Kiauliena yra populiariausia mėsa europiečių valgiaraštyje, ji sudaro apie pusę suvartojamos mėsos. Ateities prognozėse kiaulienos vartojimas turėtų didėti. Pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiriama kokybiškai mėsai, o tai susiję su geresnėmis kiaulių laikymo sąlygomis, racionu, mažesniu antibiotikų kiekio naudojimu. Tačiau sąnaudas didina reikalavimai taršos mažinimui ir gyvūnų gerovei.
Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, galima teigti, kad Lietuvoje kiaulininkystė nepakankamai išvystyta, yra daug galimybių jai vystyti dėl žemos žemės kainos, žemos darbo jėgos savikainos. Susiklostė situacija, kad Lietuvos kiaulių ūkiai nepagamina pakankamai mėsos vidaus rinkai ir ji yra importuojama, kiaulininkystės verslo privalumais naudojasi verslininkai iš Danijos.
Kiaulidžių Projektavimo Reikalavimai
Pirmasis etapas po verslo įvertinimo yra suprojektuoti kiaulidę pagal esamą situaciją ir numatytus tikslus. Kiaulidžių projektavimą reglamentuoja Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 02:2010. Gruntinio vandens horizontas nuo esamo paviršiaus turi būti 1 metru giliau arba turi būti įrengiamas drenažas. Sanitarinė zona fermoms iki 12000 kiaulių yra 500 metrų, 12-54 000 kiaulių - 1000 metrų. Kiaulidėms iki 300 salyginių gyvulių sanitarinės zonos pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2014 metų pakeitimus nereikalingas.
Kiaulių fermos kompleksą sudaro gamybiniai pastatai, mėšlidės, aptarnavimo paskirties, pašarų ir sandėliavimo pastatai, buitinės patalpos. Atstumai tarp statinių turi būti ne mažesni, nei reikalauja gaisrinė sauga. Pagalbinės ir gamybos patalpos atskiriamos nuo pagrindinių, jos turi turėti atskirus įėjimus. Mėšlidės turi būti ne arčiau kaip 15 metrų nuo buitinių patalpų.
Kiaulidės vidaus aukštis - ne žemesnis kaip 2,7 metro sekliuose ir 3,3 metro giliuose tvartuose. Kiaulių fermoje dažniausiai yra kelios patalpos kiaulių paršiavimuisi, atskirtoms nuo paršelių ir sukergtoms paršavedėms, nujunkytų paršelių ir penimų kiaulių kiaulidės. Pagal normas paskaičiuojamas reikiamas bendras plotas numatomoms laikyti kiaulėms ir paršeliams.
Grindys daromos mažai laidžios šilumai, apšiltintos arba šildomos, vidutinis šilumos srautas per pirmas 2 gulėjimo valandas nuo penimos kiaulės neturi viršyti 200 W/m2, kitoms kiaulėms - 170 W/m2 . Šiuolaikinėms kiaulidėms rekomenduojami karkasinių konstrukcijų pastatai ant sekliųjų pamatų. Dažniausiai montuojamos karkasinės sienos tarpus užpildant mineraline vata arba dedant paruoštas daugiasluoksnes plokštes. Atstumus ir konstrukcijas kiekvienu atskiru atveju turėtų skaičiuoti konstrukcijų projektuotojas.
Medžiagos turėtų būti atsparios agresyviai palinkai. Bendras natūralios ir dirbtinės šviesos apšvietimas per parą turi būti ne mažesnis nei 8 valandos. Natūralus kiaulidės patalpų apšvietimas turi būti didesnis nei 1 procentas lauko apšvietimo, toks apšvietimas gaunamas derinant langų ir grindų plotus, vidutiniškai langai sudaro apie 5 procentus grindų ploto. Mėšlo šalinimo tako apšvieta sudaro 25 procentus bendro apšvietimo, bet ne mažiau 10 lx.
Grupiniame garde paršingai kiaulaitei skiriama ne mažiau 1,64 m2 ploto, paršavedei - 2,25 m2 laisvo grindų ploto. Grupėms iki 6 kiaulių plotas didinamas 10 procentų, kai daugiau kaip 40 kiaulių - mažinamas 10 procentų. Kiekvienai kiaulių grupei naudojamos skirtingos grindų grotelės su pritaikyto dydžio angomis. Kuilio gardas daromas ne mažesnis kaip 6 m2, kuilys turi girdėti, užuosti ir matyti kitas kiaules.
