Kokosų aliejus - tai tikras gamtos stebuklas, kuris gali pagerinti jūsų sveikatą ir grožį. Šis aliejus išgaunamas iš kokosų riešutų ir yra žinomas dėl savo puikių savybių. Aliejaus gamyba prasideda nuo šviežių, brandžių kokosų riešutų rinkimo. Kiekvienas kokosas yra atidžiai atrenkamas ir iš jo išimamas kokosų minkštimas, kuris vėliau yra susmulkinamas į mažas daleles.
Tai puikus odos ir plaukų kondicionierius, turintis antimikrobines ir priešuždegimines savybes. Kokosų aliejus - ne tik puikus pagalbininkas puoselėjant odą ar plaukus, tačiau ir stiprus sveikatos šalininkas. Jis padeda stiprinti imuninę sistemą, nes yra prisotintas laurinės riebalų rūgšties, kuri yra žinoma dėl savo antimikrobinių savybių. Ir tai dar ne viskas! Kokosų aliejus taip pat gali padėti palaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą.
Dėl savo natūralių drėkinančių savybių, kokosų aliejus puikiai tinka rūpintis odos ir plaukų sveikata. Taigi, kokosų aliejus ne tik pagerina jūsų išvaizdą iš išorės, bet ir stiprina jūsų sveikatą iš vidaus. Šios dalelės yra džiovinamos, o vėliau spaudžiamos, kad iš jų būtų išgautas aliejus. Gauto aliejaus kiekis priklauso nuo naudojamos spaudimo technologijos ir kokosų kokybės.
Kokosų aliejaus gamybos būdai
Šalto spaudimo kokosų aliejus gaminamas iš džiovinto kokosų minkštimo, kuris būna šaltai spaustas, o gautas aliejus būna filtruojamas ir paskirstomas į butelius. Jis yra gaminamas iš šviežių kokosų ir išlaiko visas natūralias medžiagas ir savybes, kurios yra naudingos mūsų organizmui. Kita vertus, rafinuotas kokosų aliejus gaminamas iš džiovintų kokosų ir dažniausiai naudojamas maisto pramonėje. Rafinavimo procesas apima karšto spaudimo technologiją, kurios metu kokosų aliejus apdorojamas aukštoje temperatūroje.
Yra daug būdų kaip išgauti kokosų aliejų ir kiekvienas gamintojas teigia, kad jo būdas yra geriausias, nes išlaiko daugiausiai „vertingų medžiagų“, kad ir ką tai reikštų. Yra du populiariausi būdai gauti nerafinuotą (virgin) kokosų aliejų:
- Sauso spaudimo metodas. Šiame metode naudojama kopra, kuri yra spaudžiama arba tirpinama naudojant specialius tirpiklius. Išspaustas aliejus yra filtruojamas ir gali būti šildomas.
- Šlapio malimo metodas. Šiuo metodu paimamas kokoso minkštimas ir iš jo išspaudžiamas kokosų pienas. Toliau kokosų pienas yra apdorojamas vienu iš keturių būdų: virimu, fermentavimu, šaldymu arba mechaniniu centrifugavimu. Fermentacijos būdų apdorojant kokosų pieną, jis yra paliekamas stovėti tam t...
Kokosų aliejaus nauda odai ir plaukams
Kokosų aliejus yra populiarus natūralus odos priežiūros produktas, kuris turi daugelį naudingų savybių. Dėl savo natūralių riebalų rūgščių, jis yra puikus drėkiklis, padedantis odai išlaikyti drėgmę ir priversti ją atrodyti sveikai ir švytinčiai. Be to, kokosų aliejuje esančios antioksidacinės savybės gali padėti apsaugoti odą nuo kenksmingų laisvųjų radikalų poveikio. Kokosų aliejus taip pat turi antimikrobinių savybių, kurios gali padėti kovoti su odos infekcijomis ir uždegimais.
