Nors dauguma svetimkraščių rūšių sugeba koegzistuoti kartu su vietinėmis rūšimis nedarydamos pastebimesnės žalos, tačiau yra ir tokių, kurių atsiradimas pakeičia vietinių populiacijų struktūrą ir mitybos ryšius.
Juodažiotis grundalas - naujas gyventojas Baltijos jūroje
Juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus) yra iš Ponto-Kaspijos regiono kilusi invazinė žuvis, sparčiai plintanti Europoje bei Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje šis grundalas pirmą kartą sugautas 2002 metais rugpjūčio mėnesį Baltijos jūros priekrantėje ties Kopgaliu. Vėliau jis išplito visoje Baltijos jūros priekrantėje, kur pastaruoju metu vietomis net tapo dominuojančia bentofage (besimaitinančia nuo dugno) žuvimi, taip pat - Kuršių mariose. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo jų atsiradimo, juodažiočių grundalų gausumas Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje ypač išaugo ir šiuo metu jie yra viena iš gausiausių Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų rūšių.
Ši žuvis užauga iki 25 cm ilgio, kūnas kresnas, galva masyvi, žiotys pakankamai didelės, dantys specializuoti moliuskų traiškymui. Gyvenimo trukmė iki 4 metų.
Grundalų, kaip ir kitų žuvų, kūno spalva iš dalies priklauso nuo aplinkos, tačiau dažniausiai sutinkami tamsūs, beveik juodi grundalai. Ant nugarinio peleko yra juoda dėmė su ryškiu geltonos spalvos apvadu.
Grundalai ypač plastiški aplinkos sąlygų atžvilgiu - gali gyventi tiek gėluose, tiek druskėtuose vandenyse, kurių temperatūra svyruoja nuo 0 iki +30 laipsnių. Jūroje gyvenančios žuvys paprastai sutinkamos priekrantės zonoje, iki 30 m gylio, tačiau kartais sugaunamos ir giliau. Ši grundalų atsitraukimo į gilesnius vandenis tendencija stebima ir Lietuvos priekrantėje.
Pastaruoju metu stebimas grundalų plitimas gilesnėse nei 40 metrų jūros akvatorijose sietinas su atsirandančiu maisto trūkumu priekrantės vandenyse. Grundalai dažniausiai renkasi akmenuotą dugną, kuriame daug slėptuvių.
Grundalų nerštas vyksta balandžio-birželio mėnesiais, tačiau gali užtrukti net iki rugsėjo. Patelės neršia porcijomis, kelis kartus, o ikrai yra prilipdomi prie akmenų, augalų ar kito substrato. Patinai ikrus saugo nuo plėšrūnų, taip pat juos vėdina savo pelekais. Dėl tokios dauginimosi strategijos bei elgsenos neršto sėkmingumas yra aukštas ir greitai pasiekiamas didelis populiacijos gausumas. Dauguma patinų po neršto sezono žūsta - dėl to kai kuriose Baltijos jūros pakrantės vietose po audrų stebimi į krantą išmesti dideli nugaišusių grundalų kiekiai.
Grundalų poveikis Baltijos jūros ekosistemai
Grundalų mitybos spektras pakankamai platus, tačiau pagrindinę raciono dalį sudaro įvairūs moliuskai, vėžiagyviai, kiti bestuburiai bei smulkios žuvys. Manoma, kad būtent dėl grundalų poveikio Baltijos jūroje Lietuvos priekrantėje, kai kuriose akvatorijose moliuskų midijų sumažėjo net keliolika kartų.
Midijos yra natūralūs vandens filtrai, kiekvieną dieną perfiltruojantys ir apvalantys didžiulius kiekius vandens, todėl ženkliai sumažėjus midijų, gali pablogėti vandens kokybė, suintensyvėti vandens „žydėjimas“.
Neatmetama tikimybė, jog grundalai gali daryti neigiamą įtaką net ir vandens paukščių pasiskirstymui: tikėtina, jog dėl grundalų poveikio sumažėjus moliuskų, kai kurios jais mintančios vandens paukščių rūšys (pvz. ledinės antys) dėl atsiradusio maisto stygiaus pasitraukė į kitas akvatorijas, kur moliuskų gausumas kol kas išliko didesnis.
Tikėtina, kad labai sparčiai plintantis grundalas gali sudaryti konkurenciją vietinėms žuvų rūšims (plekšnei, gyvavedei vėgėlei) dėl maisto ar buveinių. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos duomenimis, žymesnis grundalų pagausėjimas stebėtas šiaurinėje Baltijos jūros pakrantės dalyje (į šiaurę nuo Klaipėdos uosto) lyginant su pietine dalimi (palei Kuršių Neriją).