Geriausia patalpos temperatūra nujunkytiems paršeliams auginti yra 21 laipsnis C, nupenėtoms kiaulėms - 16 laipsnių C. Temperatūra turėtų būti panaši dieną ir naktį, nes apie 4 laipsnių temperatūros skirtumas mažina priesvorius apie 10 procentų. Temperatūra augant kiaulėms mažinama palaipsniui, po 1 laipsnį C per savaitę. Naujagimiams paršeliams reikia daug šilumos - 27-35 laipsnių C, nes temperatūrai mažėjant auga kritimo procentas. Paršavedžių skyriuose paršeliams numatomi šildymo kilimėliai, daromos stoginės.
Oro judėjimas patalpose turėtų būti apie 0,2 m/s. Kompanija „BigDutchman" į vėdinimo sistemą papildomai montuoja filtrus, sulaikančius virusus, nuo kurių kiaulės suserga. Tokioje sistemoje oras pirmiausia filtruojamas pro didesnių dalelių filtrus, vėliau filtruojamas per antibakterinę medžiagą, iš čia nukreipiamas į kiaulių auginimo patalpas. Populiarus ir vandeninis šildymas radiatoriais.
Šėrimo Sistemos
Kiaulės šeriamos sausu pašaru (kombinuotais pašarais) ir skystu pašarų mišiniu. Sausieji pašarai dažniausiai naudojami neatjunkytiems žindomiems paršeliams papildomai šerti. Jie šeriami kelis kartus per parą, geriausia, jei turi galimybę prieiti prie maisto vienu metu. Sausieji pašarai naudojami ir kitų amžiaus grupių pagrindiniam kiaulių šėrimui, nes juos lengva tiekti mechanizuotai ir automatizuoti procesus. Šiuolaikinės šėrimo sistemos užtikrina ir mechanizuotą bei automatizuotą skystojo pašaro padalinimą.
Paskaičiuojama tinkamiausia konkrečioms kiaulių grupėms pašaro raciono sudėtis ir įranga jo pateikia tiek, kiek optimaliai reikia efektyviausiam prieauglio didėjimui. Pašaro ir vandens santykis siekia iki 3 litrų vandens 1 litrui kieto pašaro. Patogu tai, kad skystiesiems pašarams galima naudoti skystas maisto pramonės atliekas, tai gali sumažinti pašarų savikainą ir taip pat padidinti energetinę, maistinę vertę. "Big Dutchman" maišytuvai gali maišyti apie 40 skirtingų pašarų komponentų. Tokia sistema leidžia individualiai atsižvelgti į kiekvienos kiaulių grupės mitybos ypatumus, dozuoti optimalius pašarų kiekius tinkamiausiomis dozėmis.
Dažnai ūkininkui apsimoka vietoje gaminti kombinuotus pašarus, malti javus. Girdykos gali būti kandiklinės ir lėkštinės. Ypač svarbu pakankamu vandens kiekiu aprūpinti maitinančią paršavedę. Skaičiuojama, kad jai reikia apie 20 litrų vandens per parą.
Mėšlo Tvarkymas
Vidutiniškai kiaulės paros ekskrementų kiekis sudaro 6- 8 procentus gyvulio masės. Bekraikėje kiaulidėje dalis guoliaviečių grindų būna lygios su iki 10 procentų nuolydžiu link mėšlo surinkimo kanalo. Takų nuolydis - iki 6 procentų, garduose nuolydžiai, priklausomai nuo kiaulės amžiaus ir būsenos - iki 5 procentų. Srutos šalinamos savitakėmis sistemomis. Surenkamos į prieduobę ir iš jos perpumpuojamos į mėšlidę. Laistant laukus mėšlu, leistinas azoto kiekis Lietuvoje siekia 170 kg/ha, todėl labai svarbu mažinti amoniako kiekį mėšle.
