Šiuo metu galioja tvarka, kad Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui į kataraktos operacijos kainą yra įskaičiuotos ir vidutinės akies lęšiuko įsigijimo sąnaudos. Tai reiškia, kad pacientui atskirai mokėti už dirbtinį lęšiuką nereikia. Nebent jis pats pageidauja, kad būtų implantuotas brangesnis įstaigoje pasiūlytas lęšiukas, kurį rekomenduoja gydantysis gydytojas. Tada į gydymo įstaigos kasą pacientui reikia sumokėti ne visą lęšiuko kainą, bet tik kainos skirtumą tarp pasirinkto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamo lęšiuko.
Draustiems pacientams taip pat yra kompensuojami klubo, kelio, čiurnos, peties, alkūnės, riešinio nykščio sąnario endoprotezai. Juos Valstybinė ligonių kasa (VLK) perka centralizuotai, o vėliau paskirsto toms įstaigoms, kuriose atliekamos sąnarių keitimo operacijos. Tinkamiausią sąnario endoprotezą operuojantis gydytojas ortopedas traumatologas pacientui parenka, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę ir jo amžių.
Jei pacientas nori įsigyti, nei skiria VLK, sąnario endoprotezą, šias priemones gali įsigyti tik iš sveikatos priežiūros įstaigos siūlomų variantų. Taip pacientui pačiam nereikia ieškoti tiekėjo, prekiaujančio endoprotezais, tereikia sumokėti VLK kompensuojamo ir pasirinkto endoprotezo kainų skirtumą.
Valstybės garantijos ir priemokų panaikinimas
SAM įregistravus siūlymą, kuriuo siekiama panaikinti priemokas gydymo įstaigose, numatoma, kad nebūtų galima piktnaudžiauti šiuo metu įstatyme galiojančia įtvirtinta galimybe pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras. Pacientų organizacijos vieningai palaiko, kad dabartinį lupikavimą, kai privati įstaiga prašo atvykus su siuntimu susimokėti už valstybės jau pamokėtą paslaugą.
Vis tik nerimo sukėlė tai, ar nebebus leista pasirinkti kokybiškesnės paslaugo susimokant kainos skirtumą, kaip ir pasirinkti brangesnį lęšiuką ar sąnario protezą. Komentuodama ruošiamus pakeitimus sveikatos apsaugos viceministrė patikino, kad valstybinėse įstaigose šiuo metu esanti šių priemonių pasiūla yra pakankama.
„Šiandien ligonių kasa centralizuotai perka visus sąnarių protezus ir visose įstaigose yra absoliučiai didelis prieinamumas įvairiausių protezų modelių. Gydytojai traumatologai šiandien yra labai laimingi, kad jie gali paskirti pacientui bet kokį pagal klinikines indikacijas jiems reikalingą protezą.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius patvirtino, kad geresnės kokybės lęšiuką galės nemokamai gauti daugiau gyventojų. „Atrodytų, apie 75 proc. pacientų renkasi aukštesnės klasės akies lęšiuką ir greičiausiai po dabartinių diskusijų atrodo, kad juos, tai yra žymiai geresnius, turėsime įtraukti į mūsų apmokamų paslaugų kainą. Tai reiškia, kad 100 proc. žmonių juos gaus geresnius“, - Seime vykusioje diskusijoje nurodė jis.
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius neslėpė, kad yra atvejų, kai žmogui patogiau įsigyti brangesnį lęšiuką, tačiau pabrėžė, kad tokiu atveju tai tampa komforto paslauga. Tad, manau, laikantis mums, medikams, įprastų principų, sistema tikrai išgyvens“, - pastebėjo ligoninės vadovas.
„Akies lęšiukai ir sąnario protezai apskritai sudaro tik apie 4-5 proc. visų priemokų“, - sakė G. Bendorius.
Kalbėdamas apie sąnario keitimo operacijas, G. Bendorius skaičiavo, kad apie 10 proc. endoprotezų atvejų, tai yra apie 1000 žmonių per metus už juos prisimoka: „Manome, kad didžiąją dalį šių situacijų padengsime medicininėmis indikacijomis, kad tais atvejais, kai mediciniškai tai tikrai reikalinga, kompensuosime sudėtingesnį gaminį. O kai žmonės norės tiesiog keraminės galvutės su paauksuotu pakraštėliu, tada jau turėtų susimokėti patys.“
Sąnarių skausmai ir endoprotezavimas
Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie sąnarių skausmus, kodėl vis didesnė dalis žmonių jaučia sąnarių diskomfortą, kas yra sąnario endoprotezavimas ir kokias problemas ši operacija gali padėti išspręsti.
Dėl jaunystėje patirtų didelių fizinių krūvių bei intensyvaus sporto, sąnarių skausmai kamavo ir įžymų keliautoją, televizijos ir radijo žurnalistą Vytarą Radzevičių. Fizinis krūvis buvo pagrindinis faktorius, kuris lėmė, kad sąnariuose atsirado didžiuliai skausmai. Taip pat prie šio dalyko prisidėjo ir mano kūno masė. Tačiau viena koja nukentėjo labiau - laikui bėgant pradėjau jausti didelius skausmus, ypač po fizinio krūvio“, - laidoje pasakojo V. Radzevičius.