Jo naudojimas plaukams suteikia daugybę privalumų. Dėl savo natūralių sočiųjų riebalų rūgščių, kokosų aliejus yra puikus kondicionierius, padedantis plaukams išlaikyti drėgmę ir priversti juos atrodyti sveikais ir blizgančiais. Be to, jis gali apsaugoti plaukus nuo pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl per dažno šukavimo ar dažymo. Galiausiai, kokosų aliejus taip pat yra puiki priemonė kovojant su pleiskanomis dėl savo antimikrobinių savybių, kurios gali padėti kontroliuoti ir netgi slopinti pleiskanas sukeliančias grybelines infekcijas.
Kokosų aliejaus panaudojimas
Kokosų aliejus gali būti panaudojamas įvairiausiu būdu, ir mes kalbame ne tik apie kosmetinį panaudojimą. Jis gali būti naudojamas kaip sveikas alternatyvus riebalas maisto gamybai, suteikiantis patiekalams subtilų, bet ryškų kokoso skonį. Kokosų aliejus yra puikus sprendimas, kovojant su sunkiai nuplaunamais riebalais. Jis veiksmingai valo paviršius ir gali būti naudojamas baldų poliravimui, suteikiant jiems natūralų blizgesį. Taip pat verta paminėti, kad šis universalus aliejus padeda rūpintis jūsų augintiniais. Jis gali būti naudojamas odos priežiūrai gyvūnams, pavyzdžiui, šunims, kaip natūralus blusų atbaidymo būdas arba odos kondicionierius.
Taigi, kokosų aliejus yra išties universalus ir naudingas produktas, kurį galite įtraukti į savo kasdieninį gyvenimą. Jis suteikia daugybę galimybių ir pritaikomas įvairiems namų ūkio poreikiams. Kokosų aliejus labai plačiai naudojamas maisto gamyboje dėl savo gaivinančio skonio ir sveikų riebalų. Jis yra puikus alternatyvus pasirinkimas kitiems aliejams, nes jis gali atlaikyti aukštas temperatūras, todėl tinka kepimui. Aliejaus aukštas rūgštingumo lygis suteikia įvairių skonių derinį patiekalui. Dėl šios priežasties, jo gaivus ir švelnus skonis puikiai papildo tiek šaltus, tiek karštus patiekalus.
Kokosų aliejus yra įvertintas kaip neatsiejama sveikos mitybos dalis. Jis turi unikalų riebalų rūšių derinį, įskaitant vidutinės grandinės trigliceridus (MCT), kurie yra lengvai virškinami ir gali padėti prisisotinti, mažinant poreikį valgyti daugiau. Taip pat jame yra ir kitų sveikų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai ir mineralai. Kokosų aliejus yra geras vitamino E šaltinis, kuris yra galingas antioksidantas. Šis aliejus taip pat praturtintas laurino riebalų rūgštimi, kuri pasižymi antimikrobinių savybių spektru ir gali padėti stiprinti imuninę sistemą.
Kokosų aliejus išsiskiria savo savybėmis ir savo skoniu bei konsistencija. Jis suteikia patiekalams unikalų, šiek tiek saldoką ir tropinį skonį, kurio nesuteiks joks kitas aliejus. Be to, dėl savo atsparumo aukštai temperatūrai, jis tinka kepimui ir troškinimui, kuo negali pasigirti kiti augaliniai aliejai.
Receptai su kokosų aliejumi
Kokosų aliejus gali būti naudojamas įvairiose virtuvėse, pradedant nuo tradicinių Azijos patiekalų ir baigiant šiuolaikinėmis sveikatingumo tendencijomis.
- Kokosų ir bananų blyneliai: Šie minkšti ir sultingi blynai yra puikus ir sveikas pusryčių pasirinkimas. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai sutrinti bananą, įmušti kiaušinį ir įmaišyti šaukštą kokosų aliejaus.
- Kokoso aliejaus ir česnako padažas garnyrui: Šis derinys yra puikus priedas prie jūsų mėgstamiausio garnyro - kruopų, makaronų, ar bulvių. Tiesiog pašildykite šaukštą kokosų aliejaus, įberkite smulkiai pjaustytą česnaką ir keptike, kol jis taps auksinis. Šį mišinuką įdėkite į jūsų pasirinktą garnyrą bei dar pakepinkite, kol viskas suminkštės.
