Omaras termidoras - klasikinis, prancūziškas patiekalas, kuris XIX amžiaus pradžioje buvo tiekiamas tik pačiuose geriausiuose Prancūzijos restoranuose. Spėjama, kad šio patiekalo kilmė siekia Napoleono laikus, kuomet pats karvedys paragavęs šio skanumyno davė jam Termidoro pavadinimą (išvertus tai reiškė antrąjį vasaros mėnesį senajame Prancūzijos Respublikos kalendoriuje).

Taigi, kaip gi čia nusprendžiau pasigaminti namuose omarą? Tiesiog aptikęs šios savaitės LIDL asortimente šaldytą omarą, nusprendžiau paskatinti nepabijoti naujovių ir pamokyti jus, ką su juo skanaus galima pasigaminti. Taip pat labai norėjau parengti tokį patiekalą, kuris tiktų artėjančioms šventėms. Ragaudamas supratau, kad pataikiau tiesiai į dešimtuką, nes patiekalo skonio nesugebu apibūdinti. Tai buvo kažkas naujo, visiškai netikėto ir dar niekada neragauto.

Tai ypatingai sodraus skonio patiekalas, tokio sodraus, kad prie jo geriausias garnyras - salotų lapai su alyvuogių aliejumi arba skrudinta duona. Jokiu būdų nerekomenduoju čia bulvių ar kitų sunkių garnyrų. Tai patiekalas, kurį rekomenduoju valgyti vieną ir ilgai, ilgai juo mėgautis, o jei dar mėgstate jūros gėrybes, tai išvis - rojus! Karališko lygio patiekalo. Tikra palaima jūros gerybių mėgėjams!

Nors paprastai daugelis linkę rinktis laiko patikrintus receptus, vis labiau populiarėjantys jūrų gėrybių patiekalai gali būti vienas iš naujų perlų šventiniame meniu. Omaras - patiekalas, kurio paruošimas nereikalauja didelių pastangų, tačiau neabejotinai suteiks jūsų stalui naujų skonių ir prabangos.

Pirmiesiems europiečiams atplaukus į Šiaurės Ameriką, ši pasižymėjo omarų gausa. Dėl didelių kiekių jie tapo svarbia mitybos dalimi vietiniams gyventojams ir atvykėliams iš Europos. Vietiniai omarus ruošdavo apvolioję jūros dumbliuose ir kepdami ant įkaitusių akmenų, bet juos ne tik valgė, o ir naudojo pasėliams tręšti bei kaip žvejybinį masalą. Plačiai paplitę omarai buvo pigūs, todėl kolonijiniais laikais ir vėliau jais maitindavosi nepasiturintys žmonės. Su tuo yra susiję ir keletas neįtikėtinų istorijų.

Tačiau XIX a. viduryje viskas pasikeitė dėl maisto konservavimo. Žmonės galėjo įsigyti pigių konservuotų omarų, kurie tapo vienu populiariausių konservuotų produktų rinkoje. Omarai pamažu ėmė atsikratyti neigiamos reputacijos ir pelnė išrankių valgytojų, ypač Bostone ir Niujorke, simpatijas. Tad ir jų kainos iš karto ėmė kilti.

Nors omarai paprastai asocijuojasi su prabangiais restoranais ar egzotiškomis kelionėmis, dabar norint jų paragauti nereikia nei toli keliauti, nei daug išlaidauti. Jūsų taip pat lauks sūdyti ikrai, šukučių kepsneliai padaže ir baltakojės krevetės. Valgomų dovanų mėgėjams patiks medaus rinkinys, šokoladiniai pyragėliai, džiovintų vaisių ir riešutų pyragas.

Jūros gėrybių mylėtojų širdis užkariavęs ir Lietuvoje vis labiau populiarėjantis omaras gali papuošti ir jūsų šventę.

Šventiškas Omaro Receptas

Ingredientai:

• 1 Amerikinio omaro ”Deluxe’‘
• 1 skilt. česnako
• Kietojo sūrio
• Mėgstamų šviežių žolelių
• 1 šaukšt. sviesto
• Druskos
• Pipirų
• 1 šaukšt. maltos paprikos
• 1 šaukšt. alyvuogių aliejaus
• 2 šaukšt. majonezo
• 1 šaukšt. kaparėlių
• 1 šaukšt. garstyčių
• Citrinos
• 150g. Bulves

Padažui:

• 2 šaukštai sviesto
• 1 šalotas
• 1 šaldytas omaras
• 1 šaukštelis džiovinto ar šviežio peletrūno
• 150 ml žuvies sultinio
• 1 šaukštas miltų
• 75 ml pieno
• 2 šaukštai grietinėlės
• labai nedidelis žiupsnelis malto muskato
• 2 šaukštai brendžio ar konjako
• 25 g tarkuoto parmezano
• 1 šaukštas dižono garstyčių
• šiek tiek druskos ir pipirų

Gaminimo Eiga:

1. Bulves supjaustome šiaudeliais, paskaniname druska, pipirais, paprika, alyvuogių aliejum. Išmaišome ir kepame keptuvėje.
2. Omarą pjauname per pusę, dedame į kepimo skardą.
3. Aptepame sviestu, beriame smulkintas žoleles ir česnaką, ant viršaus kietojo sūrio.
4. Kepame 160 °C orkaitėje 10 minučių.
5. Padažui majonezą sumaišome su garstyčiomis, smulkintais kaparėliais ir citrinos sultimis.

