Nors posakis, kad jei per dieną suvalgysite po obuolį, rečiau varstysite gydytojų kabinetų duris, nėra moksliškai pagrįstas, obuolių nauda neabejojama, sako gydytoja dietologė, - juose gausu vitaminų, skaidulinių ir kitų maistinių medžiagų, mažinančių lėtinių ligų riziką.

„Obuolys per dieną - sveiką padaro kiekvieną“, - tik skambus posakis ar žodžiai, kuriuose yra tiesos? „Pirmą kartą šis iki šiol populiarus posakis paminėtas 1866 m. Velse. Verčiant pažodžiui, originaliai jis skambėjo taip: „Eidami miegoti suvalgykite obuolį ir taip neleisite gydytojui užsidirbti duonai“ (angl. 2015 m. viename iš mokslinių medicinos žurnalų buvo publikuota tyrimų, kuriais bandyta išsiaiškinti, ar tikrai kasdien suvalgant po obuolį mažėja vizitų pas gydytojus dažnis.

Nors tyrimas šios patarlės nepatvirtino, jo rezultatai atskleidė, kad žmonės, kasdien suvalgantys bent vieną obuolį, vartoja mažiau receptinių vaistų“, - portalui LRT.lt sako gydytoja dietologė E. Anot gydytojos, net 85 procentus obuolio masės sudaro vanduo. Likusi dalis - tai maistinės medžiagos, tarp kurių daugiausia angliavandenių ir sveikatai ypač svarbių skaidulų.

„Obuolys nuo senų laikų simbolizuoja gerą sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą. Tiesa, publikacijose apie sveikatai palankią mitybą obuolys neretai vaizduojamas stereotipiškai, tarsi jis savaime būtų subalansuotos mitybos ir sveikatos garantas.

Mokslinių tyrimų duomenys šiuo metu leidžia tvirtai teigti, kad visų vaisių ir uogų, daržovių ir ankštinių daržovių, mažai rafinuotų grūdinių kultūrų ir sėklų bei riešutų gausesnis vartojimas siejamas su geresne sveikata, retesnėmis lėtinėmis ligomis: II tipo cukriniu diabetu, nutukimu, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt.“, - nurodo gydytoja E. Augalinės kilmės maistas, įskaitant ir obuolius, pasižymi mažu energijos tankiu, t. y. jų tūris didelis, bet kaloringumas palyginti mažas. Taip yra todėl, kad pagrindinė vaisių sudaranti medžiaga yra vanduo.

„Nors neretai gausesnis vaisių vartojimas stereotipiškai siejamas su svorio didėjimu, moksliniai tyrimai to neįrodo. Todėl vertinama, kad Lietuvoje ne tik daržovių, bet ir vaisių vartojama nepakankamai“, - apibendrina gydytoja dietologė E.

Suvalgę tik ką nuo obels nuraškytą sultingą obuolį ne tik palepinsite gomurį, bet ir aprūpinsite organizmą naudingomis medžiagomis. Tačiau jeigu sodo neturite, ar verta valgyti pirktinius obuolius? Kaip teigia gydytoja dietologė, šiuolaikinėje žemės ūkio pramonėje naudojamos įvairios sintetinės trąšos, pesticidai, herbicidai, jų likučių randama ir vaisiuose.

„Kaip žinia, cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkio ir maisto pramonėje yra griežtai reguliuojamas įvairių tarptautinių ir nacionalinių institucijų reglamentais, todėl šiuo metu neabejotinai sutariama, kad daržovių ir vaisių trūkumas yra ženkliai pavojingesnis mūsų sveikatai nei šioks toks kiekis su jais suvartotų cheminių medžiagų“, - pažymi gydytoja dietologė E.

Kam obuoliai nerekomenduojami?

Tiesa, kad ir kokie naudingi būtų obuoliai, kai kuriems žmonėms jų valgyti nerekomenduojama, įspėja gydytoja dietologė. „Švieži obuoliai nerekomenduojami žmonėms, kuriems diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas, kuriuos vargina pilvo pūtimas, skausmas, tuštinimosi sutrikimai.