- Avokado ir kokoso glotnutis: Šis patiekalas puikiai tinka pusryčiams arba užkandžiui. Į blenderį įdėkite prinokusį avokadą, bananą, šaukštą kokosų aliejaus ir šaltą kokosų pieną. Plakite tol, kol viskas susismulkins.
- Kokosų aliejaus ir medaus plaukų kaukė: Įdėkite 2 šaukštus kokosų aliejaus ir 1 šaukštą natūralaus medaus. Sumaišykite ir tepkite ant plaukų. Palikite 15-20 minučių, tada nuplaukite.
- Kokosų aliejaus ir cukraus kūno šveitiklis: Sudėkite 1/2 puodelio cukraus, 1/4 puodelio kokosų aliejaus ir 15 lašų savo mėgstamo eterinio aliejaus.
- Kokosų aliejaus ir kavos veido kaukė: Įdėkite 1 šaukštą kavos tirščių ir 1 šaukštą kokosų aliejaus. Tepkite ant veido, 10-15 minučių palaukite, tada nuplaukite.
Šie receptai yra labai lengvai paruošiami, taip pat ir lengvai naudojami. Kokosų aliejus taip pat yra neatsiejama kosmetikos pramonės dalis. Dėl savo natūralių drėkinamųjų ir maitinančių savybių, jis yra naudojamas daugelyje odos priežiūros produktų, tokių kaip kremai, losjonai ar serumai. Taip pat jis veiksmingai minkština lūpas, drėkina sausus plaukų galus ir netgi gali tapti natūraliu saulės kremu.
Kokosų auginimo ypatumai
Kokosai gali būti skirstomi į daugybę kategorijų pagal įvairius kriterijus. Kokoso palmės yra skirstomos į nykštukines ir aukštasias. Nykštukinė kokoso palmė gali užaugti nuo 5 iki 20 metrų (palyginimui žirafos gali užaugti iki 6 metrų). Jų gyvenimo trukmė yra 40-50 metų, vaisius pradeda duoti antrais metais. Nykštukinės palmės yra savidulkės t. y. užtenka vieno medžio, norint sulaukti vaisių. Nykštukinės palmės vaisius augina kekėmis, per metus viena palmė gali vidutiniškai užauginti 18 kekių, viena kekė vidutiniškai turi apie 40 kokoso vaisių. Per metus tai reiškia apie 720 vaisių, geriausiais metais tas skaičius gali siekti net 1000 vaisių nuo vienos palmės. Tik ~5% visų augančių kokoso palmių yra nykštukinės.
Viena iš priežasčių, kodėl nykštukines palmės nėra tokios populiarios, nes palmių plantacijos užima milžiniškus plotus, kuriuos sunku apsaugoti, o nuo nykštukines palmės pavogti riešutus gerokai lengviau nei nuo aukštos. Aukštosios kokoso palmės gali užaugti nuo 20 iki 30 metrų aukščio, tokį aukšti pasiekti palmei gali prireikti iki 20 metų. Jų gyvenimo trukmė yra 80-100 metų, vaisius pradeda duoti šeštais - aštuntais metais. Kokoso palmė paprastai turi apie 20 lapų, kurių ilgiai gali būti tarp 3 ir 4.5 metro. Per metus toks medis vidutiniškai gali užauginti apie 80 vaisių.
Kokosai gali būti skirstomi pagal vaisiaus spalvą: geltonas, oranžinis, bronzinis, raudonas, žalias. Geltonas Žalias Kokosai gali būti skirstomi pagal savo originalią kilmę: Ramojo ar Indijos vandenyno zonos. Kokosai taip gali būti skirstomi pagal skonį, vaisiaus dydį arba panaudojimo tikslą.
Kokosai yra išrankūs oro sąlygoms. Jie klesti smėlinguose dirvožemiuose ir gali pakelti didelį rūgštingumą. Kokosai teikia pirmenybę vietovėms, kuriose gausu saulės spindulių (vidutinė metinė temperatūra yra virš 24C) ir padori dozė kritulių (1,500-2,500 mm per metus). Jiems taip pat reikalinga aukšta drėgmė. Kokosai sunkiai perneša šalnas. Viena naktis prie -4C, jiems gali reikšti mirtį.