Galiausiai Vytaras pasiryžo kelio sąnario keitimo operacijai. „Ši operacija mano gyvenime, ko gero, didžiausia. Prieš ją rinkau daug informacijos, konsultavausi su daugybe gydytojų. Dauguma šios srities specialistų kalbėjo labai paprastai: jeigu kenti skausmą, turi imtis priemonių, nes su skausmu visą laiką negyvensi.
V. Radzevičius laidoje taip pat atskleidė, kaip jaučiasi po atliktos operacijos ir kokių tolimesnių veiksmų ketina imtis. Aš labai džiaugiuosi, kad gerai pavykusios operacijos ir intensyvių pratimų kurso dėka, aš stojuosi ant kojų ir kiekvieną dieną jaučiuosi vis geriau. Žinau pratimus, kuriuos darysiu kelionės metu. Reabilitacijos neapleisiu, nes po tokių operacijų mankštą daryti būtina“, - pasakojo keliautojas.
Apie sąnarių problemas laidoje kalbėjo ir „Fi Clinica“ gydytojas ortopedas traumatologas, med. m. dr. Aurimas Širka. Jaunas pacientas, kuris jaučia tam tikrus sąnarių skausmus, nori likti aktyvus ir, žinoma, būti aktyviam trikdo išreikštas skausmo sindromas pažeistame sąnaryje. Konkrečiai mes galime kalbėti apie klubo arba kelio sąnario skausmus, tačiau žvelgiant į pačią ligos patogenezę, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunesnio amžiaus pacientams dažniausiai sąnarių problemas sąlygoja taip vadinama antrinė sąnario artrozė. Antriniai sąnario pakitimai gali būti potrauminiai arba įgimti“, - pasakojo gydytojas A. Širka.
Operacijos metu pakeičiamas visas kelio sąnarys arba pažeista jo dalis: sąnario kremzlė ir susidėvėję kaulų paviršiai. Jų pakeitimui naudojami kokybiški ir patvarūs implantai, gaminami iš skirtingų metalo lydinių ir ultra aukšto molekuliškumo, ypač atsparaus dėvėjimuisi plastiko.
„Implanto parinkimas yra be galo svarbus kriterijus sėkmingai pooperacinei eigai ir implanto išgyvenamumui, nes kiekvieno paciento anatomija ir kaulinė kokybė skiriasi. Kalbant apie jaunesnius pacientus, remiantis medicinine literatura, moksliniais straipsniais, sąnarių registrų duomenimis, vis dėl to pirmas pasirinkimas - becementinio tvirtinimo implantai, kurie šiai dienai Lietuvoje taip pat kompensuojami valstybinės ligonių kasos. Šių implantų pasirinkimas yra platus, todėl implanto parinkimo atsakomybė turėtų tekti ortopedui traumatologui“, -pasakojo gydytojas.
Kelio sąnario keitimas taikomas spinalinėje arba bendrinėje nejautroje, atlikus 12-15 cm ilgio tiesų odos pjūvį kelio priekinėje dalyje. Operacijos metu pašalinami susidėvėję sąnarių paviršiai ir į jų vietą implantuojami atitinkamo dydžio implantai.
Anot gydytojo, parėjus pooperaciniam laikotarpiui ir sąnariui sugijus, pasiekiamas galutinis rezultatas. Tačiau pats rezultatas, žmogaus susigyvenimas su implantu, natūralus jo pojūtis, pasireiškia po operacijos praėjus 6 - 12 mėnesių. Po šio termino žmogus paprastai nejaučia, kad kūne turi dirbtiną implantą“, - pasakojo gydytojas.
Šiandien apie sąnario endoprotezavimo tendencijas diskutuojama visame pasaulyje. Visi gydytojai vienareikšmiškai sutinka, kad kelio sąnario operacija pacientui turi sugrąžinti pilnavertę gyvenimo kokybę.
„Šiuolaikinio endoprotezavimo siekiamybė - sugrąžinti žmogų į pilnavertę kasdienę ir fizinę veiklą. Su ortopedais traumatologais kalbame, kad pats implantas turi atkurti įprastą fiziologinę sąnario biomechaniką bei kinematiką. Tokiu atveju mes galėsime užtikrinti, kad ypač jaunas pacientas su implantu galės vykdyti be galo aktyvią fizinę veiklą, tokią kaip bėgiojimas ar slidinėjimas“, - laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo specialistas.
Reumatinės ligos ir modernus gydymas
Aktorius Gytis Ivanauskas sakė asmeniškai patyręs, ką reiškia netekti galimybės judėti. Puikiai žinau, ką išgyvena sergantys vaikai, todėl šiandien ir esame šios ligoninės reumatinių ligų skyriuje“, - sakė trupės vadovas.
