Nuo 1992 m. Lenkijoje vyravo nepertraukiamas augimas. Pagrindiniai augimo veiksniai yra įmonių investicijos, privatus vartojimas ir eksportas. Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijos ekonomikos augimo ir greito pasivyjimo potencialas išlieka būdingas išsivysčiusių šalių ekonomikoms. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ekonomika augs maždaug 3% per metus, o iki 2050 m.
Po praėjusių metų gruodį Lenkijoje nuvilnijusių ūkininkų protestų dėl žemų kiaulių supirkimo kainų - smūgis Lietuvos kiaulių augintojams. Lenkų žemdirbių prispausta valdžia apribojo kiaulienos ir kiaulių importą iš tų teritorijų, kur nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM) ir kurios priskirtos antrajai zonai (tai teritorijos, kur AKM nustatytas šernams). Tvirtinama, kad paaiškinimų dėl tokio sprendimo Lenkija oficialiai nėra pateikusi.
ES nedraudžia šalims prekiauti kiaulėmis ir jų skerdenomis iš antrųjų maro zonų, tik reikia suderinti su šalies Veterinarijos tarnyba ir pateikti dokumentus, kad mėsa yra saugi ir kokybiška. Lietuva eksportavo kiaules į Lenkiją, tačiau gruodžio viduryje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo Lenkijos kolegų perspėjimą, kad dėl procedūrinių priežasčių prekyba stabdoma.
Lietuvos reakcija į apribojimus
Mūsų augintojai ragina valdžią imtis atsakomųjų veiksmų - neįsileisti lenkiškos kiaulienos, kurios eksporto apimtys į mūsų šalį yra nepalyginti didesnės nei mūsiškės - į Lenkiją. Premjeras Saulius Skvernelis ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pažadėjo, kad imsis griežtesnių priemonių, jeigu su kaimynais nepavyks susitarti. Jie taip pat kalbėjo, kad dar neišnaudotos diplomatinės priemonės. Susitikime su ūkininkų atstovais S.Skvernelis pažadėjo paskambinti Lenkijos premjerui ir pasiaiškinti dėl kiaulienos ir kiaulių importo draudimo iš dalies Lietuvos.
Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis trečiadienį telefonu kalbėjo su Lenkijos žemės ūkio ministru kiaulių maro klausimais. Jis pabrėžė, kad Lenkijos priimtos priemonės kelią grėsmę ES regionalizacijos sistemai, tad kartu - ir pačiai Lenkijai. ,,Manau, kad Lenkijos ministras suprato, kad toks sprendimas pavojingas jiems patiems, - po pokalbio sakė Europos Komisijos narys. - Pokalbis buvo naudingas, susitarėme dar kartą susitikti kitą savaitę Berlyne įvyksiančioje tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje. Galėsime aptarti tolesnius operatyvius veiksmus bei konkretų problemos sprendimą surasti dalyvaujant žemės ūkio ministrui G.Surpliui.“
Situacija rinkose
„Situacija rinkoje labai įtempta visoje Europoje, o Lietuvoje dar sudėtingiau, nes liekame be alternatyvų. Negalime išvežti kiaulių, kainos krito, kiaulių augintojai dirba nuostolingai. Gyvojo svorio kilogramas kainuoja 90 centų - tokių žemų kainų dar nėra buvę. Jie ne tik negauna pelno, bet dar ir primoka, kad augina ir parduoda kiaules. Tie, kurie daugiau realizuoja kiaulių, patiria daugiau nuostolių“, - situaciją apibūdino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas.
Pagrindinė gyvų kiaulių eksporto kryptis - Lenkija, kur išvežama apie dešimtadalį išaugintų kiaulių. Per dešimt praėjusių metų mėnesių į šalį kaimynę buvo išvežta apie 150 tūkst. kiaulių, iš jų - per 90 tūkst. skersti ir apie 60 tūkst. paršelių auginti. Anot LKAA vadovo, iki tol Baltijos šalys ir Lenkija kovodamos su AKM buvo sąjungininkės, o dabar Lenkija izoliuojasi.
LKAA vadovo manymu, susitarimo su kaimynais reikėtų siekti diplomatiniais būdais, kad būtų sugrįžta prie abiem pusėms naudingos prekybos kiaulėmis ir mėsa. Žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius ragintų valdžios atstovus neliūliuoti visų kalbomis, bet imtis ryžtingesnių veiksmų. Vis dėlto vertėtų imtis atsakomųjų sprendimų, nes nepalyginti daugiau atsivežama iš Lenkijos kiaulienos.
