, o neretai susiduriama ir su papildomomis sveikatos problemomis.
Viena pagrindinių žmogaus organizmo statybinių medžiagų - baltymai. Pagrindiniai jų šaltiniai: mėsa, pieno produktai, žuvis ir jūros gėrybės, kiaušiniai, ankštinės daržovės. Šiek tiek baltymų galima gauti ir iš sėklų bei riešutų.
Tinkama Mityba - Sveikatos Pagrindas
Mityba, pasak specialistės, daro didelę įtaką žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Šių ligų prevencija - optimalaus svorio palaikymas, cholesterolio kiekio kraujyje sureguliavimas bei uždegimus mažinančių medžiagų pakankamas vartojimas - neatsiejama nuo tinkamos mitybos.
Tinkama mityba taip pat sumažina riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, podagra, onkologinėmis bei kitomis lėtinėmis ligomis. „Užtenka porą mėnesių tinkamai maitintis ir kraujo tyrimai parodys teigiamus pokyčius. O jeigu žmogus jau serga, net jei liga nėra pagydoma, tinkama mityba pagerina savijautą ir gyvenimo kokybę. Taip pat didėja atsparumas įvairioms virusinėms ligoms“, - teigia V. Kurpienė.
Tad jos kaip dietistės pagrindinis tikslas - mokyti žmones, kad jie turėtų bazinių žinių ir bet kokiomis sąlygomis rinkdamiesi produktus atsirinktų geriausią variantą iš galimų. Pašnekovė pastebi, kad žmonės, norėdami sveikiau maitintis, kartais pasiklysta informacijos gausoje.
Pavyzdžiui, jau kelerius metus trunka glitimo (kviečių baltymo) baimė. Vengiama glitimo turinčių produktų. Jie keičiami kitais, dažnai tokiais, kurių kaina paprastai būna gerokai didesnė, o maistinė vertė gali būti ir mažesnė. Pasak V. Kurpienės, sergant celiakija ir kai kuriomis kitomis ligomis glitimo išties reikia vengti, bet sveikam žmogui jo nereikia bijoti.
Svarbu rinktis viso grūdo produktus, vengti greitai pasisavinamų angliavandenių, riboti ne tik cukrų, bet ir jo pakaitalus, tokius kaip medus ir saldikliai. „Renkantis maisto produktus svarbu skaityti etiketes, ne tik kas didelėmis, bet ir kas mažomis raidėmis parašyta. Jeigu rašoma, kad jogurtas braškių skonio, nereiškia, kad jame bus braškių. Jei parašyta „su braškėmis“ - žiūrėkite, kiek gramų tų braškių yra produkte.
Jeigu skaitote etiketes, galite daug sužinoti, bet reikia bazinių žinių. Pavyzdžiui, pieno produktuose yra 4-5 gramai natūralių cukrų, jei matote daugiau - produkte yra pridėtinio cukraus. Žinių galima įgyti. Juk ir mokantis vairuoti, prireikia ne tik teorijos, bet ir praktikos bei instruktoriaus. Sveikai maitintis taip pat reikia mokytis“, - tvirtina V. Kurpienė.
Apibendrinant, galima teigti, kad kiaulienos suvartojimas Lietuvoje yra reikšmingas, o vartotojai vis labiau vertina kokybę ir lietuvišką produkciją. Tačiau rinkoje išlieka iššūkių, susijusių su mėsos kilmės ženklinimu ir nelegalia prekyba. Tinkama mityba ir sąmoningas produktų pasirinkimas yra svarbūs kiekvieno žmogaus sveikatai ir gerovei.
Statistiniai duomenys apie maisto produktų suvartojimą Lietuvoje (kg vienam gyventojui per metus)
| Produktas | 2017 m. | 2021 m. |
|---|---|---|
| Daržovės | 97 | 104 |
| Vaisiai ir uogos | 80 | 106 |
| Bulvės | 86 | 78 |
| Grūdai ir grūdų produktai | 120 | 113 |
| Mėsa ir mėsos produktai | 90 | 94 |
| Pienas ir pieno produktai | 328 | 351 |
| Žuvis ir žuvies produktai | 22 | 18 |