Toks grundalų gausumo pasiskirstymas yra įtakotas skirtingų dugno savybių šiose zonose. Šiaurinėje dalyje dugnas daugiausiai akmenuotas, tuo tarpu pietinės dalies dugną dengia smėlis. Grundalai dažniau renkasi akmenuotas buveines, kur neršia, slepiasi ir maitinasi. Dėl šios priežasties didžiausią poveikį grundalai gali daryti būtent šiaurinėje jūros priekrantės dalyje.
Kita vertus, grundalai yra maistas kitoms plėšrioms žuvims ar žuvimi mintantiems paukščiams, ruoniams. Pastaruoju metu stebima didėjanti grundalų dalis otų, menkių bei kitų plėšrių žuvų mityboje.
Atlikus kormoranų, perinčių Juodkrantės kolonijoje mitybos tyrimus nustatyta, kad žuvų bendrijoje didėjant grundalų daliai, jų ženkliai daugėja ir kormoranų mityboje, o pastaruoju metu grundalų gausumui ypač išaugus, jie tapo vienu iš pagrindinių kormoranų maisto objektu. Kartu su grundalų gausėjimu žuvų bendrijoje, keitėsi ir kormoranų mitybos įpročiai - vis daugiau paukščių rinkosi maitintis jūros, o ne marių pakrantėje. Tokiu būdu iš dalies sumažinamas kormoranų poveikis kitų rūšių žuvims.
Grundalai - maistas žmogui
Grundalų invazijos pradžioje buvo baiminamasi dėl jų tinkamumo žmonių maistui - manyta, jog vandenį filtruojančiais moliuskais mintantys grundalai gali sukaupti didelius kiekius teršalų, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, jog sukauptų teršalų kiekiai neviršija leistinų koncentracijų, o žuvys yra tinkamos kasdieniam vartojimui.
Prieš trejus metus Palangoje pirmą kartą buvo organizuotos Grundalinės - šventė, skirta grundalų, kaip maisto objekto, populiarinimui. Šiuo metu kai kuriuose Lietuvos prekybos centruose galima rasti šviežių ar konservuotų grundalų, tačiau didžioji dalis verslinių laimikių vis dar eksportuojama į užsienį.
Šiuo metu, greičiausiai, stebime juodažiočių grundalų gausumo piką Lietuvos priekrantės vandenyse. Pastaraisiais metais atskirose akvatorijose net stebimas nežymus grundalų gausos mažėjimas.
Dauguma invazinių rūšių po invazijos pradžios praeina kelias standartines gausumo stadijas - tik prasidėjus invazijai naujos rūšies individų gausumas būna nedidelis, tačiau praėjus kuriam laikui ir naujajai rūšiai prisitaikius prie aplinkos sąlygų, stebimas staigus gausumo didėjimas, kai per trumpą laiką invazinės rūšies gausumas ypač išauga.
Vėliau suveikia ekosistemos savireguliaciniai mechanizmai (pvz. ligos, parazitai, maisto ir buveinių trūkumas, plėšrūnai), o to pasekoje invazinės rūšies gausumas pradeda mažėti. Taigi, tikėtina, jog netolimoje ateityje grundalų gausumas gali mažėti, tačiau ši rūšis jau tapo neatsiejama Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijos dalimi.
Priekrantės žvejybos reguliavimas
Baltijos jūros priekrantė yra iki 20 m gylio, vidutiniškai apie trijų kilometrų pločio pakrantės juosta. Tai svarbi tiek ūkiniu, tiek rekreaciniu požiūriu akvatorija. Priekrantė pasižymi dideliu produktyvumu ir bioįvairove, ji yra svarbi žuvų neršto vieta ir nerštinių migracijų kelias, taip pat vandens paukščių žiemojimo teritorija ir migracijų kelias.
Žvejybos tarnybos duomenimis, Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje žvejybos verslą vykdantys žvejai per 2010 m. sugavo 535 kg paprastosios lašišos.
2013-2019 m. laikotarpiu gaudyklėmis buvo pagauta 51,1 proc. visų verslinių laimikių, o pastaraisiais metais jos jau tapo svarbiausiu pagal sugaunamą žuvų kiekį priekrantės žvejybos įrankiu: nuo 2016 m. jomis pagaunama daugiau nei 60 proc. metinių laimikių (2018 m. - 67,2 proc.). Tuo pačiu metu mažėja statomais tinklais pagaunamų laimikių dalis, taip pat ir patys laimikiai bei žvejybos tinklais intensyvumas. 2019 m. priekrantės žvejyboje buvo naudojama apie 60 gaudyklių.