Obuoliai, kaip ir kiti vaisiai bei daržovės, turėtų būti valgomi labai nedideliais kiekiais ir tada, kai žmonėms dėl sunkių (pavyzdžiui, onkologinių) ligų diagnozuojamas mitybos nepakankamumas. Žinoma, obuolių nerekomenduojama valgyti ir tiems, kurie yra alergiški šiam vaisiui. Svarbu paminėti tai, kad obuolių toleravimas kartais pagerėja, kai jie nulupami ir termiškai apdorojami, todėl tai galėtų būti sprendimas tiems, kas nenori jų išbraukti iš mitybos raciono.

Kita vertus, kartais ir tokiu būdu paruošti obuoliai gali būti sunkiai toleruojami“, - aiškina gydytoja dietologė E. Nereikėtų baimintis dėl to, kad termiškai apdoroti obuoliai nebebus tokie naudingi kaip švieži. „Todėl termiškai apdoroti vaisiai, uogos, daržovės yra lygiavertiškai sveikatai palankūs produktai kaip ir švieži. Dėl šios priežasties į racioną turėtų būti įtraukiami tiek švieži, tiek termiškai apdoroti obuoliai ar kiti augaliniai produktai.

Pažymėčiau, kad kur kas svarbiau atsižvelgti ne į paruošimo būdą, o į produktų sezoniškumą ir regioniškumą“, - sako gydytoja dietologė E. Nuo seno paplitęs būdas, leidžiantis obuoliais mėgautis net ir giliausią žiemą, - obuolių džiovinimas. „Džiovinti obuoliai taip pat gali būti raciono dalimi, visgi nereikėtų apsigauti - jie savo sudėtyje nebeturi vandens, todėl suteikia silpnesnį sotumo jausmą, tačiau valgydami džiovintus obuolius gauname tokį patį angliavandenių ir cukrų kiekį.

Beje, valgant džiovintus obuolius gali labiau pasireikšti su virškinimo sistema susiję simptomai: pilvo pūtimas, skausmas, tuštinimosi sutrikimai“, - aiškina gydytoja dietologė E.

Obuoliai neretai patenka į sveikiausių užkandžių sąrašus. Kalbama, jog jie - puikus užkandis siekiantiems atsikratyti svorio. Visgi kartais pasigirsta nuogąstavimų, kad, suvalgius obuolį, po akimirkos jaučiamas dar didesnis alkis.

Ar obuoliai didina apetitą?

Gydytoja dietologė E. „Vertinant obuolio maistinę vertę galima teigti, kad dėl didelio juose esančio vandens kiekio, skaidulinių medžiagų ir angliavandenių obuoliai suteikia sotumą ir pilnumą. Kita vertus, žinoma, kad vaisiai ir uogos savo sudėtyje turi daugiau ar mažiau vitamino C.

Visgi klinikinių duomenų, kad vitaminas C būtų efektyvus apetito gerintojas, nėra. Todėl, mano nuomone, apetito padidėjimas valgant obuolius ar kitus vaisius bei uogas daugiau yra psichogeninės ar socialinės kilmės“, - nurodo gydytoja dietologė E.

Keptų obuolių nauda neabejotina ir žarnynui. Juos valgant pagerėja virškinimas. Be to, ne veltui kepti obuoliai vadinami žarnyno šluota, nes vaisiuose esantis pektinas labai gerai suriša šlakus ir kitas nuodingąsias medžiagas ir jas pašalina iš organizmo, rašo „Gyvenimo būdas“.

„Jaunoms motinoms patarčiau dažniau vaikams iškepti obuolių, nei jiems siūlyti nesveikų užkandžių - skrudintų bulvyčių, traškučių ar kibinų“, - tvirtino keptų obuolių nauda įsitikinusi ir sunkias ligas išsigydžiusi vilnietė Meilė Jakutienė (84 m.).

