Šiandien ir maitinimo įstaigose, ir ant mūsų stalo gausu įvairiausių valgių. Vieni susipažįsta su užsienio šalių virtuvėmis, kiti - patys improvizuoja, o treti nori paragauti autentiškų mūsų krašto valgių.

Šis kepinys į mano virtuvę, o iš ten ir į blog’ą atkeliavo iš naujausios Yotam Ottolenghi knygos „Plenty more”. Kultinis izraelietis šefas, valdantis kelis baisiai madingus Londono restoranus, tiesiog dievina paišdykavimus su daržovėmis, todėl prisiekusiems vegetarams tai turėtų būti privaloma literatūra.

Ingredientai

• 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
• 5 šaukštai medaus
• 3 šaukštai garstyčių
• 1 šaukštas citrinos sulčių
• 1 šaukštas lukštentų kanapių sėklų

Paruošimas

1. Orkaitę įkaitiname iki 190°C.
2. Nuvalytus burokėlius supjaustome maždaug 1 cm storio griežinėliais.
3. Svogūnus supjaustome storesniais pusžiedžiais.
4. Daržoves sudedame į kepimo skardą, pašlakstome alyvuogių aliejumi, pabarstome druska, pipirais ir gerai rankomis viską išmaišome, kad visos daržovės pasidengtų aliejumi. Kad daržovės gražiai apkeptų, į kepimo skardą jas reikia dėti vienu sluoksniu.
5. Nuo lapinio kopūsto koto nuskabome lapelius.
6. Visus padažui skirtus ingredientus gerai sumaišome (labai patogu tam naudoti paprasčiausią užsukamą nedidelį stiklainį - viską sudedame ir gerai pakratome).
7. Keptas daržoves maišiau su lapiniu kopūstu ir virtais grikiais. Juos dar lengvai apkepiau keptuvėje su lydytu sviestu, kad būtų šilti ir traškesni.
8. Keptas daržoves, grikius ir lapinius kopūstus sudedame į lėkštes, apipilame padažu ir apibarstome lukštentomis kanapų sėklomis.

Burokėliai tiek švieži, tiek termiškai apdoroti - virti ar kepti yra pilni gėrio. Ši daržovė yra viena iš mano favoričių, todėl vienas pirmųjų straipsnių tinklaraštyje buvo - burokėlių nauda. Taip, naudingi jie ir smegenims, ir raumenims, nes turi medžiagų padedančių ląstelėms pernešti deguonį. Sportuojantys, dirbantys protinį darbą į savo racioną turėtumėte įtraukti ne mažiau kaip 200 gramų per dieną šios daržovės. Žarnyno peristaltikos, antsvorio problemos - burokėliai privalo būti ant jūsų stalo. O kam kraujospūdis, kieno blogas kraujas, ar nusilpo imunitetas - suteikite šiai daržovei šansą ir mėgaukitės išskirtiniais skoniais. Patiekalų ir būdų burokėliams paruošti yra įvairių.

Žemaičių Kulinarija

Taigi susipažinkite su senąja žemaičių kulinarija, kurios valgių galima pasigaminti ir ant modernios viryklės. Žemaičių virtuvėje patiekalus populiaru gardinti kmynais. Prie daugelio patiekalų patiekiamos bulvės su lupenomis, o riebūs padažai gaminami ir kaip priedas, ir kaip patiekalo užpilas.

Kaip patys žemaičiai pasakytų, bulvių kugelis (plokštainis) yra pirštų laižymo vertas skanumėlis. O kad jis būtų toks skanus, į plokštainį pilama rauginto pieno, dedama grietinės arba grybų.

Žemaičių mėgiama taip vadinama cibulynė yra šaltsriubė (vanduo, silkė, svogūnas, prieskoniai, viskas valgoma su bulvėmis, virtomis su lupenomis). Vietiniai pasakoja, kad silkę pirmiausia reikia įvynioti į šlapią popierių ir pakepinti ant žarijų. Tai patiekalui suteikia savitą skonį.

