Lietuva importuoja net 60 proc. reikiamo kiaulienos kiekio, o importas vis didėja. Mėsa gabenama iš Lenkijos, Vokietijos.
Turguje yra dvi lenkiškų maisto produktų parduotuvėlės. Jose perku mėsą, nes kilogramas ten kainuoja maždaug 2-3 eurais pigiau. Pavyzdžiui, už išpjovos kilogramą parduotuvėje prašoma 11,99 euro, o turguje - 8,80 euro. Aš pasiimu gabalėlį, kiek man vienai reikia. Ten prekės atvežamos trečiadieniais ir penktadieniais, žinau, kada nueiti“, - sakė parduotuvėje užkalbinta Jevgenija.
Lietuva, užaugindama per mažai kiaulių ar galvijų, negali eksportuoti deramo kiekio subproduktų, kad sumažintų gamybos savikainą. Subproduktų kainos ypač aukštos Kinijoje, o kaimynai lenkai tuo naudojasi. Todėl Lenkijoje vieno gyvulio skerdienos savikaina santykinai tampa gerokai mažesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, nugarinę jie vartotojams gali parduoti kokiu penktadaliu pigiau nei lietuviai, ūkininkams sumokėdami tą pačią kainą.
Šiuo metu ūkininkams mokama apie 2 eurus už skerdienos kilogramą - tai geri pinigai. Tuo metu ūkininkai, kurie buvo atsisakę auginti kiaules, kai tai buvo nuostolinga, svarsto, ar nevertėtų atgaivinti fermų.
Kiaulienos kainų pokyčiai
Palyginti su pernykščiu kovu, už kiaulienos kumpį be kaulo ir nugarinę pirkėjai moka penktadaliu brangiau, už sprandinę - net 35 procentais. Kilogramas tokios mėsos kainuoja atitinkamai apie 4,4 euro, 5,9 euro ir 6 eurus. Kainų stebėsena ir liudija, kad kai kurie mėsos gaminiai, pavyzdžiui, virtos dešrelės, nuo pernykščio iki šių metų kovo pabrango maždaug dešimtadaliu. Bet tai, anot pašnekovo, neperša toli siekiančių išvadų, nes šioje kategorijoje yra gausybė prekės ženklų, o dešrelių kaina priklauso nuo jose esančio mėsos kiekio. Galvijiena pabrango maždaug 8-9 proc., pavyzdžiui, jautienos kumpis be kaulo vidutiniškai kainuoja 6,5 euro.
„Iš mėsos perdirbimo įmonių sulaukiame signalų, kad padėtis dėl brangios žaliavos yra labai įtempta. Tos, kurios įstengia, dar bando nepabranginti produktų, bet viskas priklausys nuo to, kaip klostysis kiaulienos pirkimas Kinijoje. Jei jis prislops, žaliavos kainos susitvarkys“, - sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius. Mėsos perdirbėjai toliau siunčia signalus, kad produktų brangimas yra neišvengiamas.
„Dabar rinka veikia tobulos konkurencijos sąlygomis. Tos įmonės, kurios gali, spaudžiasi, kurios negali - stabdo veiklą arba yra uždaromos. Situacija išliko sudėtinga. Galbūt atšilus orams padidės mėsos vartojimas, nes prasidės kepsnių sezonas“, - kalbėjo E.Mackevičius.
Afrikinis kiaulių maras ir jo įtaka
Šiuo metu afrikinio kiaulių maro užkratas, aptinkamas šernuose, artėja link Vokietijos. Jei jis patektų į šią valstybę, kiaulienos eksportas į Kiniją sustotų. Pasak E.Mackevičiaus, tokiu atveju kiaulienos perteklius, tikėtina, būtų nukreiptas į ES šalis, taigi ir į Lietuvą. O tai sumenkintų kainas.
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, kiaulienos kainai vis dar daugiausia įtakos daro afrikinis kiaulių maras, toliau plintantis Kinijoje, Vietname, Pietų Korėjoje, Filipinuose. „Kiek ten išnaikinta gyvulių, tikslių žinių nėra. Tačiau akivaizdu, kad į tas šalis smarkiai padidėjo kiaulienos eksportas iš Vokietijos, Danijos, Ispanijos. Iš Lietuvos eksporto nėra - Kinija taiko apribojimą, nes mes esame afrikinio kiaulių maro teritorijoje“, - kalbėjo A.Baravykas.
Kai 2018-aisiais Belgija dėl maro nebegalėjo eksportuoti kiaulienos į Kiniją, belgiška mėsa atsidurdavo Lietuvoje. Jos kainos mūsų pirkėjams buvo palankios, kol buvo suvalgyti visi belgiški likučiai.