Beveik visa žvejyba gaudyklėmis priekrantėje yra vykdoma smulkiaakėmis gaudyklėmis (akių dydis 10-20 mm). Labai nedaug žvejojama 30-40 mm akių dydžio gaudyklėmis. Didžioji dalis žvejybos gaudyklėmis vykdoma pirmąjį metų pusmetį: sausio-birželio mėnesiais sudaro 83,4 proc. metinių pastangų, sugaunama 94,6 proc. laimikių. Žvejyba gaudyklėmis šiuo laikotarpiu taip pat pasižymi didesniu efektyvumu (laimikiais pastangai). Patys didžiausi efektyvumo rodikliai stebimi gegužės mėnesį, kai daugiausia gaudomi grundalai.
Pagrindinės žuvų rūšys gaudyklių laimikiuose (2013-2019 m.)
Vertinant šešerių metų laikotarpį (2013-2019 m.), 89,4 proc. gaudyklių laimikių sudarė trys žuvų rūšys: beveik pusę jų, 47,2 proc., sudarė grundalai, stintų ir strimelių dalis buvo labai panaši, atitinkamai 21 proc. ir 21,2 proc. Skyrėsi svarbiausių žuvų didžiausių sugavimų laikotarpiai - 77,6 proc. stintų buvo pagauta vasario-kovo mėnesiais (pikas kovo mėn.), 77,1 proc. strimelių - kovo-balandžio mėnesiais (pikas balandžio mėn.), 93,8 proc. grundalų - balandžio-gegužės mėnesiais (gegužės mėnesį 69,2 proc.).
Nuo 2016 m., žymiai išaugus žvejybos gaudyklėmis intensyvumui, jomis buvo pagauta 99,4 proc. grundalų, 52,1 proc. stintų, 78 proc. strimelių, 88,2 proc. vėjažuvių, 35,3 proc. plekšnių, 55 proc. žiobrių, 57,3 proc. ešerių, 46,4 proc. kitų žuvų laimikių.
Neskaitant grundalų, kurių beveik visi laimikiai sugaunami gaudyklėmis, šio įrankių didžiąją laimikių dalį sudaro tos pačios žuvys, kaip ir 16-24 mm tinklų laimikiuose. Stambesnių akių (30-40 mm) gaudyklių laimikių sudėtis buvo panaši kaip ir 45-90 mm tinklų.
Vertinant laikotarpį nuo 1993 m., intensyvios žvejybos gaudyklėmis laikotarpiu 2016-2018 m., esminio kitų žuvų (be grundalų ir menkių) laimikių pokyčio dėl intensyvesnio gaudyklių naudojimo priekrantėje nebuvo.
Žvejybos intensyvumo didėjimas vertinant žuvų laimikius gali turėti neigiamą poveikį tiek žuvų ištekliams, tiek žvejybos efektyvumui, ypač intensyviausiai eksploatuojamose akvatorijose. Atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų metų priekrantės vandenų būklė vertinant pagal žuvų bendrijos rodiklius yra bloga, manome, kad verslinė žvejyba turėtų būti reguliuojama taip, kad žuvų išteklių eksploatavimas priekrantėje nedidėtų ar net mažėtų (išskyrus grundalų žvejybą).
Žuvų rūšys, kurių populiacijoms potencialiai gali daryti poveikį gaudyklės:
- Grundalai
- Strimelės
- Stintos
Strimelių laimikiai 2016-2019 m. registruojami kiek didesni nei daugiametis vidurkis, žvejyba gaudyklėmis didesnės įtakos jiems neturėjo. Žiobrių, ešerių, plekšnių ir ypač vėjažuvių gaudyklėmis irgi pagaunama didelė laimikių dalis, tačiau atsižvelgiant į jų laimikių dydį žymesnės įtakos neturėtų daryti.
Stintos yra svarbiausios pagal vertę gaudyklėmis gaudomos žuvys (daugiau nei pusė visų pajamų), jomis pagaunama kiek daugiau nei pusė visų stintų. 2015-2019 m. registruojami apie ketvirtadalį didesni nei daugiametis vidurkis laimikiai.
Toks jų laimikių didėjimas gali būti susijęs su intensyvesne stintų žvejyba didėjant priekrantėje naudojamų gaudyklių kiekiui. Per pastaruosius tris stintų žvejybos sezonus (žiema-pavasaris), priekrantėje vidutiniškai pagaunama apie trečdalį visų stintų laimikių, gaudomų neršto migracijos į Nemuno deltą metu.
2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, stambiausios stintos sugaunamos 16-18 mm stintiniais tinklais, priekrantėje naudojamos gaudyklės ir Kuršių mariose naudojamos stintinės gaudyklės gaudo beveik vienodo dydžio stintas, kiek mažesnės žuvys pagaunamos traukiamais tinklais Nemuno deltoje.