Keptų obuolių receptas

Senjorė antaninius obuolius orkaitėje kepa daug metų - nuo jaunystės. Anksčiau ji turėjo sodą, kuriame augo kelios antaninius obuolius svarinančios obelys. Sulaukus solidaus amžiaus rūpintis sodu tapo per sunku, tad jo teko atsisakyti.

Pastaruoju metu M.Jakutienė obuolių savo mėgstamam desertui ieško turguje. Moteris moka juos išsirinkti, mat šios rūšies obuoliai išsiskiria aromatu, kurį įmanoma iškart užuosti. O jeigu obuoliai iš pažiūros tik atrodo kieti, tačiau nedvelkia antaniniams būdinga rūgštele, neverta jų pirkti.

Vilnietė antaninius obuolius su varškės įdaru šiuo metu kepa kiekvieną savaitę - jie puikus desertas sau ir vaišės užsukusiems svečiams. Meilė obuolius kepa ir Kūčioms, tačiau vietoj varškės įdarui naudoja tik medų.

Anksčiau moteris keptais obuoliais vaišindavo bendradarbius. Todėl jie kartais net paprašydavo, kad Meilė vėl iškeptų, nes jiems nepavykdavo toks gardus skanėstas.

„Niekada nesinaudoju kitų receptais, nes turiu savo. Jei ką nors gaminu, improvizuoju. Todėl ir šį mano receptą sudaro šiek tiek fantazijos“, - šypsodamasi patikino desertą ruošusi moteris.

Ji pasidalijo viena gudrybe, dėl kurios kepti obuoliai su varške tampa nepakartojamo skonio. Dažna šeimininkė įsitikinusi, kad išskobus obuolių vidų iškart reikia sudėti varškės įdarą.

Vargu ar varškė išliks puri ir skani, kol galutinai iškeps obuoliai. Neretai dėl per ilgo kepimo varškė sukietėja, tampa tąsi lyg guma.

Kad to neatsitiktų, senjorė pirmiausia į įkaitintą orkaitę pašauna obuolius, iš kurių būna išimti sėklalizdžiai su sėklomis.

Kai jie apkepa, moteris skardą su obuoliais staigiai ištraukia iš orkaitės ir skubiai šaukštu prideda įdaro su kaupu. Po to desertas pašaunamas į orkaitę maždaug 10 minučių.

Tada, kai obuoliai iškepa, juos galite aplieti grietine.

Ji ima varvėti šiltų obuolių šonais ir juos nudažo baltais dryžiais.

Po to ant deserto uždėkite medaus, jis ištirps nuo šilumos, aplies kraštus gelsva spalva.

Jeigu norite sodresnio skonio deserto, keptus rūgštokus obuolius pagardinkite saldžia aviečių uogiene.

Šie obuoliai gardžiausi, kol šilti. Jų išsikepkite, kai lauke dargana arba jei peršalote - gomuriu slenkantis šiltas desertas su medumi gali apmalšinti peršinčios gerklės skausmą ir jus pačius sušildyti.

Tačiau juos galite valgyti ir kitą dieną, jeigu per naktį laikysite šaldytuve, kad nesugestų. Vėsus desertas gali būti puikus užkandis darbe, jei jį įsidėsite į pietų dėžutę.

Ant deserto - raudonos uogos

Kepti galima ne tik antaninius, bet ir kitus rūgštesnius obuolius. Jų viršų truputį nupjaukite, išimkite sėklas. Nupjauti kone pusę obuolio nederėtų, nes ant viršaus uždėta varškė nesilaikytų, išvirstų.

Reikės:

• 10 didelių obuolių;
• 500 g varškės (5 proc. riebumo);
• 2 kiaušinių;
• cukraus pagal skonį;
• grietinės;
• medaus.