Struktūriniai pokyčiai kiaulininkystės sektoriuje
Svarbūs struktūriniai pokyčiai Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje įvyko dėl dramatiško gyvūnų skaičiaus mažėjimo ūkininkų ir šeimos ūkiuose, kitose kiaulių laikymo vietose. Afrikinis kiaulių maras ir COVID-19 pandemija stipriai paveikė kiaulienos rinkos situaciją. Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus pastarųjų dešimtmečių struktūrinių pokyčių rezultatas - drastiškai sumažėjusi kiaulių populiacija.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje šalies ūkiuose buvo 550,8 tūkst. kiaulių, palyginti su 928,2 tūkst. Ūkininkų ir šeimos ūkiai 2010 m. laikė 341,2 tūkst. kiaulių, o 2020 m. šis skaičius sumažėjo daugiau kaip 3 kartus ir siekė tik 101,6 tūkst. gyvulių. Didžiausias kiaulių skaičius liko žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse, tačiau ir čia gyvūnų skaičius nuosekliai mažėja (nuo 587,0 iki 449,3 tūkst.).
Lietuvoje susiformavo struktūra, kurioje vidutinio dydžio ūkiams tenka nereikšmingas vaidmuo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. 9 404 kiaulių laikytojai, sudarę 97,0 proc. visų laikytojų, laikė iki 10 kiaulių. Tačiau, nepaisant įspūdingos dalies laikytojų struktūroje, šiuose ūkiuose buvo auginama vos 5,3 proc. kiaulių populiacijos. Didžiausia populiacijos dalis, net 92,2 proc. visų kiaulių, priklausė 34 laikytojams, kurie sudarė tik 0,4 proc. visų kiaulių laikytojų.
Galima išskirti keletą aspektų, kurie itin reikšmingai prisidėjo prie kiaulių populiacijos mažėjimo ūkininkų ir šeimos ūkiuose. Labai svarbus vaidmuo teko 2008 m. pasaulinei maisto krizei, kuri tapo rimtu iššūkiu šaliai, bandančiai prisitaikyti prie naujos verslo aplinkos po stojimo į ES. Daug sumaišties sukėlė afrikinis kiaulių maras, kuris Lietuvoje pirmą kartą užfiksuotas 2014 metais.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, laikui bėgant situacija gerėja: 2020 m. spalį šalyje nustatyti tik 3 afrikinio kiaulių maro protrūkiai kiaulių laikymo vietose (2019 m. Vakcinos nuo šios ligos iki šiol nėra, todėl ES bando valdyti viruso plitimą prevencijos ir kontrolės priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra afrikinio kiaulių maro zonų nustatymas pagal ligos rizikos lygį tam tikroje teritorijoje. Ši situacija privertė stambius kiaulininkystės kompleksus nerimauti dėl ateities, nes ūkiai, turintys mažai kiaulių, tapo potencialia ligos protrūkio grėsme. Reaguodama į susiklosčiusią situaciją, Žemės ūkio ministerija 2018 m. pasiūlė priemones, skatinančias ūkius, laikančius iki 100 kiaulių, jų atsisakyti ir pereiti prie kitų gyvulių auginimo arba gauti paramą biologinio saugumo priemonėms įsigyti ar atnaujinti.
Grėsmės maisto tiekimui
„Kol kas nematome to, kas nuslopintų įtampą mėsos sektoriuje. Jei dėl koronaviruso būtų uždarytos sienos, jei bus sustabdytas žmonių judėjimas, Lietuva neapsirūpins mėsa“, - niūroka prognoze pasidalijo E.Mackevičius. Statistiškai vienas žmogus Lietuvoje per metus suvalgo 50 kilogramų kiaulienos, jautienos - apie 5 kilogramus. Taigi kiekvienam žmogui tenka apie 30 kilogramų importuotos kiaulienos.
„Jautiena apsirūpiname net 200 proc. Bet jei dėl kiaulienos stygiaus jautienos vartojimas padidėtų, to pertekliaus neliktų, o tuomet mums pritrūktų maisto. Vegetarai sudaro vos 2,5-3 proc. mūsų šalies gyventojų. Taigi ką valgys kiti?“ - svarstė įmonių asociacijos vadovas.
ES politika ir aplinkosaugos reikalavimai
Neįmanoma ignoruoti ateinančio ES finansinio periodo nuostatų, kurios sutelktos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą. Anot E.Mackevičiaus, Lietuvoje įvairioms žalinimo programoms buvo panaudota 1,5 mlrd. eurų, nors šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo vos 4 proc.
„Vargu ar reikia eiti tokiu keliu, kai tiek pinigų panaudojama pievoms želdinti, o jose nėra galvijų. Valstybė pirmiausia turi aprūpinti gyventojus maistu, o tada jau kalbėti apie technologijas, kurios mažina dujų emisiją. Dabar paisoma Europos solidarumo: nors mums trūksta gyvulių, jų skaičių dar turime mažinti, nes esą jie išskiria metaną“, - stebėjosi pašnekovas.
Lenkijos konkurencinis pranašumas
„Tokiu būdu Lietuva atsiduria gniaužtuose - kiaulininkystės ūkių mažėja, savos kiaulienos neužtenka, negalime sukaupti pakankamai eksportuotinų subproduktų ir tokiu būdu sumažinti savikainos“, - kalbėjo E.Mackevičius.