Kokosų istorija
Manoma, kad kultivuoti kokosą buvo pradėta dviejuose regionuose panašiu metu. Ramiojo vandenyno regioną sudaro Filipinai, Malaizija, Indonezija ir galbūt žemyne (Vietnamas, Tailandas). Indijos vandenyno regioną sudaro Šri lanka, Maldyvai ir Indijos pakraščiai. Portugalai kokosą iš Indijos atvežė į Karibus bei Braziliją pakeliui sustodami vakarų Afrikos pakrantėse. Tuo tarpu ispanai kokosą atvežė į Meksiką iš Filipinų.
Tačiau mokslininkams labiausiai įdomus yra Madagaskaras bei Komorų salos, nes tose vietose kokosas turi unikalų genų miksą sudarytą iš Ramiojo bei Indijos vandenynų zonų. Mokslininkai mano, jog pirmieji į Madagaskarą kokosą atvežė austroneziečiai prieš pora tūkstančių metų, o jau gerokai vėliau Madagaskare taip pat sustojo ir portugalai su savo kokoso kroviniu.
Kalbant apie austroneziečius, mokslininkai taip pat mano, kad jie galėjo atvežti Ramiojo vandenyno kokosą į Pietų Ameriką (Peru, Kolumbija). Pirmieji kokoso paminėjimai gali būti rasti indų istoriniuose/religiniuose darbuose Mahabharata (3000 prieš mūsų erą), Ramayana, Puranas ir Jatakos budistų pasakojimuose. Kokosas taip pat minimas ajurvedose ir žemės ūkio traktuose, istorinės ataskaitose, kelionių žurnaluose, sanskrito darbuose bei Mahawamsa (2000-1000 prieš mūsų erą) - istorinėje Šri Lankos kronikoje.
Kokosas yra minėtas jūreivio Sinbado kelionės istorijoje - Tūkstantis ir viena naktis. Pirmieji prekiauti kokosų už originalių auginimo vietų greičiausiai pradėjo arabų pirkliai, jie prekiavo šiaurės-rytų Afrikos teritorijoje (dabar Egiptas, Sudanas, Etiopija, Kenija). Arabų pirkliai taip pat prekiavo ir Europoje, tačiau europiečius pasiekė, ne kokoso vaisiai, bet produktai iš jų: puodai, taurės, papuošalai. Daiktų iš kokoso turėjo tik patys turtingiausiai ir karališkos šeimos nariai, kurie greičiausiai nežinojo daikto kilmės istorijos.
1280 metais keliautojas Marco Polo greičiausiai buvo pirmasis europietis pamatęs kokosą. Vaisių jis pavadino nux indica, šis pavadinimas kilęs iš arabų kalbos ir išvertus reiškia „riešutas iš Indijos“1499 metais keliautojas Vasco da Gama pirmą kartą pamatė kokosą netoli Maldini (Kenija, Afrika). 1553 metais pirmasis cukraus fabrikas buvo pastatytas Bahijos regione (Brazilija) gaminti cukrų iš kokoso palmių. 1642 metais Filipinų generalinis gubernatorius H. de Corcuera kiekvienam vietiniam gyventojui liepė pasodinti po 200 kokoso palmių, siekdamas patenkinti pirklių atplaukiančių laivais poreikius.
1740 metais Ceilono (dabar Šri Lanka) gubernatorius van Imhoff iš Nyderlandų liepė salos pakrantes apsodinti kokoso palmėmis. 1743 metais Amsterdame (Nyderlandai) atsidarė prieskonių parduotuvė Jacob Hooy & Co., kuri veikė dar 200 metų. Tarp kitų prieskonių čia buvo galima įsigyti ir kokoso. 1768 metais Ispanijos karališkas įsakymas liepė kiekvienam suaugusiam Filipinų gyventojui apsodinti bent po ~18 kv.m. ploto kokoso palmėmis. 1819 metais East India Company atidarė savo bazę/ofisą Singapūre (Malaizija) ir pradėjo čia sodinti kokoso palmes.