Gaminimas:

1. Obuolius nuplaukite, nusausinkite ir išimkite sėklalizdžius.
2. Į varškę įmuškite kiaušinius, įberkite cukraus, šaukštu viską gerai išmaišykite. Galite naudoti ir plaktuvą.
3. Įjunkite orkaitę - nustatykite 180 laipsnių kaitrą.
4. Pirmiau pakepkite orkaitėje obuolius. Kai jie pradeda minkštėti, juos išimkite ir greitai pridėkite įdaro su kaupu. Nuo kai kurių obuolių varškė gali nuvarvėti, tačiau tai ne bėda, o ženklas, kad jau netrukus desertą bus galima išimti iš orkaitės.
5. Išėmę obuolius ant kiekvieno jų uždėkite po šaukštelį grietinės, po to - po šaukštelį medaus.

Obuolių maistinė vertė

- Sandrija, kuo obuoliai naudingi mūsų sveikatai?

- Šiuose vaisiuose itin gausu flavonoidų, skaidulų (2,0-2,7 g/100 g), taip pat vitamino C ir tokių mikroelementų kaip magnis, kalcis, fosforas ir kalis. Kuo svarbūs flavonoidai, kurių itin gausu obuoliuose? Flavonoidai - tai polifenolių - biologiškai aktyvių medžiagų, galingų antioksidantų, esančių daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose, viso grūdo produktuose - sudedamoji dalis. Jie suteikia augalui spalvą, aromatą ir skonį.

Polifenoliai mažina uždegiminius procesus organizme, oksidacinį stresą, stiprina imuninę sistemą, slopina vėžinių ląstelių vešėjimą. Tiek flavonoidai, tiek skaidulos, esančios obuoliuose, mažina širdies kraujagyslių sistemos, tam tikrų vėžio formų, 2 tipo cukrinio diabeto riziką, faktorius, taip pat ilgina gyvenimo trukmę.

Įrodyta, kad suvalgius vieną obuolį per dieną 28 proc. sumažėja rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ir 60 proc. sumažėja rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Dar vienas ypatingas mūsų organizmo cheminis junginys yra azoto oksidas. Flavonoidai, esantys obuoliuose, padidina šio komponento produkciją ir lėtina jo irimą. Tokiu būdu gerėja kraujagyslių endotelio funkcija, kraujagyslių sienelės tampa elastingesnės, todėl mažėja kraujospūdis, didėja apsauga nuo išeminės širdies ligos.

Skaidulos, kurių suvalgius vieną obuolį gauname apie 2,0-2,7 g, taip pat turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai: jų vartojimas mažina širdies kraujagyslių ligų, diabeto, nutukimo ir tam tikrų virškinamojo trakto ligų riziką. Pakankamas skaidulų vartojimas kasdien stiprina imuninę sistemą, mažina kraujospūdį, pagerina kraujo lipidų profilį, užtikrina tinkamą gliukozės koncentracijos kontrolę sergantiesiems diabetu, yra puiki antsvorio bei nutukimo prevencija.

Iš skaidulų, esančių obuolyje, didžiausias kiekis yra pektino, kuris mažina cholesterolio bei gliukozės koncentraciją kraujyje. Mokslininkai iš Danijos universiteto patvirtino, kad obuoliai ir obuolių produktai turi teigiamą poveikį žmogaus žarnynui - didina gerųjų bakterijų skaičių tuo pačiu stiprindami imuninę sistemą, nes 80 proc. mūsų imuninės sistemos „gyvena“ žarnyne. Mokslininkai įsitikinę, kad taip įvyksta dėl tirpiosios skaidulos - pektino, esančio obuoliuose. Pektinas gali sumažinti uždegiminius procesus organizme ir sustiprinti mūsų imuninę sistemą.

Nors obuoliai savyje turi gana aukštą angliavandenių koncentraciją (100 g obuolio yra 12,9 g angliavandenių; ši koncentracija gali varijuoti priklausomai nuo obuolio rūšies ir auginimo sąlygų), tačiau jų glikeminis indeksas yra žemas. Glikeminis indeksas rodo angliavandenių virškinimo ir absorbcijos greitį iš plonojo žarnyno, gliukozės koncentracijos kraujyje atsaką į suvartotą maisto produktą bei insulino išsiskyrimą.

