Viskas bus taip, kaip visada - pandemija to nepakeis. Su prekybininkų noru parduoti mums šventinę nuotaiką taip lengvai nepakovosi. Šįmet vėl visi (na, bent jau nemaža dalis) sėdame ant sofų, jungiame televizorius ir kartu su Kevinu iš „Vienas namuose“ kaip burtą kartojame „Aš pradanginau savo šeimą“.
Čia ir kviečiu trumpam sustoti ir susimąstyti - kodėl iš milžiniškos masės kalėdinių filmų visi (na, bent jau didesnė dalis) išskiriame būtent Chriso Columbuso bestselerį „Vienas namuose“?
Nostalgiškas prisiminimas
Dauguma, ko gero, atsakytų, kad dėl nostalgijos - ir būtų teisūs, bent iš dalies. Filmas pasirodė prieš lygiai trisdešimt metų - 1990-ųjų lapkritį, todėl daugumai žiūrovų yra puikiai pažįstamas nuo pat vaikystės, paauglystės, ar jaunystės. Taip jau veikia žmogus - vaizdai, regėti tuomet, kai pečių dar neslėgė tokia gyvenimo patirties našta kaip šiandien, kelia malonų jaudulį ir bent kelioms akimirkoms leidžia pajusti sugrįžusį lengvumą.
Kūrėjų sąmoningas siekis
Atsakymas gana paprastas ir natūralus - to sąmoningai siekė filmo kūrėjai. Tačiau, ar pastebėjote, jog didelė dalis scenų filmuotos žemesnės padėties kamera, naudojant platesnį vaizdą fiksuojančią optiką? Tokiu būdu atvaizduotas interjeras kiekvienam sukuria vaikystės namų efektą. Faktas, jog vaikystėje namai tikrai atrodė gerokai didesni. Taip pat tokia paprasta optinė gudrybė žiūrovą tarsi užprogramuoja lengvai tapatintis su protagonistu.
Interjeras nepavaldus laikui
Minėjau interjerą - ar atkreipėte dėmesį į tai, kad McCallisterių namų interjeras (sąlyginai) nepavaldus laikui? Kitą kartą žiūrėdami atkreipkite dėmesį į spalvinę gamą. Visur dominuoja kalėdinės žalia ir raudona spalvos - bet kuriame laikmetyje būtų sunku atrasti tokią kontrastuojančių spalvų derinimo tendenciją. Atidžiau pažvelgus, susidaro įspūdis, jog McCallisterių šeima namą įrenginėjo specialiai Kalėdoms. Rodau pavyzdžius. Ar pamenate, kaip aštuonerių apsivilkdavote raudonus marškinius ir seną gerą eglutės žalumo chalatą?
Be to, McCallisterių virtuvė - kiekvieno dekoratoriaus svajonė.
Muzika kurianti atmosferą
Didelę svarbą, kuriant atmosferą, savaime aišku, turi muzika, kurią šiam filmui kūrė vienu geriausių visų laikų kompozitorių laikomas, neabejotinai geriausias filmų garso takelių kūrėjas John Williamas, kūręs muziką legendiniams „Žvaigždžių karams“, „Šindlerio sąrašui“ ir pirmiems trims „Hario Poterio“ sagos filmams.
Pastebėjote, kad būtent pirmųjų trijų „Hario Poterio“ dalių ekranizacijas laikome kalėdiškomis? „Vienas namuose“ garso takelis pasitelkia išskirtinai nedaug kiekvienam pažįstamų kalėdinių hitų - labiausiai įsimenančios yra būtent originalios muzikinės kompozicijos. Dominuoja mediniai pučiamieji, klavesinas.
Archetipai ir mistika
Ne veltui paminėjau archetipus ir mistiką, o teksto pradžioje - burtus. Būtent archetipinės, mitologinės situacijos ir scenarijai yra itin elegantiškai įterptos į siužetą, tokiu būdu sustiprinant kūrinio universalumą, pagrindinio veikėjo būsenų atpažįstamumą. Na pagalvokit patys - mažas berniukas, siekiantis įsitvirtinti savo bendruomenėje - šeimoje - norintis, kad į jo nuomonę būtų atsižvelgiama (mačiusieji puikiai atsimins picos su sūriu problemą pačioje pradžioje).