1829 metais lapkričio 2 dieną John Soames muilo gamintojas iš Spitalfields, Middlesex (dabar Londonas, Anglija) gavo patentą kokoso aliejui gaminti. 1831 metais Ceilone (dabar Šri Lanka) pirmą kartą buvo pademonstruotas Anglijoje pagamintas muilas iš kokoso aliejaus. 1844 metais Ceilone (dabar Šri Lanka) buvo įkurtos pirmos komercinės kokoso palmių plantacijos. 1848 metais Vengrijos politikas Görgey viešėdamas Prahoje (Čekija) atliko eksperimentus su kokosu ir atrado/pirmą kartą išskyrė lauro rūgštį. 1878 metais vasario mėnesį ispanų laivas Provedentia paliko Trinidadą pakrautas kokoso riešutais. Jo kelionės tikslas buvo Ispanija, tačiau ties Floridos krantais jį užklupo didžiulė audra, kuri sudaužė laivą. Dabar ta vieta vadinama Palm Beach.
1895 metais Franklin Baker, miltų gamintojas iš Filadelfijos kaip užmokesti už skolas iš Kubos verslininko gavo kokoso krovinį. Iš pradžių bandė parduoti visą krovinį iš karto, tačiau nesulaukęs susidomėjimo, jis riešutus susmulkino bei išdžiovino. Apdirbtas produktas sulaukė didelio susidomėjimo iš konditerių. 1896 metais atidarytas Sueco kanalas, kuris pagreitino keliones iš Indijos vandenyno į Europą, nes nebereikėjo plaukti aplink Afriką. 1898 metais kokoso palmės pradėtos sodinti Prancūzų Polinezijoje. Tais pačiais metais pasibaigus Amerikos - Ispanijos karui, Filipinai atiteko JAV, tai reiškė, jog nuo šiol didžiausias kokoso produktų importuotoju į JAV tapo Filipinai.
1899 metais kokoso plantacijos įkurtos Rytų Afrikoje. 1905 metais Johann Schicht iš Ringelshain, Bohemia (Čekija), kurio šeima gamino muilą nuo 1848 metų, pradėjo gaminti kokoso aliejų skirtą maisto gamybai. 1908 metais Kubos kokoso palmes užpuolė mirtino pageltimo liga, tai sustiprino Filipinų kaip kokoso produktų gamintojo poziciją. 1915 metais Afrikoje pradėjo trūkti kuro automobiliams. Dr. Schultze iš Morogoro (Tanzanija, Afrika) pagamino pirmą biokurą iš kokoso.
Kokoso gyvenimo ciklas
- Kai kokosas yra nesubrendęs, vidiniame apvalkale esantis skystis yra saldus, gaivus. Apvalkale gali būti iki litro sulčių. Kadangi skystis yra uždarytas į savo higieninę talpyklą, jį galima naudoti kaip sterilaus vandens pakaitalą medicininiais tikslais. Tas skystis dažnai naudojamas dehidratacijai ir skrandžio sudirgimui gydyti. Antrojo pasaulinio karo metu nesubrendusio kokoso skystis buvo naudojamas kaip druskos lašelinės pakaitalas, išgelbėjęs daugelio kareivių, dislokuotų Ramiajame vandenyne, gyvybes.
- Kai kokosas pradeda bręsti, vidinis lukštas pradeda formuoti ploną baltą minkštimo sluoksnį. Šiame etape minkštimas yra minkšto virto kiaušinio konsistencijos ir gali būti valgoma šaukštu.
- Jei kokosas lieka ant medžio, tai toliau bręsta. Vidinis minkštimas sutirštėja ir sukietėja, o skystis virsta beskoniu vandeniu. Šviežią minkštimą galima susmulkinti ir naudoti gaminant maistą arba džiovinti, norint gauti koprą (apie ją šiek tiek vėliau).
