Visi žino, kad vištų kiaušiniai yra naudingi. Juose yra daug baltymų, A ir B grupės vitaminų, omega-3, folio rūgšties. Kiaušinių nauda žmogaus organizmui jaučiama dėl juose esančių maistingų medžiagų, pagrindinių vitaminų, mineralų, antioksidantų, saugančių nuo labai rimtų ligų, todėl visiškai atsisakyti šio produkto nevertėtų. Ypač vertinga kiaušinių nauda augančiam, jaunam organizmui.
Kiaušinių sudėtis ir maistinė vertė
Kiaušinis - tai aukštos maistinės vertės produktas, nes jame yra visos nepakeičiamos amino rūgštys, tos, kurių negamina mūsų organizmas ir kurios yra labai svarbios pilnavertei baltymų sintezei (arba gamybai) organizme. Kiaušiniuose gausu cholesterolio, cholino (būtino neurotransmiterio acetilcholino gamybai, svarbaus signalų perdavimui smegenyse), B grupės vitaminų: B5, B7, B9 ir B12 (šie vitaminai labai svarbūs optimaliai smegenų funkcijai palaikyti, nervinės veiklos stabilumui užtikrinti), vitamino A (svarbaus komponento mūsų akims ir regėjimui), vitamino D (užtikrinančio imuninės sistemos, žarnyno sveikatą, kaulų/dantų tvirtumą, svarbaus kalcio pasisavinimui iš žarnyno), antioksidantų luteino ir zeaksantino (itin svarbių regėjimui). Taip pat gausu mineralų: seleno, fosforo, cinko, geležies, kalcio.
Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra maždaug 60 kilokalorijų. Tai išties nedaug. Tuo labiau, kai tos kalorijos ateina kartu su būtinosiomis maistinėmis medžiagomis. Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra apie 200 miligramų cholesterolio.
Kiaušinių maistinė vertė:
- Vitaminai: A, B1, B2, B6, B12, E, D
- Rūgštys: Biotinas, folio ir nikotino rūgštys
- Mineralai: Kalcis, geležis ir kiti
- Baltymai: 6,5 g (vidutinio dydžio kiaušinyje)
- Riebalai: 6,4 g (iš jų 1,8 g - sočiųjų)
Taigi iš vienos pusės - kadangi riebalai žmogaus organizmui taip pat reikalingi, - būtina valgyti ir trynius, tačiau, kita vertus, kiaušinio baltymo biologinė vertė yra didžiulė, nes jame galima rasti visų pagrindinių aminorūgščių. Išvada: nedalykite kiaušinio į trynį ir baltymą - valgykite tokį, koks yra, tuomet pajusite kiaušinių naudą organizmui.
Vis dėl to trynyje, be baltymų, yra daug riebalų ir fosfatidų, nemažai geležies, lengvai pasisavinamo kalcio ir fosforo, jodo, cinko, magnio, vitaminų A, D ir E, niacino (vitamino B3), biotino ir vitamino B12, folio rūgšties ir cholino. Ir, skirtingai nei dar neseniai teigta, kiaušiniai nedidina blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Todėl perdien suvalgyti vieną kiaušinį ne tik galima, bet net patartina.
Kiaušinių nauda sveikatai
Šios medžiagos padeda apsisaugoti nuo akių ligų, gerina atmintį, stabdo plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų, stiprina širdį, kraujagysles, kaulus ir dantis, teigiamai veikia nervinę sistemą bei smegenų veiklą“, - V. Sabaliauskė.
Kiaušinių valgymas gali padėti apsisaugoti nuo akių ligų, pvz., geltonosios dėmės (ji užtikrina aštrų regėjimą) degeneracijos. Tyrimai parodė, kad žmonės, kasdien valgantys kiaušinius, rečiau suserga katarakta (dėl kurios regėjimas „apsiblausia“).
Kraujo krešulių ir net širdies insulto galima išvengti reguliariai valgant kiaušinius - Harvarde atlikti tyrimai parodė, kad kiaušinių valgymas nėra susijęs su širdies ligomis.
Kiaušiniai gerina atmintį, stabdo plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų, nes juose cholino. Viename kiaušinio trynyje yra 300 mg cholino. Rekomenduojama cholino paros norma yra 425 mg moterims ir 550 mg vyrams.
Kiaušiniai gali padėti išvengti krūtų vėžio. Vienas tyrimas parodė, kad moterys, suvalgančios bent 6 kiaušinius per savaitę, sumažino riziką susirgti krūtų vėžiu net 44%!
Amerikos mokslininkų teigimu, įtraukus kiaušinius į kasdienę mitybą, gali sušvelnėti metabolinių sutrikimų simptomai. Pasak Australijos Sandraugos mokslo ir pramonės tyrimų organizacijos, daugiausiai teigiamų pokyčių vartojant kiaušinius pastebi nuo antrojo tipo cukrinio diabeto kenčiantys žmonės. Australų tyrėjai nustatė, jog suvartodami du kiaušinius per dieną diabetikai gali gerokai pagerinti kraujo bei gliukozės rodiklius. Diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama kiaušinius rinktis pusryčiams.