Keptuvėje ištirpiname 1 šaukštą sviesto, beriame kubeliais pjaustytą šalotą, beriame 1/2 šaukštelio smulkinto peletrūno ir pakepiname 2-3 minutes. Tuomet supilame žuvies sultinį paverdame apie 10 min, kol sultinys nugaruoja ir lieka apie 1 šaukštą skysčio. Atskirame puode pasigaminame bechamelio padažą. Ant vidutinės kaitros Ištirpiname 1/2 šaukšto sviesto. suberiame miltus ir maišydami šluotele miltus pakepiname 2 minutes. Supilame pieną ir verdame 6-8 min nuolat maišydami, kol padažas sutirštėja.

Į bešamelio padažą supilame grietinėlę, dižono garstyčias, beriame šiek tiek druskos, pipirų, malto muskato. Taip pat į šį padažą per labai smulkų sietelį supilame nugarintą žuvies sultinį. Viską pakaitiname maišydami dar 5 min, kad sutirštėtų.

Omarus atvėsiname (geriausia - šaldytuve per naktį), o jei reikia greitai - po tekančio šalto vandens srove. Nusukame omarų žnyples ir jų sąnarius. Per šias dalis trenkiame kelis kartus peilio bukąja puse, kad suskiltų ir iš jų vidaus iškrapštome mėsą. Omarą paguldome ant pilvo ir aštriu peiliu perpjauname išilgai. Iš abiejų pusių iškrapštome žalios spalvos mėsą (tai omaro viduriai, kurie dažnai šiame patiekale valgomi, tačiau man jie nepatinka) ir išmetame arba panaudojame ateity virdami labai kvapnų sultinį.

Iš abiejų atskirtų kiauto pusių iškrapštome visą mėsą, ją supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais. Į keptuvę dedame 1/2 šaukšto sviesto. Keptuvę statome ant aukštos kaitros, suberiame smulkintą omaro mėsą, supilame ant pjaustymo lentelės likusias sultis ir įberiame žiupsnelį smulkinto peletrūno. Pakepame 1 min, supilame brendį ir leidžiame jam nugaruoti 1-2 min. Apkeptą mėsą suverčiame į bešamelio padažą ir viską išmaišome. Gauta mase įdarome omaro kiautus, ant viršaus pabarstome tarkuoto sūrio ir džiuvėsėlių. Pašauname į orkaitę grilio rėžime 5 min, arba kol sūris išsilydo.

Patiekiame su salotų lapais, apšlakstytais alyvuogių aliejumi.

Patarimai:

• Jei nėra galimybės pirkti gyvo omaro, tada jau reikia rinktis šaldytą, kadangi omarus gaudančiuose laivuose įrengti „fabrikėliai”, o tuose fabrikėliuose tik ką ištrauktus gražuolius negailestingai kiša į verdantį vandenį, ir iškart užšaldo. Štai todėl maniškis - raudonas, kas reiškia, kad jis jau virtas.
• Atvėsintą gyvą omarą reiktų virti 10-12 minučių kiekvieną 500g. svorio.
• Omaras tradiciškai valgomas su lydytu sviestu, mirkant baltą jo mėsytę, išimtą iš uodegos ir iš žnyplių.
• Kadangi aš nebuvau tikra, kokiu būdu prieš užšaldant buvo paruoštas mano omaras (ar jis buvo išvirtas prieskoniais pagardiname sultinyje? kokio sūrumo?), tai nutariau jį pašildyti jau prapjautą pusiau, su šiek tiek skysčio (vandens), pagardinto keliais citrinos gabalėliais, trupučiu druskos, pipirų, lapeliu šviežio lauro.

Omarą galima virti visą, savo kiaute, arba kepti (geriausia - griliuje), prapjautą perpus per centrinę nugaros liniją.

Didžiausias galvosūkis buvo su kokia duona geriausia derėtų omaras. Nutariau pati iškepti kelis individualius batonėlius. Turint nedaug laiko - tai puiki idėja „kilstelėti” visą vakarienę į žymiai aukštesnį lygį:) Vos keli ingredientai - o rezultatas maloniai nustebins net jus pačius!

---