Žvejybos gaudyklėmis priekrantėje taisyklės
Šiuo metu galiojančios žvejybos priekrantėje taisyklės žvejojant gaudyklėmis reguliuoja tik minimalų akių dydį ir priegaudą. Tokia situacija, kai žvejybos svarbiausiais priekrantėje įrankiais intensyvumas praktiškai nereguliuojamas, yra nepalanki tiek siekiant palaikyti racionalų išteklių eksploatavimo lygį, tiek įmonėms planuojant savo veiklą. Siekiant išlaikyti bent jau nedidėjantį eksploatavimo lygį, nustatant įrankių limitus ir jų kvotas žvejybos įmonėms, taip pat konvertuojant įrankius, rekomenduojame taikyti šiuos skaičiavimus (be grundalų laimikių): vienos gaudyklės vidutiniai metiniai laimikiai siekia 4,8 t, 16-24 mm tinklais toks kiekis pagaunamas naudojant apie 3 km tinklų, 45-90 mm - 7 km, per metus priekrantėje vidutiniškai pagaunama 340 t žuvų.
Žvejybos įmonėms pasitraukiant iš verslo, atitinkama dalimi įrankių limitai priekrantėje galėtų būti mažinami. Grundalų žvejyboje naudojamų gaudyklių skaičius galėtų būti didesnis, kadangi šių invazinių žuvų žvejybai ribojimai nėra taikomi. Remiantis Latvijos patirtimi, galėtų būti nustatomas apie 40 proc. didesnis gaudyklių limitas grundalų žvejybai nuo balandžio vidurio iki birželio vidurio.
Manome, kad dabartinėse taisyklėse numatytas smulkių akių gaudyklių skirstymas ir akių dydžių ribojimas neatitinka esamos situacijos ir būtų tikslinga jas keisti. Priekrantėje specializuota šprotų žvejyba priekrantėje nėra vykdoma, o jų akių dydį atitinkančiomis gaudyklėmis gaudomos stintos, strimelės ir grundalai. Mažesnės šioms žuvims gaudyti naudojamų gaudyklių sparno akys leidžiamos ir Kuršių marių bei Latvijos priekrantės žvejyboje.
Atsižvelgiant į priekrantėje naudojamų gaudyklių ilgius, žvejybos intensyvumo ir skirtingų žuvų rūšių laimikių sezoninį pasiskirstymą bei poveikį, galima teigti, kad pagrįstų prielaidų taikyti ribojimą gaudyklių sparno ilgiui šiuo metu nėra, tačiau jis neturėtų viršyti 600 m.
Mokslininkai siūlo, kad atstumas tarp šalia esančių gaudyklių ir kitų įrankių būtų ne mažesnis kaip 200 m, matuojant tarp linijų. Statant gaudykles keliomis eilėmis, tarp eilių linijose turi būti ne mažesnis nei 100 m atstumas. Didžiausias žvejybos bare naudojamų gaudyklių skaičius priklausytų nuo kranto linijos ilgio ir tame bare žvejybą vykdančių įmonių vidutinių metinių laimikių, pagal kuriuos galėtų būti paskirstomi įrankių limitai, siekiant išlaikyti nedidėjantį eksploatavimo lygį.
Baltijos jūros tarša ir žuvys
„Baltijos jūra - viena labiausiai užterštų“, - tokia fraze prasideda akcijos ir projektai, skirti mažinti Baltijos jūros taršą. Specialistų atliekami tyrimai įrodė, kad Baltijos jūros žuvyje aptinkama sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų. Visa tai kenkia žmogaus organizmui.
„Yra pramonės šakų, kurios naudoja gyvsidabrį ir vėliau kartu su nuotekomis jis patenka į jūrą. O joje ši medžiaga patenka į žuvies organizmą. Kadangi Baltijos jūra yra užteršta, jos žuvyje dioksinų ir furanų koncentracija dažnai viršija nustatytas normas.“
„Žinoma, žuvį valgyti sveika. Ji sveikesnė už kiaulieną. Bet Baltijos jūros žuvies valgyti kasdien nereikėtų. Retkarčiais paskanaujant suaugusiam žmogui didelės žalos nebūtų, nes organizmas yra pripratęs prie taršos. Tačiau vaikams jos rekomenduojama kur kas mažiau. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad kur kas didesnę nuodų dozę gauna plėšriosios žuvies mėgėjai, nes šios žuvys karaliauja mitybinės piramidės viršūnėje.
Specialisto teigimu, labiausiai rizikuoja žuvies kepenų mėgėjai. Kadangi kepenys atlieka organizmo filtrų funkciją, jose kenksmingų medžiagų randama daugiausiai.
Baltijos jūroje bei Kuršių mariose sugautą žuvį tiria ir Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dioksinų rasta šeštadalyje tiriamų mėginių.
Baltijos jūroje ateinančiais metais, tausojant žuvų išteklius, tikslinė komercinė lašišų žvejyba bus uždrausta, tačiau žvejai mėgėjai, nors ir ribojami griežtų sąlygų, lašišas gaudyti galės.