Šiandien Lietuvoje įvairiais artritais serga apie 400 vaikų, iš jų apie 100 - itin sunkiai, tad jiems reikalingi brangiai kainuojantys biologiniai vaistai. „Gydymas minėtais medikamentais per mėnesį vienam vaikui kainuoja vidutiniškai 1,6 tūkst. litų, nes skiriasi dozės, taigi, vienas iš fondo tikslų - kad modernus gydymas būtų prieinamas ne daliai, o visiems ligoniukams, jei tik gydytojai nusprendžia, kad reikia“, - teigė renginį organizavusi Reumatinėmis ligomis sergančių vaikų paramos ir labdaros fondo pirmininkė Ramunė Seveljevienė.
Pasak R. Seveljevienės, apie reumatinėmis ligomis sergančius vaikus dažnai nėra girdėję ne tik politikai, bet ir Sveikatos sistemoje dirbantys žmonės. Kaip sakiau, sergančių palyginti nedaug, tad ir politikams neapsimoka su jais fotografuotis - minimalus rinkėjų skaičius, nors iš tiesų mūsų vaikams skiriami tokie pat vaistai, kaip sergantiems, pavyzdžiui, leukemija, o gydymas trunka daug ilgiau“, - sakė fondo vadovė.
Sąnarių ligomis sergančius vaikus gydančios Vilniaus universiteto docentės, artrologės Violetos Panavienės nuomone, informacija apie minėtas ligas nepakenktų ne tik vaikų tėvams, bet ir pediatrams, kurie dažnai „pamiršta“, kad sąnarių patinimai, skausmas, sustingimas gali būti ne tik traumų, bet ir sunkios ligos - artrito - požymis. Kita vertus, šiuo metu didžiulė problema ta, kad mūsų šalies Sveikatos apsaugos ministerija nėra patvirtinusi vaikų reumatologo specialybės.
„Nors tai - pakankamai siaura specializacija, sergančių vaikų palyginti nedaug, tačiau jų yra ir bus, tad, jei situacija nesikeis, gali atsitikti taip, kad ateityje nebus kam gydyti reumatinėmis sąnarių ligomis sergančių vaikų“, - atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų reumatologijos ir kardiologijos poskyriui vadovaujanti dr. V. Panavienė.
Pacientų patirtys
Dar visai neseniai Eglė ir klaipėdietis verslininkas Bronius Šilius, užklupti klastingos ligos - artrito, sunkiai galėjo pakilti iš lovos, kentė didžiulius skausmus ir grimzdo neviltyje, kai be aplinkinių pagalbos pasijusdavo visiškai bejėgiai. Šiandien jie jaučiasi sveiki ir džiaugiasi visaverčiu gyvenimu.
Bronius Šilius: "Dabar esu visavertis žmogus, sportuoju, dūkstu su vaikais, važinėju dviračiu, slidinėju kalnuose. Vaistai, kurie pastatė mane ant kojų - tai pati saugiausia valstybės investicija į savo žmones. Juos vartojant man nebereikia nei ligoninės, nei reabilitacijos, nei kitų vaistų, kuriuos anksčiau gerdavau saujomis. Dirbu, sukūriau darbo vietų kitiems, moku mokesčius ir išlaikau savo šeimą. Tačiau viskas galėjo būti kitaip. Mano sveikata pradėjo šlubuoti prieš dešimt metų. Tuomet man buvo vos 36 metai. Iš pradžių nedideli skausmai negąsdino, tačiau liga komplikavosi į vieną iš artrito formų, kuri kiekvienais metais pažeisdavo vis daugiau sąnarių. Galiausiai negalėjau normaliai kvėpuoti, valgyti, miegoti. Net nusičiaudėti būdavo sunku - skaudėdavo.
Anot medikų, tinkamai negydomas reumatoidinis artritas sveiką žmogų greitai paverčia neįgaliu. Gydymas inovatyviais vaistais - biologinė terapija - metams kainuoja apie 30 tūkst. litų. Medicininė statistika skelbia, kad biologinę terapiją Lietuvoje gauna tik 310 kaulų-raumenų ligomis sergančių pacientų, arba tik 0,6 proc. visų sergančiųjų. Tuo tarpu Estijoje biologiniais vaistais gydomi 335 pacientai, o tai beveik trigubai daugiau nei mūsų šalyje lyginant pagal gyventojų skaičių. JAV ar Danijoje tokį gydymą gauna apie 30 proc. visų sergančiųjų.
| Šalis | Gydomi biologiniais vaistais |
|---|---|
| Lietuva | 310 pacientų (0,6 proc. sergančiųjų) |
| Estija | 335 pacientai |
| JAV/Danija | Apie 30 proc. sergančiųjų |
Reumatoidiniu artritu pasaulyje serga apie 1 proc. žmonių. Lietuvoje skaičiuojama apie 12-13 tūkst. sergančiųjų, o iš viso kaulų - raumenų ligomis serga net ketvirtis milijono žmonių. Moterys serga dažniau nei vyrai. Šia liga dažniausiai susergama 35-45 metų amžiaus.