- Jei kokosas visiškai subręsta ir nukrenta ant žemės, jis gali sudygti tinkamomis sąlygomis. Dygstant, vidiniame apvalkale išsivysto baltas, purus, saldus rutulys, vadinamas „obuoliu“, absorbuojantis tiek skystį, tiek mikštimą. Obuolius galima valgyti, ir jis laikomas saldžiu delikatesu.
Kokoso panaudojimas
Kokoso palmė gali būti naudota daugybei dalykų. Kokoso palmės lapai gali būti naudojami gaminti žaislus mažiems vaikams, piniginėms, skrybėlėms, šluotoms, namų stogams arba maišeliams maistui gaminti kaip pavyzdžiui kepti žuvį, virti ryžius ar delikatesus. Pati palmė gali būti naudojama kaip medis praktiškai visur kur yra naudojamas medis. O palmės šaknys naudojamos gaminti dažus, gėrimus bei vaistus.
Be visiems gerai žinomų kokoso vaisų, taip pat valgyti galima palmės šerdį bei nesubrendusius palmės žiedus. Tačiau viena iš populiariausių panaudų yra kokoso vanduo, kuris yra gaunamas iš nesubrendusių kokoso vaisių. Trečdalį kokoso riešuto sudaro plaukuotos luobelės, kurias išmirkius sūriame vandenyje kol tampa pakankamai minkštos, gamina virvė pasižyminti ypatingai dideliu patvarumu. Kokoso lukštas gali būti panaudotas kaip dubuo ar puodelis. Jis taip pat gali būti išpjaustytas į šauktus, šakutes ar adatas.
Kokoso produktai
Didžiausi kokoso produktų gamintojai 2018 metų duomenimis yra: Indonezija - 18.6 mln tonų, Filipinai 14.7 mln tonų, Indija - 11.7 mln tonų. Ketvirtoje vietoje esanti Šri Lanka pagamina tik 2.6 mln tonų, kas irgi yra daug. Ilgą laiką Filipinai pirmavo, tačiau 2010 metai turėjo užleisti savo pirmą vietą naujam lyderiui.
Macapuno
Jeigu sakyti paprastai žodžiais, tai macapuno vadinamas kokosas, kurio branda yra sutrikusi. Iš išorės sveikas kokosas ir macapuno atrodo identiškai ir vienintelis būdas atskirti yra atidaryti kokosą. Viduje, vietoj balto minkštimo ir sulčių, randama permatoma želė konsistencijos masė. Originaliai tokie vaisai pasitaikydavo tik 0.15%, todėl labai greitai tapo prabangos preke ir mokslininkų susidomėjimu, kaip tokių užauginti daugiau.
Pirmą kartą mokslinėje literatūroje macapuno paminėtas 1931 metais amerikiečių botaniko Edwin Copeland. 1960 metais filipinų augalų fiziologė Emerita V. De Guzman sukūrė metodą leidžiantį garantuoti, jog bent 75% ant palmės užaugusių vaisių bus macapuno. Savaime suprantama, metodologija nuo to laiko buvo tobulinama. Dabar macapuno nėra retas vaisius, tačiau vis tiek išlaikė prabangos simbolio statusą.
Kopra
Kopra - džiovinti kokoso vaisių branduoliai (Malajiečių kalba kopra reiškia 'džiovintas kokosas') . Ji gaminama iš sunokusių perskeltų vaisių išėmus minkštimą ir jį džiovinant saulėje arba krosnyse. Kopra naudojama maistui, iš jos sutarkavus gaunamos kokosų drožlės, spaudžiamas kokosų aliejus, išspaudos šeriamos galvijams.
Kopra turi savybę savaime užsidegti, todėl ją draudžiama transportuoti lėktuvais. Netinkamai išdžiovinta kopra turi polinkį greitai pasidengti pelėsiu, kurie gamina aflatoksinus. Aflatoksinai yra vieni iš pavojingiausių natūraliai atsirandančių kancerogenų ypač veikiančių skrandį ir kepenis. Užkrėsta kopra pašerus gyvūnus, aflatoksinai gali patekti į mėsą bei pieną.