Kevinas tarsi trečiasis, jaunutis brolis, pajuokiamas ir menkinamas.
Kovos brutalumas
Čia išryškėja ir ypatingas kovos prieš įsibrovėlius brutalumas - ko gero, visi su metais vis labiau atkreipiame dėmesį, kokiu stulbinamai išradingu žiaurumo pertekliumi pasižymi aštuonmečio parengti spąstai. Taip nutinka nebe priežasties - žiūrint filmą pirmą kartą, vaikystėje (nebūtinai, bet greičiausiai), tokie kankinimai anaiptol neatrodė perdėti. Juk neabejotinas gėris kovoja prieš neabejotiną blogį, o tokioje kovoje visos priemonės pateisinamos. Prisiminkime Beovulfo epą.
Niuansus, realaus pasaulio pustonius imame fiksuoti brandos procese.
Kevino reakcija į išnykusią šeimą
Argi ne archetipiškai, ir dėl to taip universaliai ir aktualiai, atrodo Kevino reakcija į pavykusį burtą - išnykusią šeimą? Išnykusi šeima reiškia pasišalinusią hierarchiškai primestą tvarką, herojus pirmiausia puola kaip išmanydamas siusti ir pažeidinėti visas įmanomas taisykles - peržengia ribą įžengdamas į vyresniojo brolio kambarį, šokinėja ant tėvų lovos, valgo uždraustą maistą ir žiūri uždraustus filmus, tačiau tai greitai pabosta ir atsiranda poreikis tvarką sukurti iš naujo - aštuonmetis, pasitelkęs atmintį, stengiasi atkartoti tėvų paprastai atliekamus veiksmus: eina apsipirkti, puošia namus Kalėdoms, netgi bando skustis.
Prieš piktadariams atvykstant, Kevinas jau nebe mažas, bejėgis berniukas - savo jėgomis jis tampa stoiškai iššūkius pasitinkančiu, brandžiu tvarkos sergėtoju.
Konfliktas su motina
Grįžtant prie filmo pradžios - svarbiausias nutinkantis konfliktas (neatsitiktinai) yra Jungiškas konfliktas su motina. Būtent po jo ištariamas burtas - „Norėčiau, kad visi išnyktų“.
Ir vėl visa tai stebime patogiai sukritę į krėslus ir sofas priešais televizorių ekranus, ir vėl lupame skūrą vargšams mandarinams, ir vėl juokiamės iš vagišių kančių.
Nes atsikartojimai ramina ir įtikina, jog pasaulyje egzistuoja tvarka, atsikartojimais paremti visi archetipai ir mitai, ir tai puikiai suvokė „Vienas namuose“ kūrybinė komanda - anot režisieriaus C.Columbus, vienas svarbiausių keliamų uždavinių buvo sukurti filmą, nepavaldų laikui, filmą, kuris taptų kalėdų ritualu.
Tai puikiai pavyko - juosta 27-erius metus išlaikė nr. Kaip rašo „The Hollywood Reporter“, „Vienas namuose“ - sėkmingiausia visų laikų komedija (už 18 mln. dolerių sukurtas filmas pasauliniu mastu uždirbo net 476,6 mln. dolerių), be kurio daugelis jau nebeįsivaizduoja šventinio periodo.
Filmas pakeitė daugelio jame vaidinusių aktorių gyvenimus, ypatingai - Macaulay Culkino. Tačiau šį kartą ne apie jį, o apie kitą juostoje vaidinusią aktorę - Sentą Moses Mikan. Kevino Makalisterio pusseserę ji įkūnijo dar būdama paauglė ir nors praėjo trys dešimtmečiai, Senta Moses Mikan vis dar prisimena ne tik šią jai didžiulę įtaką karjerai padariusią patirtį, bet ir tai, kas dėjosi filmavimo užkulisiuose.