Gyvūnų Gerovė
Komforto užtikrinimas yra ne šiaip sau reikalavimas, tačiau taip pat ir būdas padidinti gamybos efektyvumą. Kiaulėms diskomfortą sukelia agresyvūs paršeliai ir kiaulės, todėl tokius reikėtų izoliuoti nuo kitų arba šalinti agresyvumo priežastis. Dažniausiai agresija sumažėja padidinus gardų plotą, mažoms grupėms jis didinimas nuo normatyvų iki 30 procentų. Tame pačiame garde reikėtų laikyti panašios masės kiaules, maksimalus skirtumas - 10 procentų.
Kontroliuoti situaciją ir tiksliau nustatyti skerdimo laiką gali padėti automatizuotos svarstyklės. „Big Dutchman" turi svėrimo kontrolės įrangą TriSortpro, kuri sveria kiaules, padeda stebėti jų augimą bei išrūšiuoja pagal svorio kategorijas. Kiaulė įeina į svėrimo gardą, 3-4 sekundėms atskiriama varteliais, pasvėrus išleidžiama.
Veislinės Savybės
Norint greitai užauginti kiaulę, svarbios yra jos veislinės savybės. Bene didžiausią patirtį kiaulių auginime turintys danai kryžmina landrasų, jorkšyrų ir diurokų kiaules. Mišrūnų augimo savybės bei reprodukcija geresni. Per pastaruosius metus jauniklių skaičius padidintas 1,5, išvestos kiaulės su papildomu speniu. Vadoje būna iki 18 paršelių, per metus paršavedė atveda iki 40 paršelių, vidutiniškai - 30.
Paršiavimosi Gardai
Viena iš svarbiausių patalpų kiaulidėje yra paršiavimosi gardas. Fiksuotame paršiavimosi garde kiaulė laikoma 28 paras paršelių papildomo šėrimo ir papildomai šildomą infraraudonųjų spindulių lempa ar šildomų grindų sektorių. Šildomas sektorius nuvilioja paršelius nuo kiaulės, kuri vartydamasi gali juos prispausti. Paršelių guoliavietė būna ne mažesnė kaip 0,7 m2 ir ne arčiau kaip 0,3 metro nuo paršavedės guolio. Į paršiavimosi gardą kiaulė atvaroma prieš savaitę iki paršiavimosi, prieš tai ji laikoma kartu su kitomis paršingomis kiaulėmis praėjus savaitei po apsėklinimo.
Plastikinės grindų grotelės ir šildymo kilimėliai. Grindų paviršius sumažina traumų tikimybę ir lengvai nuplaunamas aukšto spaudimo srove. Žindomi paršiukai ant tokio paviršiaus neslidinėja, gali įsiremti kojytėmis žįsdami.
Rinkos Tendencijos ir Iššūkiai
Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos kiaulienos sektoriuje dirbantys verslo subjektai nuo š. m. sausio 4 d. Nuo 2014 m. ir per visus 2015 metus sunkėjanti kiaulininkystės sektoriaus padėtis dėl eksporto sumažėjimo visiškai uždarius Rusijos rinką, dėl kiaulių produkcijos kiekio padidėjimo visoje ES, dėl plintančio afrikinio kiaulių maro vertė ieškoti priemonių suvaldyti šią gamybos šaką, nes kiaulienos kainos ir maržos krito drastiškai. Lietuvoje privataus kiaulienos sandėliavimo priemonę administruos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau - RRA).
Paraiškas sutartims dėl kiaulienos privataus sandėliavimo pasirašymo galės teikti ūkio subjektai - įmonės PVM mokėtojos, turinčios ar išsinuomojusios tinkamas šaldyklas kiaulienai sandėliuoti. Šiemet be įprastai saugotinų kiaulių kiaulienos rūšių dar bus galima sandėliuoti ir kiaulių poodinius riebalus. Ūkio subjektas turės nuspręsti, kurį laikotarpį - 90 dienų, 120 dienų ar 150 dienų - jis norės sandėliuoti kiaulieną, kad gautų nustatytą paramą.
Paramos už sandėliavimą dydis eurais už toną priklauso nuo sandėliuojamos kiaulienos rūšies bei sandėliavimo laikotarpio ilgio ir svyruos nuo 274 iki 304 Eur, riebalams - nuo 168 iki 182 Eur. Šiemet už sandėliavimą ES Komisijos nustatyti paramos dydžiai yra apie 19 proc. didesni nei 2015 m. Mažiausias kiekis, kurį galima bus padėti privačiam sandėliavimui, yra 10 t kiaulienos be kaulų arba 15 t su kaulais.
