Klausimas, kiek gyvena įvairios žuvys, ne vienam meškeriotojui neduoda ramybės. Sugavus kokį aiškiai peraugusį savos rūšies egzempliorių dažnai kyla klausimas - kiek jam galėtų būti metų. Sklando įvairiausios legendos apie kelis šimtus metų gyvenančius šamus, lydekas, bet aiškių įrodymų apie žuvų amžių nėra.
Vakarų Europos mokslininkai, atidžiai stebėdami ir tirdami tvenkiniuose auginamas žuvis, ir išstudijavę meškeriotojų sugautus rekordinius laimikius, sudarė įvairių žuvų gyvenimo trukmės lentelę. Sistema galioja ta pati, kaip ir visoje gamtoje - kuo stambesnė rūšis, tuo ilgiau gyvena.
Štai apytikslė žuvų gyvenimo trukmės lentelė:
| Žuvies rūšis | Gyvenimo trukmė (metais) |
|---|---|
| Atlanto eršketas | 60 |
| Margasis upėtakis | 30 |
| Ešerys | 15 |
| Lydeka | 70-80 |
| Lynas | 30 |
| Karosas | 30 |
| Karpis | 50 |
| Atlanto lašiša | 6-10 |
| Sterkas | 14 |
| Šlakys | 15 |
| Šamas | 100 |
| Pūgžlys | 11 |
Iš skaičiukų matyti, kad žuvys, kurios užauga tikrai įspūdingų dydžių, gyvena aiškiai ilgiau už kitas. Išimtis galėtų būti lašiša, kurios gyvenimo trukmė, palyginti su kitomis žuvimis, - trumpoka.
Štai toks visiškai nenaudingas povandeninis "bomžas" pūgžlys, pasirodo, gyvena ilgiau už lašišą. Galėtų gyventi trumpiau. Be to, keista, kad per santykinai ilgą gyvenimą, turėdamas tokį kiaulišką apetitą be pertraukų, pūgžlys užauga tik iki maždaug 20-24 cm, o sterkas, kuris gyvena nedaug ilgiau, per savo gyvenimą užauga toks, kad yra ką valgyti...
Įdomu būtų pamatyti, kaip atrodo 50 metų sulaukęs karpis, žinant, kad esant geroms sąlygoms ir pakankamam maisto kiekiui, 30 metų karpis gali sverti nuo 25 iki 35 kg. O įvertinant šamo amžių, kuris stipriai lenkia vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę, galima daryti išvadą, kad didelių šamų, matyt, pagaunama mažai todėl, kad šamo su 100 metų gyvenimo patirtimi bet kokiu barškaliuku nesuviliosi.
Įdomūs faktai apie lydekas
Esox lucius arba lydeka - gegužės žuvis, nes trečiąjį pavasario mėnesį visi tik apie jas tegalvoja. Ichtiologams pavyko sudaryti gana detalų margašonių valgiaraštį, atskleidžiantį kuo ir kada užkandžiauja lydekos.
Lydekos gyvena Šiaurės pusrutulio ežeruose ir upėse. Neršia anksti pavasarį - kovo balandžio mėnesiais. Vislios: viena lydeka subrandina vidutiniškai 10-200 tūkst. ikrelių. Auga greitai: tvenkiniuose, kur gausu maisto, kartais metų pasiekia 0,8-1 kg. Lydekų kūnas ilgas, žemas, šonai pilkšvai žalsvi ar pilkai gelsvi ir dėmėti, pilvas šviesus.
Ichtiologų duomenimis lydekos užauga iki 1,5-1,6 m ir 35-40 kg. Lietuvoje užfiksuota per 30 kg svėrusių lydekų, o gamtininko T. Ivanausko dienoraštyje minima Drūkšių ežere sugauta... 76 kg lydeka.
Lydekas meškerioti patariama su pavadėliu, nes jos gana lengvai „nukanda“ valus? Ypač pintus. Šį priesaką žino kiekvienas spiningininkas. Lydekų dantys tikrai įspūdingi. Esox Lucius be jokios abejonės dantyčiausia mūsų vandenų žuvis.