Kokoso vanduo
Kokoso vanduo gaunamas iš kokoso pirmame jo augimo etape (žiūrėti kokoso augimo ciklas aukščiau). Žali kokoso riešutai nuskinami ir iš jų išspaudžiamas permatomas skystis. Jeigu kokosas būtų paliktas augti, tas permatomas skysti taptu baltu minkštimų, kurį esate įpratę matyti. Čia turbūt reiktų pastebėti, jog, jeigu jūs nepasiėmėte mečetės ir nenusiskynėte šviežio kokoso, tai ką geriate, greičiausiai nėra tas pats kokosų vanduo, kurį geria filipiniečiai.
Jeigu jūs perkate kokoso vandenį parduotuvėje, tai reiškia, kad jis yra pasterizuotas. Pasterizacija yra toks procesas, kurio metu panaikinamos visos kenksmingos bakterijos. Tačiau gamintojai prideda papildomų cheminių medžiagų, kad gėrimas ilgiau stovėtų. Gamintojai gali pridėti papildomų vitaminų ar kitų naudingų medžiagų, tačiau dažniausiai jie prideda cukraus.
Koks skirtumas nuo kokoso pieno? Stiklinė kokoso pieno turi 500 kalorijų, tuo tarpu kokoso vanduo tik 45. Kokoso vanduo turi daug kalio, magnio, mangano, todėl per didelis jo vartojimas gali sukelti hiperkalemija, inkstų nepakankamumą ar širdies aritmiją. Iš kokosų vandens gaminamas kokosų actas.
Kokoso pienas
Kokoso pienas gaminamas iš balto kokoso minkštimo. Minkštimas yra sutarkuojamas, užpilamas nedideliu kiekių vandens ir tuomet spaudžiamas. Spaudimo rezultatas duoda du produktus: kokosų kremą 20-50% riebumo ir kokosų pieną 5-20% riebumo. Vandens kiekis spaudimo procese priklauso nuo kokio riebumo rezultato tikimasi, daugiau vandens - mažesnis riebumas.
Išspaustas kokoso pienas turi būti sunaudotas tuoj pat, nes palikus stovėti 30C laipsnių kambario temperatūroje per keletą valandų jis sugenda. Prieš patekdamas į prekybos centrus kokoso pienas pasterizuojamas verdant du kartus 70C temperatūroje. Kokoso kremas gali būti paverstas kokoso milteliais. Kokoso pienas gali būti naudojamas kokoso sūrio ir kokoso varškės gamyboje. Kokoso pieno gavimas taip pat yra pirmas žingsnis kokoso aliejaus gavimo šlapio malimo metode apie kurį kalbėsime toliau.
Rekomendacijos
Kokosų aliejus ir kokosų pienas skiriasi savo gamybos procesu, tekstūra, skoniu ir maistinėmis savybėmis. Kokosų pienas yra mažiau koncentruotas ir turi mažiau kalorijų bei riebalų nei kokosų aliejus, tačiau jame yra daugiau mineralų ir vitaminų.
Norint maksimaliai išnaudoti šio produkto naudą, rekomenduojama laikytis kelių patarimų. Pirmiausia, rinkitės tik kokybišką, šaltai spaustą kokosų aliejų, nes jis išlaiko daugiausia naudingųjų savybių. Antra, neperkaitinkite aliejaus kepant, kad išvengtumėte riebalų oksidacijos. Optimalus temperatūros diapazonas, kuriame kokosų aliejus išlaiko savo naudingas savybes, yra nuo 175°C iki 200°C. Galiausiai, naudokite kokosų aliejų įvairiai - jis puikiai tinka tiek salotoms, tiek kepiniams, tiek netgi kavai pagardinti. Jo subtilus kvapas ir skonis suteikia patiekalams ypatingą aromatą ir skonį.
Tačiau, svarbu prisiminti, kad nepaisant jo naudingųjų savybių, kokosų aliejus yra riebalų šaltinis, todėl jį reikia vartoti saikingai. Vienas gramas riebalų turi 9 kalorijas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į aliejaus kiekį, kurį vartojate.