Kuo žemesnio glikeminio indekso produktai, tuo jie lėčiau virškinami ir absorbuojami į kraują iš plonojo žarnyno, nesukelia staigaus gliukozės bei insulino koncentracijos padidėjimo. Todėl obuolio įtraukimas į dienos racioną gali padėti ir svorio kontrolei, ką ir patvirtino Harvardo universiteto mokslininkai.

- Nuo kokių ligų gali apsaugoti obuoliai?

- Australijos ir Anglijos mokslininkai teigia, kad vieno obuolio suvartojimas kasdien gali apsaugoti nuo astmos. Pasak mokslininkų, tiems, kurie suvalgo mažiausiai du obuolius per savaitę, 22-32 proc. sumažėja rizika susirgti astma. Suomijos mokslininkai patvirtino faktą, kad vienas obuolys per dieną padės išvengti ligų - arba kitaip, 28 proc. sumažėja rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ir 60 proc. sumažėja rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis.

Jie atliko tyrimą su daugiau nei 10 tūkstančių vyrų ir moterų (iš jų daugiau nei pusė sirgo 2 tipo cukriniu diabetu). Obuoliai - ypač sotūs vaisiai (dėl didelio skaidulų kiekio), todėl puikiai tinkami svorio kontrolei. Obuoliuose esantys antioksidantai ir priešuždegiminiai junginiai gali pagerinti kaulų sveikatą. Be to, šių vaisių vartojimas gali padėti išsaugoti kaulų masę senstant.

Mokslininkai mano, kad obuolių antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis gali būti jų galimo prevencinio poveikio vėžiui priežastis, tačiau būtina atlikti daugiau klinikinių tyrimų šiai prielaidai patvirtinti.

- Ar obuoliai turi nepageidaujamų šalutinių poveikių?

- Tikėtina, kad daugumai žmonių obuolio suvalgymas nesukels rimto šalutinio poveikio, tačiau kai kuriems žmonėms gali tekti būti atsargesniems. Obuolių sėklose yra cianido. Tikėtina, kad nurijus visas sėklas žala nebus padaryta, tačiau kramtyti ir praryti daug obuolių sėklų gali būti pavojinga. Kad gautumėte mirtiną dozę, reikėtų smulkiai sukramtyti ir suvalgyti apie 200 obuolių sėklų arba apie 40 obuolių branduolių.

Anksčiau buvo paplitęs įsitikinimas, kad obuolių valgymas gali padėti pašalinti dantų apnašas. Tačiau tyrimais nebuvo rasta tvirtų to įrodymų. Obuolių rūgštingumas gali labiau prisidėti prie apnašų kaupimosi. Todėl žmonės, suvalgę obuolį, turėtų praskalauti burną vandeniu arba valyti dantis. Galima ir alergija obuoliams. Alergija obuoliams, kaip ir kitoms maisto alergijoms, skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingomis formomis. Obuolių kiekis, galintis sukelti alerginę reakciją, taip pat gali skirtis, priklausomai nuo žmogaus.

- Kaip geriausia valgyti obuolius? Ar tiesa, kad obuolio žievelėje yra daug naudingų medžiagų? Vadinasi, obuolių geriau nelupti? Ar sveika valgyti keptus obuolius?

- Iš tiesų, net suvalgius pusę obuolio (100 g) kasdien nauda sveikatai bus didelė. Svarbiausia, kad obuolys būtų šviežias ir termiškai neapdorotas. Ir nebijokime obuolio žievės - joje yra 2-6 kartais daugiau fenolinių junginių nei pačioje obuolio masėje. Antioksidantų aktyvumas obuolio žievėje taip pat 2-3 kartus didesnis. Terminis obuolio apdorojimas padidina obuolio antioksidanto kvarcetino aktyvumą ir tai gali būti puikus sveikas desertas (pvz.: iškeptas ir apibarstytas cinamonu).

- Kokia Jūsų nuomonė apie obuolių sultis?