Kiaušinių gausus racionas ypač svarbus sportuojantiems ir sporto pagalba metantiems svorį. Taip yra todėl, jog kiaušiniuose gausu baltymų ir amino rūgščių, padedančių atstatyti raumenų audinius po intensyvios treniruotės. Svarbu ir tai, jog kiaušiniai yra vienas iš nedaugelio natūralių vitamino D šaltinių. Šaltuoju metų laiku šios žmogaus imuninei sistemai, kaulams, augimo procesams itin svarbios medžiagos trūkumą jaučia per 90 % Lietuvos gyventojų. Vitaminas D padeda įsisavinti kalcį ir stabdo raumenų nykimą, o jo deficitas gali sukelti dažnus peršalimus, astmą, diabetą, depresiją ar net vėžinius susirgimus.
Kiaušinių vartojimo rekomendacijos
Sveiki asmenys, neturintis alergijų ar kitų mitybos apribojimų gali kasdien suvalgyti po 1-2 kiaušinus per dieną, toks kiekis užtikrins, kad iš kiaušinio gausite naudos, o ne žalos, kadangi viename vištos kiaušinyje yra maždaug trečdalis cholesterolio dienos normos, o jos viršyti nerekomenduojama. Asmenims, kurie serga cukriniu diabetu ar kurių kraujyje yra daug cholesterolio, rekomenduojama neviršyti 2-3 kiaušinių per savaitę, o sergantiesiems ateroskleroze, taip pat pagyvenusiems žmonėms per dieną arba kas antrą dieną rekomenduojama suvalgyti vieną kiaušinį.
2-3 kiaušiniai per dieną, du trys kartai per savaitę - tokia dabartinė kiaušinių vartojimo rekomendacija. Vienkartinis kiaušinių persivalgymas per Velykas gali apsunkinti skrandžio veiklą, sutrikdyti virškinimo procesą, nes šalia kiaušinių bus ir majonezo, taip pat ir kitų maisto produktų. Tad labai svarbu saikas - paragaukite visko, tačiau po nedaug, padarykite pertraukėles tarp valgymų, išeikite pasivaikščioti, juk už lango - pavasaris.
Žmonės, kuriems sunku kontroliuoti bendrojo ir „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, turėtų vengti kiaušinio trynio ir rinktis patiekalus iš kiaušinio baltymo. Tokia pati rekomendacija yra svarbi asmenims, sergantiems cukriniu diabetu - jiems kiaušinio vartojimas turėtų būti apribotas iki 3 vienetų per savaitę.
Kiaušinių paruošimas
Mokslininkai iki šiol neturi vieningos nuomonės, kokiu būdu apdorotas kiaušinis yra sveikiausias. Vieni teigia, jog norint išvengti salmoneliozės, kiaušinį būtina gerai išvirti, kiti tvirtina, jog naudingiausia kiaušinius valgyti žalius (gerti žalių kiaušinių plakinius), nes natūraliai augintų vištų imunitetas yra pakankamai stiprus ir jų rizika sirgti salmonelioze yra žymiai mažesnė. Visgi, atlikti tyrimai įrodo, jog žaliame baltyme yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl vartojant žalią kiaušinio baltymą dalis jo nėra įsisavinama. Visgi, kietai virto kiaušinio proteinai taip pat sunkiai virškinami ir organizmo įsisavinimas prastas, todėl siekiant geriausio maistingųjų medžiagų įsisavinimo kiaušiniai turėtų būti valgomi trumpai virti - kai sutrauktas tik baltymas, o trynys skystas.
Pasak sveikos gyvensenos konsultantės, trumpai virtų kiaušinių paruošimui pakanka 70-80 laipsnių temperatūros, vidutinio dydžio kiaušinį ant silpnos ugnies pakanka virti 4 minutes - trynys bus skystas, o baltymas minkštas.
Taip pat dėl sunkesnio jų virškinimo ir padidėjusios rizikos užsikrėsti salmonelioze nepatariama valgyti žalių kiaušinių.
Geriausia vartoti neperkeptus ir nepervirtus kiaušinius. Pervirti ar perkepti kiaušiniai gali būti ilgiau ir sunkiau virškinami. Be to, kiaušinio pervirimas ar perkepimas sumažina ir naudingų maistinių medžiagų bei vitaminų kiekį, todėl geriausias kiaušinių paruošimo būdas - pusiau virti, apie 5-7 minutes ruošti kiaušiniai.