Parama privačiam sandėliavimui bus teikiama tik už klasifikuotą, pagal reikalavimus suženklintą, atitinkančią veterinarinius, higienos reikalavimus kiaulieną. Ji turės būti dedama sandėliuoti į šaldyklą šviežia atšaldyta, o ilgiau laikoma - užšaldyta. Parama bus teikiama tik už mėsą tų kiaulių, kurios buvo paskerstos ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki jos atidavimo sandėliuoti. Ūkio subjektas, pateikdamas paraišką sutarčiai dėl kiaulienos privataus sandėliavimo sudarymo, turės sumokėti užstatą, sudarantį 20 proc. nustatytos paramos dydžio.
Sumokėdamas užstatą, ūkio subjektas užtikrina, kad jo ketinimai yra rimti ir kad jo prašomas sandėliuoti kiaulienos kiekis bus laikomas pagal Komisijos reglamente numatytas sąlygas. Pateikti paraiškas sutartims dėl privataus kiaulienos sandėliavimo sudaryti ir sužinoti detalesnę informaciją galima VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje adresu L. Stuokos-Gucevičiaus g.
Šiandien turbūt bet kurio mėsos vartotojo paklausus, kokią mėsą geriau rinktųsi - lietuvišką ar importuotą, dažniausias atsakymas neabejotinai būtų - lietuvišką. Tai lemia ne tik įsitikinimas mūsų šalyje auginamos mėsos kokybe, svarbiausia - šviežumas.
Nors šiandien daug kalbama apie smulkiųjų ūkių puoselėjimą, vis dėlto, A. Baravyko nuomone, kiaulininkystės ateitis - tik stambieji kompleksai. „Smulkiuosius ūkius valdo daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, jie pamažu atsisako šio verslo, juolab kad reikalavimai kiaulininkystės ūkiams - labai dideli, tam reikalingos papildomos investicijos, tad įgyvendinti juos lengviau stambiesiems, - pasakoja A. Baravykas.
Pasak asociacijos vadovo, beveik visoms Europos valstybėms nėra galimybių plėtoti kiaulininkystę, nes į visas ateina ES žaliasis kursas, kurio nuostatos nepalankios ūkininkams, taigi ir kiaulių augintojams. Keliami dideli gyvūnų gerovės reikalavimai. Gyvulių augintojai, aišku, ne prieš juos, tačiau yra ir finansinė reikalavimų pusė.
Tik apie 10 proc. kiaulininkystės ūkių Lietuvoje yra smulkieji. Jie nyksta. Didžiausią smūgį jiems sudavė afrikinis kiaulių maras (AKM). Dauguma gavo paramą, kad kiaules išmainytų į kitus ūkinius gyvūnus, paukščius. Ši liga iki dabar nesitraukia, tad kiaulių ūkiai dėl visų griežtų sanitarinių reikalavimų kovojant su šia virusine liga nesikuria iš naujo.
Rinka irgi parodė, kad turint kelias ar net keliasdešimt kiaulių verslas nebus pelningas. A. Baravykas prognozuoja, kad visi smulkieji išnyks. Valstybės parama kiaulininkystės ūkiams modernizuoti - labai maža. Per 20 metų, sako asociacijos vadovas, neatsirado nė vieno naujo stambaus ūkio, o ūkių modernizavimui iš įvairių struktūrinių fondų skirtų 1 mlrd. eurų kiaulininkystės ūkiams teko tik apie 16 mln.
Tad visus tuos 20 metų, sako A. Lietuvoje auginama apie 450 tūkst. kiaulių. Jų nuolat mažėja. Dalis užauginamų gyvulių eksportuojama, tačiau liūto dalis lieka Lietuvoje. Vis dėlto kiaulienos poreikio tai nepatenkina, tad trūkstamą kiekį Lietuva importuoja.