- Didžioji dalis obuoliuose esančio cukraus yra fruktozė. Kai fruktozė suvartojama sveikame vaisiuje, jos poveikis cukraus kiekiui kraujyje labai nedidelis. Sultys nėra tokios pat naudingos kaip visas vaisius, nes jose daugiau cukraus ir trūksta skaidulinių medžiagų. Todėl geriau suvalgyti visą obuolį nei gerti jo sultis.

Valgant obuolį, jame esančios skaidulos ir augaliniai junginiai - polifenoliai lėtina angliavandenių virškinimą bei įsisavinimą. Tai reiškia, kad cukrus į kraują patenka lėtai ir staigiai nepadidina gliukozės koncentracijos kraujyje. Geriant obuolių sultis, vyksta atvirkštinis procesas - gliukozės koncentracija kraujyje pakyla itin greitai, paskui kyla ir insulino koncentracija. Tokie „amerikietiški kalneliai“ organizmui nereikalingi ir nenaudingi.

Pastaruoju metu vaikai labai gausiai vartoja fruktozę sulčių ir vaisvandenių pavidalu. Fruktozės nepasisavinimas ir netoleravimas vaikams gali sukelti viduriavimą bei pilvo skausmus.

- Kur ir kaip tinkamai laikyti obuolius?

- Obuoliai kelias savaites išlieka švieži, jei laikysime juos šaldytuve 2-4 °C temperatūroje. Supjaustytus obuolius galima šaldyti plastikiniuose specialiuose šaldymo maišeliuose ar induose. Tad ne veltui obuoliai yra kiekvienos rudens dienos atributas - valgykime, mėgaukimės ir džiaukimės gerėjančia savijauta!

Paklaustas, ar tikrai keptas orkaitėje obuolys yra sveikesnis mūsų žarnynui nei žalias, E. „Nesutinku, kad orkaitėje keptas obuolys visais atvejais yra sveikatai palankesnis nei žalias. Dažniausiai kuo mažiau termiškai apdorotas vaisius ar daržovė, tuo jis vertingesnis. Vis tik išskirčiau žmonių grupę, kuriai keptą obuolį rekomenduoju labiau nei žalią. Tai žmonės, turintys problemų dėl virškinamojo trakto. Ypač tie, kuriuos vargina vidurių užkietėjimas, - aiškina specialistas. - Keptas obuolys turi daugiau tirpiųjų skaidulų.

Visiems, kurie galvoja, kad obuolius galima valgyti neribotai, dietologas primena: „Obuoliai turi nemažai cukraus, todėl jei valgysime jų labai daug, gliukozė ir fruktozė labai gražiai nusės mūsų kepenyse ir mes turėsime metabolinį sindromą.

„Pavyzdžiui, obuolių sultys turi žymiai daugiau cukraus nei žalias obuolys. Piktnaudžiauti jomis nepatariu. Nemažai žmonių verda obuolienes su pridėtiniu cukrumi. Tokį produktą vertinu tik kaip desertą. Tai gali būti pagardas, bet ne pagrindinis patiekalas. Tikrai nereikėtų obuolienės valgyti šaukštais. Geriau obuolius džiovinti. Jais galima pagardinti košes arba jų neštis kaip užkandį į darbą. Džiovintų obuolių daug ir neprikirsi, nes atsibos juos kramtyti“, - juokavo E.

Jis patarė obuolius rauginti ir turėti žiemai sveiką garnyrą prie patiekalų.

Obuolių nauda ir maistinė vertė

Vienas obuolys per dieną - ir visos ligos išbėgioja. Obuolys yra puikus vaisius sveikatai - 150 gramų obuolio yra tik 70 kilokalorijų. Tiek žalius, tiek termiškai apdorotus, obuolius galima be nuogastavimų valgyti kelis kartus per dieną. Nors kalorijų turi mažai, tačiau įvairių maistingų medžiagų šiame vaisiuje pakankamai daug: kalio, magnio, fosforo, gliucidų, vandens, antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų.