E.Adomavičiaus mano, kad jeigu valdžia nesiims radikalesnių sprendimų, kiaulių augintojai patirs nemenką smūgį, o kai kam gali tekti užsidaryti. „Laikas eina, nuostoliai auga. Pardavę kiaulę, patiriame 15-16 eurų nuostolį. Užsidarius Lenkijos rinkai, Lietuvos skerdyklos per mėnesį papildomai turi paskersti apie 10 tūkst. kiaulių. Ir tai yra perteklinė mėsa, kuri dar labiau apsunkina ir taip prastą augintojų padėtį“, - įvertino jis.
Galima būtų teigti, kad kiaulių augintojų dejonės dėl užsidariusios Lenkijos rinkos, - nerimtos, nes kiaulių Lietuvoje nepriauginama tiek, kiek suvartojama mėsos, tad vietos rinkoje turėtų būti pakankamai erdvės - apie 60 proc. kiaulienos importuojama. Apie pusė (30 proc.) viso kiaulienos importo mus pasiekia iš Lenkijos, kita dalis - iš Belgijos, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių.
LAEI eksperto vertinimu, jeigu Lietuva taip pat uždraus kiaulienos įvežimą iš Lenkijos antrosios AKM zonos, situacija mūsų rinkoje labai nepasikeis - lenkiškos kiaulienos vietą greitai užims belgiška, vokiška ir daniška produkcija.
Iš Lenkijos neturime jokių paaiškinimų. Tikimės, kad juos galbūt greičiau gaus Europos Komisija, kuri taip pat dėl šios situacijos yra užklaususi Lenkijos atitinkamas tarnybas ir ministerijas ir laukia jų atsakymo. Matyt, patys lenkai yra nepatogioje situacijoje. Praėjusį gruodį mūsų tarnyba buvo informuota, kad kiaulių prekyba sustabdyta dėl procedūrinių dalykų, kitokios priežastys nebuvo nurodytos.
Mėsos produktų kainų tendencijos
Paskutinių 6 metų laikotarpyje mėsos produktų kainos ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje buvo pakankamai stabilios. Pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenis mėsos eksporto kainos per 2013-2018 metus sumažėjo apie 10 proc. Lietuvoje per šį laikotarpį mėsos mažmeninės kainos beveik nesikeitė, o gyvulių supirkimo bei didmeninės kainos buvo mažesnės nei 2013 metais.
Galvijų supirkimo kainos ES
2019 metų birželio mėnesio (26-tą sav.) vidutinė O2 klasės (daugiausiai pagaminama) galvijų supirkimo kaina Lietuvoje buvo viena mažiausių ES (1 lentelė). Ji buvo 15 proc. mažesnė nei ES analogiško laikotarpio vidutinė supirkimo kaina. Lietuvoje galvijų supirkimo kaina buvo didesnė (14 proc.) už Latvijoje ir (9,6 proc.) už Vengrijoje esamą kainą. Per metus daugiausiai supirkimo kaina padidėjo Slovakijoje (4,5 proc.) ir Vengrijoje (3,1 proc.). Tuo tarpu, 21 ES šalyje kaina mažėjo. Daugiausiai sumažėjo J. Karalystėje (15,6 proc.) ir Lenkijoje (13,2 proc.).