A. Skerdienos į kitas šalis eksportuojama nedaug, apie 6 tūkst. Lietuvos skerdyklų supirkimo kaina kiaulių augintojus tenkina, ji nebloga. Lietuvą iš tiesų pasiekia nemažas importuojamos kiaulienos kiekis. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, įvežtinė kiauliena sudaro apie 60 proc. visos rinkos.
Perkamiausia šviežia kiauliena Lietuvoje yra sprandinė, smulkinta mėsa. Kalbant apie gaminius, didžiausią paklausą turi virtos dešrelės ir dešros, kurios sudaro beveik pusę visų parduodamų mėsos gaminių.
Kaip žinoma, lietuviai labiausiai mėgsta kiaulieną ir per metus kiekvienam gyventojui jos tenka net 54 kg. Tačiau mūsų šalies ūkininkai neužaugina reikiamo, paklausą tenkinančio skaičiaus kiaulių, todėl dalį kiaulienos turime atsivežti ir iš kitų šalių.
Nuo 2014-ųjų Lietuvą pasiekė iš Rytų atėjęs afrikinis kiaulių maras, labiausiai lėmęs permainas smulkiuose ūkiuose. Išaugę sanitariniai reikalavimai sumažino norą auginti kiaules. Nemažai ūkininkų pasirinko kitą kryptį - avininkystę ar augalininkystę.
Kita problema - konkurencija su kiaulienos importuotojais. Lietuvos įmonių vežama kiauliena iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Danijos sudaro apie 60 proc. visos mūsų šalyje suvartojamos. Importuotojai suinteresuoti nukonkuruoti lietuvišką kiaulieną - mažina kainas, tiekia skerdeną, kurios kokybė yra žemesnė nei vidutinė.
Dėl minėtų priežasčių Lietuvoje ūkių, kuriuose laikomos kiaulės, 2003- 2020 m. sumažėjo daugiau nei 20 kartų - nuo 169,2 iki 8,4 tūkst. Kiaulininkystės ūkių mažėja visose Baltijos šalyse.
Nors lietuviškos kiaulienos pasiūla mažėja, tačiau paklausa išlieka. Kiauliena sudaro daugiau nei pusę visos Lietuvoje suvartojamos mėsos - vidutiniškai 56,5 procento. Taigi, apsirūpinimas kiauliena Lietuvoje sumažėjo nuo 78 proc. (2004 m.) iki 47 proc.
Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis suvartotos mėsos kiekis auga. Vis dėlto matyti kiaulienos vartojimo didėjimo tendencija, kuri suponuoja išvadą, kad gyventojai tradiciškai teikia pirmenybę šiai mėsai, o ne jautienai ar veršienai.
Darbo našumas kiaulininkystės ūkiuose 2003-2020 m. augo, nes mažėjo darbuotojų, iš gamybos traukėsi smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kuriuose darbo sąnaudos buvo didesnės nei stambiuose ūkiuose. Dėl šių priežasčių darbo našumas Lietuvoje nuolat didėja. Pagal šį rodiklį lyderė yra Vokietija.
Prieš stojant į ES (2003 m.), šalies kiaulių supirkimo kaina buvo nekonkurencinga - aukštesnė nei kaimyninėse šalyse ir ten, kur kiaulienos gamybos apimtys didelės. 2003-2020 m. kainų skirtumai nuolat traukėsi. 2020 m. Lietuvos kiaulių supirkimo kaina pasiekė Danijos ir Latvijos lygį, o atotrūkis nuo Lenkijos ir Vokietijos sumažėjo iki 10 procentų.
Pagrindiniai kiaulių supirkimo kainą lemiantys veiksniai - paršelių ir pašarų kaina. Brangstančius pašarus Lietuvoje ir kitose ES šalyse iliustruoja kombinuotųjų pašarų kainos indeksas (kai 2015 = 100). Pašarai sudaro apie 67 proc.
Kaip rodo Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių gamybinių- finansinių rodiklių metinių suvestinių duomenys, Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose parduotos produkcijos savikaina ir kaina (Eur/kg) 2010-2021 m. kito cikliškai, kaip ir būdinga šiems ūkiams.
Minėtus ekonominius ir aplinkosauginius rodiklius lengviau pasiekia stambesni kiaulininkystės ūkiai. Tai patvirtina ir ten didėjantis kiaulių skaičius. 2020-ųjų pradžioje auginta 541,4 tūkst. šių gyvulių, net 92 proc.
