Pradedant primaitinimą, tėveliams kyla daug klausimų apie mėsos įvedimą į kūdikio racioną. Negalima vienareikšmiškai teigti, būtina ji ar ne. Ypatingai daug diskutuojama apie tai visame Vakarų pasaulyje ir bet kokiu atveju tėveliams turi būti suteikiamas pasirinkimas kaip maitinti savo vaiką.
Kokią mėsą rinktis kūdikiui?
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Teigiama, kad triušiena, kalakutiena ir veršiena lengviausiai virškinama mėsa. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Tinkama ir stirniena, elniena, nutrijos mėsa, tačiau mažai kas turi galimybių ją įsigyti. Vėliau galima įvesti neriebios jautienos ar kiaulienos išpjovą, naminių paukščių mėsą, tačiau kaip pagrindinis pasirinkimas iki trijų metų vis dėl to turėtų išlikti triušiena, veršiena ir kalakutiena.
Tačiau verta atminti, kad kuo riebesnė mėsa, tuo joje mažiau būtinųjų mūsų organizmui baltymų. Taigi rinkitės natūralią mėsą. Jei tik turite galimybę rinkitės natūraliai augintų gyvūnų mėsą.
Tiesa, jei kūdikis alergiškas, gali tekti koreguoti siūlymą. Pavyzdžiui, jei mažylis negali valgyti kiaušinių, tai tikėti, kad bus ribojama ir vištiena. O jei alergiškas pieno produktams, prastas pasirinkimas bus veršiena.
Jei kūdikiui trūksta geležies (per mažas feritinų kiekis) tuomet vis dėl to rinkčiausi jautieną su didžiausiu kiekiu geležies ir pertrinčiau ja mėsmale du kartus, kad mažyliui būtų švelnesnis skonis. Jei trūksta geležies atsargų valgydami paukštieną rinkitės šlaunelių mėsą. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ir apie kiaulieną, kaip lengvai pasisavinamą mėsą. Taigi mityba mokslas kintantis ir atsiranda vis naujos mados. Tuo labiau, kad vaikams riebalų kiekis nėra ribojamas, todėl nebūtina net visų riebaliukų nupjaustyti.
Kaip tinkamai paruošti mėsą kūdikiui?
Kūdikiams paruošti mėsą dedame daug pastangų, o jau ūgtelėjusiems dažnai duodame savo mėgstamus mėsos patiekalus. Tačiau taip nėra teisinga daryti, nes skiriasi mažylių sukramtymo galimybės bei virškinamo trakto branda. Taigi pirmiausia pasakysiu ko reikėtų vengti: perkeptos sausos mėsos. Ypatingai venkite grilyje skrudintos mėsos. Ji ne tik sunkiai virškinama, bet ir skrudėsiai kupini toksinių kancerogeninių (vėžinių) medžiagų.
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Aš asmeniškai mėsą maldavau su mėsmale du kartus ir tuomet troškindavau su daržovėmis. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama.
Vaikai iki trijų metų gimtadienio vis dar pavargsta ilgai kramtyti. Žinoma, juos to mokyti reikia, tačiau vis dėl to rekomenduočiau labiau gaminti maltinukus. Verčiau suaugusiems prisitaikyti prie tokio gaminimo būdo, nei vaikus versti valgyti suaugusių gaminamus sunkiai kramtomus gaminius. Tuo labiau, kad ar esate tikri, kad maistą sukramtote iki košelės konsistencijos?
Dar vienas būdas, puikiai tinkamas ir vaikams, ir suaugusiems , tai ilgas kepimas orkaitėje +130-150 C temperatūroje. Procesas užtrunka apie tris valandas ar ilgiau, priklausomai nuo mėsos rūšies bei gabalo dydžio. Bet juk prie viryklės stovėti nereikia. Labai mėgstu taip gaminti savaitgaliams. Pamarinuojame mėsą, prieš pat kepimą ištriname druska ir sudedame į kepimo uždarą indą ar kepimo maišą. Mėsa tampa minkštutėle, net ir natūraliai augintų gyvūnų. Net nuo kaulų krenta.
Panašus, bet dar geresnis būdas - ilgai virti. Jei gyvūnas, buvo augintas pakankamai natūraliai, tai nuvirusį koncentruotą buljoną supilkite į mažus, šaldymui skirtus indelius, užsišaldykite ir panaudokite daržovienėms ar sriuboms virti. Iš tinkamai pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys (baltymai). Išvengiame sunkaus virškinimo bei apsunkimo, kurio taip vengia vaikai. Beje, didesni vaikai tikrai gali valgyti ir paukštienos odelę ir riebesnę mėsą.
Kiek mėsos duoti kūdikiui?
Pirmam kartui visai pateikite mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Teigiama, kad vaiko iki metų amžiaus mėsos porcija yra 30-50 gramų per dieną, o vyresnio vaiko iki 100 g mėsos per dieną.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu.
Mano nuomone prastas pasirinkimas, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau. Išimtis - pirmi primaitinimai, kai vienu kartu mažylis suvalgo per mažą kiekį mėsos, kad patenkintų baltymų, geležies, cinko ir kitų reikalingų medžiagų poreikį. Tuomet galima tokią pačią daržovių ir mėsos tyrę duoti ir kelis kartus per dieną.
Papildomi patarimai
- Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą.
- Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
- Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis.
- Dar svarbu paminėti, kad žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė.
- Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais.
- Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą!
- Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską.
- Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.