Catherine O'Hara talentas
Bene labiausiai į atmintį aktorei įstrigo Catherine O'Hara slaptas talentas, kuriuo per pertraukas ji linksmindavo vaikus. Pasirodo, ji mokėjo pamėgdžioti delfinus, kuriuos imituojantys garsai skambėdavo visoje aikštelėje. Senta Moses Mikan niekada nepamirš ir kitų filme vaidinusių aktorių vien dėl to, kaip maloniai jie elgėsi su vaikais.
Joe Pesci keiksmažodžiai
Vienas tokių - plėšiką vaidinęs Joe Pesci, taip pat komandoje garsėjęs kaip niekaip negalintis suvaldyti iš burnos sklindančių keiksmažodžių. Dažnai jie išsprūsdavo ir kai aplink būdavo vaikų. „Joe tikrai stengėsi šalia vaikų nesikeikti. Kartais jam išsprūsdavo - mums tai atrodydavo juokinga, nes mes buvome vaikai. Bet Chrisas (Columbusas) pasiūlė jam alternatyvą - žodį, kurį gali naudoti šalia mūsų. Manau, tai buvo fridge (vert. šaldytuvas). Prisimenu jį kvailiojantį, tarp filmavimų liežuviu visada liečiantį savo dantį“, - pasakojo aktorė.
Gerry Bammanas
Gražių žodžių Senta Moses Mikan negailėjo ir filme jos tėtį Franką, kurį vaidino Gerry Bammanas, vaidinusį aktorių. Apie jį ji kalba su šypsena. „Dievinau jį. Jis buvo linksmas ir neemocionalus. Ir nė kiek nepriminė dėdės Franko personažo, kas tik liudija apie jo aktorinius sugebėjimus. Gerry laba gerai elgėsi su mumis vaikais. Visi jie tokie buvo“, - tęsė ji. Prisiminus negaliu įsivaizduoti kaip suaugę galėjo dirbti tokioje aplinkoje. Didžiąją laiko dalį vyko cirko pasirodymai! Nors nepamenu akimirkos, kad kas nors būtų pratrūkęs. Dėl to pagirsiu Chrisą. Jis buvo kantrus ir geras, ir sugebėjo visą laiką palaikyti lengvą ir smagią atmosferą. Filmavimo aikštelėje buvo daug juoko. Daug nesąmonių.“
Kieranas Culkinas
Komplimentais ji apibėrė ir Macaulay Culkino brolį Kieraną, kuris vaidino jos brolį Fulerį. Pasak moters, ši šeima apdovanota talentais, o kaip įrodymą atskleidė faktą, kad jam nei vieną kartą nereikėjo smulkiai nupasakoti, kaip turi atrodyti scena. „Manęs nestebina, kad jis sukūrė tokius puikius vaidmenis. Nors buvo akimirkų, kai žiūrėdama „Succession“ pagalvodavau: „Negaliu žiūrėti, kaip mano mažasis broliukas tai daro!“ - pasakojo Senta Moses Mikan.
Kevino Makalisterio pusseserės vaidmeniui filme „Vienas namuose 2: pasiklydęs Niujorke“ sugrįžusi Senta Moses Mikan prisipažino su savo „kino šeima“ ryšių nepalaikanti, tačiau pasidomi projektais, kuriuose jie vaidina.
Johnas Heardas
Aktorė pasidalijo miela istorija apie paskutinį pokalbį su Johnu Heardu - Makalisterių šeimos galva. 2017-aisiais aktorius mirė būdamas 71-erių. „Maždaug prieš 10 metų pamačiau jį sėdintį „Peet’s Coffee“. Priėjau prie jo ir pasakiau: „Tikriausiai manęs neprisimeni, bet esu vardu Senta ir „Vienas namuose“ vaidinau tavo dukterėčią. Jis pakvietė mane prisėsti ir pasiteiravo, kaip laikausi. Ilgai nekalbėjome. Kaip jauna aktorė turėjau daug tokių „Tikriausiai manęs neprisimenate“ akimirkų, bet ne visos jos taip gerai praeidavo, kaip buvo su Johnu. Manau, tai daug apie jį pasako“, - toliau pasakojo ji.