Kitas žemaičių virtuvės skanėstas - kastinys. Tai valgis iš grietinės bei sviesto su prieskoniais. Kastinys dažniausiai valgomas su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis, tačiau jį galima ragauti ir su kiaušiniais, duona ar košėmis.

Nemažiau įdomus patiekalas yra spirgynė su kanapėmis ar sėmenimis. Paprastai išvalytos sėmenys pakepinamos keptuvėje, sutrinamos iki vientisos masės, pridėdama pipirų, smulkiai sukapoto svogūno, druskos. Patiekalas valgomas su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis (nuluptos bulvės mirkomos į spirgynę).

Žemaičių virtuvės pasididžiavimas - rūkytas avienos kumpis (rūkyta nugarinė - „palendvica“ ), kraujyje nokintas bei kadagiais pagardintas rūkytas jaučio liežuvis ir naminė duona, iškepta ant ajerų.

Tikrai nustebins taip vadinamas lašiniuotis, kokį mes esame įpratę (bent jau iš pavadinimo) matyti parduotuvių lentynose. Jis gaminamas iš rupiai sumaltų kvietinių miltų tešlos, įdaromos rūkytais lašinukais. Į stalą lašiniuočiai patiekiami su padažu (riebaluose su pienu pakepinti miltai). Šis patiekalas šiek tiek panašu į cepelinus.

Neįprastai vilioja ir grybų sūris, pagamintas iš baravykų ar raudonviršių, svogūnų, kiaušinių, kmynų ar burokėlių „rasale“ (luptų burokėlių nuoviras, sultinys) troškinti karosai. Stebina ir didžkukulių įdarų įvairovė. Įdarui gali būti naudojamas rūkytas kumpis, grybai, silkė, rauginti kopūstai, varškė, morkos ar obuoliai.

Kitas skanėstas yra duona su spirgais (į tešlos vidų dedami susmulkinti lašinukai ir viskas kepama orkaitėje ant ajerų arba klevo lapų). O talkininkus per bulviakasį šeimininkės vaišindavo bulviniais blynais, keptais ant kopūstų lapų.

Patiekalų įvairovė

• Su džiovintais obuoliais troškinta jautiena
• Aluje su slyvomis troškinta veršiena
• Lioka (žąsies kraujas, sparneliai, skrandžiai, kojos, kaklas, bulvės, vanduo)
• Kepta medumi įtrinta antis, įdaryta lazdyno riešutais
• Troškinti kopūstai su kiaulės kojomis
• Aluje virtas vėžys arba karpis
• Kruopiniai vėdarai (miežinės kruopos, kraujas, tarkuotos bulvės, mėtos, spirgai)
• Pusmarškonė košė (bulvės, miltai, lašiniai, grietinė, pienas/vanduo)
• Šiupinys (sriuba iš kopūstų, bulvių, išmirkytų žirnių, pupų, kanapių)
• Rasalynė (silkė, svogūnai, virtos bulvės, vandens, burokėlių rasalas)
• Vasarbarščiai (išrūgos, virti burokėliai, sūris su kmynais, grietinė)
• Grietinėje troškinta višta su bruknėmis
• Žemaitiška vyšnių gira
• Žemaičių midus (medus, vanduo, apyniai, mielės, duonos plutelė)
• Morkų kava (džiovintos morkos, grietinėlė, vanduo, cukrus)
• Morkų arbata (morkos, vanduo, cukrus)

Na, žemaitis dar pridurtų, kad viskas „i skane, i pige, i majadne”. Norite žemaitiškos mėtų arbatos? Prašom. Mėtas užpilkite verdančiu vandeniu ir truputį pavirinkite. Perkošus, arbatą supilstykite į molinius puodelius, įmeskite gabalėlį cukraus ir gardžiuokitės. Žemaičiai sako, kad šią arbatą ypač tinka gerti po vėdarų.

---