Prieš 10-15 metų sutvarkyta aplinka ir rekonstruoti tvartai pagal tuometinius ES gyvūnų gerovės reikalavimus, o šiuo metu keliami dar aukštesni reikalavimai ir reikalingas naujas fermų modernizavimo etapas.
Gyvulininkystės ekspertų nuomone, mažai tikėtina, kad kiaulininkystės plėtra įvyktų ūkių, kuriuose laikoma iki 100 kiaulių, grupėje, nes smulkių ūkių ir juose laikomų gyvulių sparčiai mažėja dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės, reikalingumo įsigyti biologinio saugumo priemonių, veiklos nerentabilumo ir sudėtingumo įsigyti kiaulių prieauglio ar veislinės medžiagos ir pan.
Dėl brangstančių pašarų ir augančio maisto produktų vartojimo Azijoje, ypač Kinijoje, kyla kiaulienos kainos. Parduotuvių lentynose netrukus pasirodys brangesnė kiauliena ir jos produktai.
Ūkininkams jau dabar brangiau mokama už kiaules, tačiau jie neskuba džiaugtis po ilgo laiko pakilusiomis supirkimo kainomis. Anot jo, spalio pabaigoje kiaulienos kainos turėtų išaugti iki 15 proc. Prognozuojama, kad dėl pakilusių pašarų kainų kiauliena dar brangs.
Vasara už gyvų kiaulių kilogramą mokėjo 4,5-4,7 Lt, o dabar augintojai gauna puse lito brangiau - 5,2 Lt už kilogramą. Juk ilgą laiką supirkimo kainos neatitiko kiaulienos gamybos savikainos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje tebuvo per 790 tūkst. kiaulių.
Per 2006-2011 m. Kiaulių fermos tuštėja visoje Europos Sąjungoje. Labiausiai - bemaž 10 proc. - kiaulių sumažėjo Lenkijoje, kiek mažiau - Švedijoje, Airijoje.
Europoje kiaulienos kainos kyla ir dėl augančio eksporto į Kiniją, Rusiją ir kitur. Tiesa, Lietuvoje išaugintoms gyvoms kiaulėms kol kas uždaryti vartai į Rusiją. Užsivėrus Rusijos rinkai, mūsų ūkininkai daugiau gyvų kiaulių parduoda lenkams ir latviams.
Statistikos departamento duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį į Lenkiją išvežta per 100 tūkst., o į Latviją - apie 32 tūkst. gyvų kiaulių. Į Lietuvą importuota apie 66 tūkst. gyvų kiaulių - daugiausia iš Danijos, Latvijos, Lenkijos. Šiemet per tą patį laikotarpį kiaulienos importuota apie 31 tūkst. tonų, o eksportuota apie 5 tūkst. tonų. Kiaulienos daugiausia atsivežta iš Lenkijos, Belgijos, Vokietijos ir Olandijos, o išvežta į Rusiją ir Latviją.
Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo, visos Europos gamintojai yra susirūpinę dėl augančios prekybos tinklų įtakos ir galios.
Nuo prekybininkų ir perdirbėjų nepriklauso ekologiškai kiaules auginantis Donatas Vaitelis. Jo išaugintas riestauodeges žmonės perka tiesiai iš ūkio.
Augintojai įsitikinę, kad aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimai - skaudi rykštė kiaulininkystės sektoriui. Nuo kitų metų bus privaloma laikytis direktyvos, kurioje nustatyti gyvūnų gerovės reikalavimai.
„Jei norime pasirūpinti gyvūnų gerove, paisyti aplinkosaugos reikalavimų, turime suprasti, kad visa tai prieš vartotoją atsisuka kitu lazdos galu - produkcija brangsta. Ūkininkai privalo laikytis visų sąlygų, dėl kurių kyla gamybos savikaina“, - pastebėjo A.Baravykas.
Kiaulienos supirkimo kainos pasirinktose ES šalyse 2003-2020 m.
| Šalis | Vidutinė kaina (2003 m.) | Vidutinė kaina (2020 m.) |
|---|---|---|
| Estija | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Latvija | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Lenkija | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Danija | [Duomenys] | [Duomenys] |