| ES Šalys | 2019 | 2018 | Pokytis, % |
|---|---|---|---|
| Latvija | 231,8 | 246,6 | -6,0 |
| Vengrija | 241,6 | 234,3 | 3,1 |
| Lietuva | 264,9 | 299,8 | -11,6 |
| Estija | 266,3 | 305,3 | -12,8 |
| Lenkija | 274,8 | 316,7 | -13,2 |
| Slovakija | 282,9 | 270,8 | 4,5 |
| Rumunija | 289,5 | 289,5 | 0 |
| Belgija | 295,6 | 295,9 | -0,1 |
| Kipras | 305,0 | 317,0 | -3,8 |
| Danija | 307,2 | 329,5 | -6,8 |
| Slovėnija | 307,8 | 341,0 | -9,7 |
| Italija | 311,9 | 327,3 | -4,7 |
| ES | 312,6 | 341,3 | -8,4 |
| Jungtinė Karalystė | 312,9 | 370,9 | -15,6 |
Kiaulių supirkimo kainos ES
Beveik visose ES šalyse (išskyrus Maltą ir Švediją) 2019 metais birželio mėnesį kiaulių supirkimo kainos didėjo (3 lentelė). Didžiausi pokyčiai buvo Danijoje (36,2 proc.), Nyderlanduose (26,5 proc.) ir Latvijoje (26,4 proc.). Lietuvoje kiaulių E kategorijos skerdenų vidutinė supirkimo kaina buvo 19,2 proc. didesnė nei 2018-ųjų birželio mėnesį ir 1,2 proc. mažesnė už ES šalių vidutinę kainą. Didžiausios E kategorijos kiaulių supirkimo kainos buvo Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje, mažiausios - Belgijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
| ES Šalys | 2018 | 2019 | Pokytis, % |
|---|---|---|---|
| Belgija | 120,5 | 151,8 | 26,0 |
| Prancūzija | 131,1 | 161,3 | 23,0 |
| Suomija | 157,6 | 164,1 | 4,1 |
| Estija | 146,9 | 164,4 | 11,9 |
| Švedija | 166,6 | 164,4 | -1,3 |
| Nyderlandai | 130,7 | 165,3 | 26,5 |
| Jungtinė Karalystė | 169,0 | 167,6 | -0,8 |
| Danija | 126,8 | 172,6 | 36,2 |
| Airija | 140,7 | 172,8 | 22,8 |
| Lietuva | 147,3 | 175,5 | 19,2 |
| Čekija | 140,5 | 176,9 | 25,9 |
| Ispanija | 147,1 | 177,7 | 20,7 |
| Lenkija | 143,1 | 178,0 | 24,4 |
| Latvija | 145,1 | 183,5 | 26,4 |
Užsienio prekyba mėsa
Mėsos skerdenų eksporto vertė (4 lentelė) per 2015-2019 m. 5 mėnesių laikotarpį padidėjo 4,6 proc., o palyginti su 2018 m. 5 mėn. - 7,9 proc. Daugiausia eksportuota jautienos (už 42,7 mln. EUR) ir paukštienos (už 39,3 mln. EUR). Pagrindiniai jautienos pirkėjai italai, olandai ir švedai.
| 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | |
|---|---|---|---|---|---|
| Mėsa | 91,2 | 84,7 | 82,6 | 88,7 | 95,4 |
| Iš jos: jautiena | 33,7 | 33,2 | 32,2 | 38,1 | 42,7 |
| kiauliena | 9,7 | 5,6 | 3,4 | 4,1 | 6,0 |
| paukštiena | 38,9 | 38,5 | 39,1 | 40,2 | 39,3 |
Mėsos skerdenų importo vertė (6 lentelė) per 2015-2019 m. 5 mėnesių laikotarpį padidėjo 46 proc., o palyginti su 2018 m. 5 mėn. - 8,9 proc. Daugiausia importuota kiaulienos (už 48,7 mln. EUR). Pagrindiniai kiaulienos tiekėjai: lenkai (31 proc.) ir belgai (16 proc.).
| 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | |
|---|---|---|---|---|---|
| Mėsa | 65,4 | 63,4 | 76,3 | 87,6 | 95,4 |
| Iš jos: jautiena | 1,6 | 2,5 | 2,8 | 6,4 | 11,3 |
| kiauliena | 39,9 | 36,4 | 44,2 | 46,2 | 48,7 |
| paukštiena | 15,8 | 17,3 | 20,1 | 24,8 | 26,2 |
2023 m. Lietuva eksportavo 205,838 tūkst. kiaulių - 3,29 proc. mažiau nei 2022 m. Analizuojamu laikotarpiu pagrindine eksporto šalimi buvo Lenkija, į kurią kiaulių eksportas sudarė apie 67,74 proc. viso Lietuvos gyvų kiaulių eksporto kiekio ir, palyginti su 2022 m., į ją Lietuva eksportavo 9,22 proc. mažiau kiaulių. Į Lenkiją buvo eksportuota 139,430 tūkst. kiaulių, kurių vidutinė kaina sudarė 167 EUR/vnt., kai tuo tarpu 2022 m. kaina sudarė 137 EUR/vnt. Į Latviją (į kurią Lietuvos gyvų kiaulių eksportas sudarė apie 32,26 proc. 2023 m., palyginti su 2022 m., kiaulių importas į šalį padidėjo 5,81 proc. ir sudarė 144,274 tūkst. vnt. Vidutinė importo kaina sudarė 115 EUR/vnt., o 2022 m. - 85 EUR/vnt. Pagrindine kiaulių tiekėja analizuojamu laikotarpiu buvo Latvija - 139,453 tūkst. vnt. (96,66 proc.