Filme - daug įspūdingų ir įsimenančių scenų. Makalisterių šeimai ne kartą teko kiek tik kojos neša bėgti į be jų išskirsti pasiruošusį lėktuvą. Smagi scena, nors ir truko neilgai, pasak aktorės, buvo viena sudėtingiausių. Jai nufilmuoti prireikė kelių dienų.
Scenoje filmavosi tūkstančiai aktorių, kurie savo žingsnius turėjo išmokti tobulai, kad nesutrukdytų ir nesužeistų paskui kameras bėgusių Makalisterių. „O mes bėgome visu greičiu, kartais atsitrenkdami vienas į kitą, kaip automobilių kolona greitkelyje, ir garsiai juokdamiesi. Nekalbu už kitus, bet kaip vaikui man tai patiko, - prisiminimais dalijosi Senta Moses Makin, pridūrusi, kad sceną kartoti teko nesuskaičiuojamą kiekį kartų. - Vos pavyko išvengti nelaimių, bet, mano žiniai, niekas nenukentėjo. Tai - Kalėdų stebuklas.“
Šalta pica
Chaosas įamžintas ir vienoje pirmųjų „Vienas namuose“ scenų, kai Kevinas pakviečiamas valgyti picos. Ji filme gal ir atrodė patraukliai ir kėlė apetitą, tačiau Senta Moses Mikan ją prisimena „šaltą ir šlykščią“.
Šią klasikinę juostą esame matę tikrai ne po kartą. Tuo tarpu joje vaidinusi Senta Moses Mikan tokios tradicijos prieš Kalėdas įsitaisius ant sofos juoktis iš plėšikams paspęstų spąstų neturi.
„Manau, filmą mačiau gal tik kokius tris kartus, - atskleidė ji ir pridūrė, kad jei kokią jo sceną pamato naršydama po kanalus televizoriuje, dažniausiai pagalvoja ne apie vaidybą, o tai, kas vykdavo už kamerų - Kur mes, vaikai, slėpdavome užkandžius, kokį tekstą sakant būdavo sunku išlaikyti rimtą veido miną, kokią dainą Devonas (vaidinęs Bazą - red.past.) grojo pianinu prieš jiems sušunkant „pirma komanda“.”
Senta Moses Mikan labiausiai džiaugiasi, kad filmą mėgsta tiek daug žmonių ir kad jis tapo daugelio Kalėdų tradicija. „Po šitiek metų Holivude tai vis dar yra mano karjeros viršūnė, už kurią esu dėkinga Chrisui, Johnui, (atrankų direktoriams) Janet ir Jane bei prodiuseriams“, - pasakojo ji.
Visgi atsirado tų, kurie šį filmą stebėjo labai įdėmiai, todėl buvo pastebėtas vienas netikėtumas. Kai šeimai buvo pristatytos picos, į namus užsuko policininku apsimetęs vagis. Tuo metu kyla šiokia tokia panika, visi šeimos nariai laksto, todėl tik labai akylūs gali pastebėti tai, ką užfiksavo vienas vyras. Jis pamatė, kad betvarkydamas stalą Kevino tėtis išmeta vaiko lėktuvo bilietą. Būtent todėl oro uoste, dalindamiesi bilietus, šeima nepastebėjo, kad Kevino trūksta.
Šią situaciją paaiškino ir filmo kūrėjai: „Kevino bilietas buvo išmestas į šiukšliadėžę, kai Kevinas visą stalą apipylė pienu. Tai suplanuota scena, tačiau tikrai labai mažai tai pastebi“, - atskleidė prodiuseriai.