Obuoliai padeda kovoti su bloguoju holesteroliu, nes padeda neutralizuoti žarnyne lipidus. Laikantis dietos, sportuojant, patogu turėti keletą vaisių savo krepšyje. Besilaukiančioms moterims rekomenduojama valgyti obuolus.

150 gramų obuolio maistinė vertė:

• kalorijų - 95
• angliavandenių - 25 g
• skaidulų - 4,5 g
• vitamino C - 9 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN)
• vario - 5 proc. RPN
• kalio - 4 proc. RPN
• vitamino K - 3 proc.

Daugiau kaip prieš 80 milijonų metų obelys pasirodė Kaukaze, Vidurinės Azijos Tian-Šanio kalnų papėdėse, nusidriekė iki Kinijos. Šie vieni seniausių vaismedžių, į Europą atkeliavo prieš 1,6 milijonus metų. Iš pradžių augo laukinės obuolių rūšys, ir tik 8000 metais prieš mūsų erą aptiktos obelys, menančios dabartines. O prieš 3000 metų Kinai pradėjo obuolius naudoti maistui. 350 metų prieš mūsų erą romėnų rašytojas Appius Claudius Caecus, davė vaisiui savo vardą - Api.

Kepti obuoliai - gardus desertas ir vaistas

Kepti obuoliai, pasirodo, gali būti ne tik gardus desertas, bet ir vaistas. Keptų obuolių nauda neabejotina ir žarnynui. Juos valgant pagerėja virškinimas. Galima kepti ne tik antaninius obuolius, bet ir ktus rūgštesnius. Yra įvairių receptų keptiems obuoliams ir ne vienas - kiekvienas gali atrasti savo mėgstamą. Kadangi mūsų platumose obuolių tikrai netrūksta, tai jie mums ir labai tinka. Be to jie dar yra nebrangūs, o dažnas jų turim savame sode.

Obuolių nauda ir lieknėjimas

Obuolys, suvalgytas priešpiečiams, pakrauna energijos, suteikia sotumo, tad saldumynų valgome mažiau. Be to, lengvai sulaukiame vėlesnių pietų, o tai leidžia išvengti peralkimo vakare. Taip obuoliai padeda ir lieknėti.

Vieno nedidelio (100 g) šviežio nelupto obuolio maistinės medžiagos:

• 52 kcal (kilokalorijos). Didesni obuoliai sveria 200-300 g, taigi didesniam obuoliui skaičius dauginkite
• 86 % vandens
• 0,3 g baltymų ir 0,2 g riebalų
• 13,8 g angliavandenių, didžioji jų dalis 10,4 g - cukrai (sacharozė, gliukozė ir fruktozė). Taigi, obuolys - natūralus gamtos desertas. Tačiau nepaisant didelio cukrų kiekio, jų glikemijos indeksas (GI) yra žemas, svyruoja nuo 29 iki 44 (5)
• 2,4 g skaidulos, dalis iš jų - pektinai (prebiotikai), kitaip tariant, maistas mūsų žarnyno gerosioms bakterijoms. Tirpios skaidulos susijusios ne tik su žarnyno sveikata, bet ir su mažesniu cholesterolio kiekiu, geresniu imunitetu, antiuždegiminiu poveikiu
• Kiti antioksidantai, esantys obuoliuose:
  • Kvercetinas - gali turėti priešuždegiminį, antivirusinį, priešvėžinį ir antidepresinį poveikį.
  • Katechinas - antioksidantas, padeda pagerinti smegenų ir raumenų funkciją.
  • Chlorogeninė rūgštis - padeda mažinti gliukozės kiekį kraujyje ir…. mažina svorį. Žinoma, galioja tik saikingai valgant obuolius.

Obuolį valgyti su žievele ar geriau be jos?

Kai obuoliai švieži - valgykite su žievele, nes joje ir iš karto po ja yra daugiausia skaidulų ir vertingų medžiagų. O pavasariop, kai obuoliai būna pavytę ar ilgai prastovėję sandėliuose, tuomet žievelę verta nuskusti.

---