Kalbant apie tai, kokie kiaušiniai sveikesni - minkštai ar kietai virti, geriausiu būdu virti vadinami tie, kuriuose trynys lieka skystas (pavyzdžiui, „maišelyje”, pashot). Minkštai virtuose kiaušiniuose išlieka daugiau kalio ir seleno, o kietai virtuose kiaušiniuose padidėja sočiųjų riebalų kiekis ir oksiduoto cholesterolio kiekis, kuris ir didina širdies kraujagyslių sistemos riziką. Trumpas apdorojimas (3-5 min., kad ir kepimas), mažas ar vidutinis karštis padeda išlaikyti maistines kiaušinio medžiagas. Ilgai verdami kiaušiniai (apie 15 min.) praranda daug maistingųjų savo medžiagų ir tampa nenaudingi mūsų sveikatai.
Įdomu tai, kad mitybos specialistai daug rečiau rekomenduoja keptą kiaušinį. Kodėl? Atsakymas nesunkus - kiaušiniai kepami riebaluose. O bet koks papildomas riebalas, ypač skirtas kepimui, niekada nėra palankus sveikatai. „Bet tam yra alternatyva. Iki vidutinio karščio įkaitiname keptuvę, įmušame kiaušinį, pabarstome prieskoniais ir uždengiame dangčiu. Tokiu būdu kiaušinis puikiai iškepa ir neprilimpa, jei keptuvė nelimpančios dangos. Jo kaloringumas ir vertė tokiu atveju identiška virtam“, - sako dietistė. Jei norite pagreitinti procesą, į keptuvę galima įpilti kelis šaukštus vandens. Garuose kiaušinis dar greičiau iškeps.
„Trečias sveikas ir skanus gaminimo būdas yra vadinamas virimas be lukšto - kai į karštą vandenį įmušame kiaušinį. Šiuo metu jau yra daug pavasarinių daržovių, ant jų galima uždėti be lukšto virtą kiaušinį. Jį prapjauname, ant salotų išbėga trynys, pabarstome prieskoniais ir turime skanų padažą.“ - pasakojo V. Kurpienė. Pasak dietistės, tai greitas, sveikas ir labai skanus patiekalas.
Itin svarbu - su kuo kiaušiniai valgomi. Pati didžiausia problema būna ne kiaušinyje, bet tai, su kuo jį valgome. Labai svarbu, kad, jei šalia valgome riebalus, tai jų stengtis suvalgyti kuo mažiau. Geriausia valgyti su daržovėmis. Jei labai nėra laiko, galima į keptuvę sudėti šaldytas daržoves, ant viršaus užpilti kiaušinio plakinį.
Kiaušinių pasirinkimas
Anot mitybos specialistų, siekiant gauti visą organizmui naudingų vitaminų ir mineralų kompleksą, būtina rinktis kokybiškus kiaušinius. Neretai vis dar manoma, jog kiaušinio maistingumą sufleruoja trynio spalva - neva kuo tamsesnis trynys, tuo kiaušinyje daugiau maistinių medžiagų ir vitaminų. Vis dėlto kiaušinio maistinę vertę lemia tai, kuo maitinamos vištos ir kokiomis sąlygomis jos gyvena - sveikos, laisvai judančios ir be antibiotikų auginamos vištos deda kokybiškesnius kiaušinius. Tuo tarpu trynio spalvą lemia tai, kokie ingredientai naudojami paukščių pašarui.
Mūsų organizmui naudingi kiaušiniai, kurie yra naminių vištų, laikytų dideliuose aptvaruose arba laisvėje bei lesinti natūraliu lesalu be sintetinių priedų ar genetiškai modifikuotų grūdų. Taigi, kiaušinio kokybė ir nauda priklauso nuo to, kaip gyveno ir kuo mito jį padėjusi višta. Atsižvelgiant į tai, kiaušinius vertėtų pirkti iš patikimų ūkininkų, sertifikuotų ekologiškų ūkių, tokie kiaušiniai yra turtingi A,B,D,E,K vitaminų, foline ir pantotenine rūgštimis, juose daug kalcio, fosforo bei geležies junginių.
Skirtingų paukščių kiaušiniai skiriasi savo dydžiu ir gali nežymiai skirtis maistinėmis savybėmis. Visgi, anot gydytojos dietologės, ženklaus skirtumo - valgyti vištos, putpelės ar anties - kiaušinius tikrai nėra. Daug svarbiau - rinktis kokybiškus kiaušinius ir jais praturtinti savo mitybos racioną. Jeigu bus skanaujama įvairių kiaušinių - maisto racionas bus turtingesnis, o dėl šios įvairovės ir nauda sveikatai bus didesnė.
Anties kiaušinyje yra keturis kartus daugiau vitamino A, tačiau didesnis kiekis ir riebalų bei cholesterolio. Putpelės kiaušinis maistingesnis nei vištos kiaušinis, nes jame gausu geležies (3 putpelių kiaušiniai turi tą patį kiekį geležies kaip 1 vištos kiaušinis), taip pat daugiau kitų mineralinių medžiagų: fosforo, cinko ir kalcio, daugiau ir vitaminų.
Renkantis kiaušinius svarbu atsižvelgti į jų kilmę, patikrinti galiojimo laiką, o parsinešus namo juos nuplauti ir gaminti laikantis higienos normų, jų nepervirti ir neperkepti.