Kepenys atlieka daug svarbių funkcijų, įskaitant tulžies gaminimą, cholesterolio ir specifinių baltymų gamybą, kraujo valymą nuo vaistų ir kitų toksinų, kraujo krešėjimo reguliavimą bei bakterijų šalinimą iš kraujo.

Kepenų Funkcijos ir Svarba

Visas kraujas iš skrandžio ir žarnyno turi pereiti kepenų filtrą. Jos apdoroja kraują ir išsaugo sveikas maistines medžiagas, o atliekas - elementus, kurie organizmui nėra naudingi - pašalina. Tačiau kepenys atlieka ir daugiau svarbių funkcijų, įskaitant:

• Gamina tulžį, kuri padeda pernešti maisto atliekas ir skaido riebalus plonojoje žarnoje.
• Gamina cholesterolį ir specifinius baltymus, kurie padeda pernešti riebalus organizme.
• Valo kraują nuo vaistų ir kitų toksinų.
• Reguliuoja kraujo krešėjimą.
• Šalina bakterijas iš kraujo ir gamina imuninius veiksnius, padedančius kovoti su infekcijomis.

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ja sergantys nejaučia jokių simptomų, kol liga neprogresuoja ir neprireikia kepenų transplantacijos.

Blogiausias Maistas Kepenims

Specialistai pabrėžia, kad joks maistas nėra draudžiamas, tačiau norint išsaugoti sveikas kepenis, patartina žiūrėti, ką valgote ir riboti šių produktų suvartojimą:

1. Keptas maistas

Gruzdinta vištiena ir prancūziškos bulvytės - nuodėmingas maistas, nes jame yra daug sočiųjų riebalų. Įrodyta, kad valgant per daug sočiųjų riebalų gali padidėti riebalų kiekis kepenyse ir ilgainiui išsivystyti kepenų cirozė. Pagal 2020-2025 m. amerikiečiams skirtas mitybos gaires rekomenduojama, kad sotieji riebalai sudarytų mažiau nei 10 proc. visų dienos kalorijų.

Taigi, nebūtina visiškai atsisakyti aliejuje kepto maisto, tačiau verta išbandyti sveikatai palankesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, išsikepti bulves orkaitėje.

2. Perdirbta mėsa

Saliamis, šoninė ir dešrelės taip pat pasižymi dideliu sočiųjų riebalų kiekiu. Tyrimais įrodyta, kad raudona ir perdirbta mėsa gali padidinti tikimybę susirgti nealkoholine suriebėjusių kepenų liga.

Jei negalite atsisakyti perdirbtos mėsos, valgykite ją nedideliais kiekiais ir, kai tik įmanoma, rinkitės liesą mėsą.

3. Saldinti gaivieji gėrimai

Pridėtinis cukrus organizmui neduoda beveik jokių maistingųjų medžiagų. Cukraus perteklius kepenyse gali virsti riebalais, o tai, savaime suprantama, kenkia joms.

Tikriausiai esate girdėję pasigyrimą, kad saldumynai „neina į kūną“. Pasak tyrimų, nuo nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos nėra apsaugoti ir liekni žmonės. Remiantis mitybos gairėmis, pridėtinis cukrus sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. visų kalorijų. Todėl nevalia perlenkti lazdos su saldžiais gėrimais.

4. Alkoholis

Taip, tai nėra maistas. Bet alkoholio sukeltos kepenų ligos atsiranda dėl ilgus metus trunkančio piktnaudžiavimo alkoholiu. Dėl to kepenyse kyla uždegimai, kurie gali sukelti negrįžtamus pakitimus - kepenų cirozę.

Jei vartojate alkoholį, darykite tai saikingai. Mitybos gairėse saikingas alkoholio vartojimas apibrėžiamas taip: ne daugiau kaip 1 alkoholinis vienetas per dieną moterims ir 2 alkoholiniai vienetai vyrams.

Kaip teisingai šiuos vienetus apskaičiuoti? Tai labai paprasta - ant kiekvieno alkoholio butelio yra nurodytas jo stiprumas procentais, žymintis grynojo alkoholio kiekį bendrame tūryje (vol). Norint apskaičiuoti, kiek alkoholio vienetų yra butelyje, tereikia šiuos procentus padauginti iš bendrojo tūrio. Pavyzdžiui, jei norime sužinoti, kiek alkoholio vienetų yra pusės litro standartinio (5,2 proc.) stiprumo alaus butelyje, 0,5 litro padauginame iš 5,2 ir gauname 2,6 alkoholio vieneto.

Ką Įtraukti Į Mitybą

Laimei, yra maisto produktų, kurie itin naudingi, siekiant apsisaugoti nuo kepenų ligų.

1. Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejuje yra „sveikų riebalų“, kurie susiję su mažesniu riebalų kiekiu kepenyse. Mokslininkai teigia, kad ypač tyras alyvuogių aliejus pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, taip pat saugo nuo atsparumo insulinui.

Alyvuogių aliejus giriamas ir dėl poveikio bendrai žmogaus sveikatai. Žurnale „International Journal of Molecular Sciences“ paskelbtoje tyrimų apžvalgoje teigiama, kad alyvuogių aliejus gali mažinti kraujospūdį ir pasižymėti priešvėžinėmis savybėmis.

2. Lašiša

Lašišoje gausu omega-3 riebalų rūgščių, t. y. riebalų, kurie yra naudingi smegenims, odai ir širdžiai. Nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti sumažinti uždegimą, kuris pasireiškia vystantis nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai.

Pasak tyrimų, omega-3 riebalų rūgštys gali pagerinti bendrojo cholesterolio, trigliceridų ir DTL (naudingojo cholesterolio) kiekį kraujyje, taip pat turėti teigiamos įtakos kūno masei. Patariama porą kartų per savaitę suvaldyti riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos ar tuno.

3. Uogos

2023 m. žurnale „Current Medicinal Chemistry“ paskelbto tyrimo duomenimis, tam tikros rūšies antioksidantai, vadinami polifenoliais, gali padėti gydyti nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą, nes skatina riebalų rūgščių skilimą ir geriau padeda kontroliuoti atsparumą insulinui, oksidacinį stresą ir uždegimą.

Daug polifenolių randama uogose, įskaitant braškes, mėlynes ir avietes.

Kiti naudingi produktai kepenims

• Kava: saugo nuo kepenų suriebėjimo, mažina chroninių kepenų ligų riziką, mažina kepenų vėžio grėsmę.
• Avižos: aprūpina organizmą ląsteliena, stiprina imuninę sistemą, malšina uždegimą, ypač veiksmingai kovoja su diabetu ir nutukimu.
• Žalioji arbata: padeda nuo oksidacinio streso ir mažina kitus nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos simptomus.
• Česnakas: stimuliuoja kepenų veiklą, mažina kūno svorį ir riebalų masę nealkoholine suriebėjusių kepenų liga sergantiems žmonėms.
• Vynuogės: malšina uždegimą kepenyse ir saugo jas nuo žalos.
• Greipfrutai: saugo kepenis, nes malšina uždegimus ir saugo kepenų ląsteles.
• Riebi žuvis: gali sušvelninti nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos poveikį.
• Riešutai: saugo nuo nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos, mažina oksidacinį stresą, malšina uždegimą.

Mitybos patarimai kepenų sveikatai

Gydytojos gastroenterologės Aidos Žvirblienės teigimu, norint kuo ilgiau išsaugoti sveikas kepenis, reikėtų peržvelgti valgymo įpročius. Ar žmogus valgo tik tada, kai iš tiesų jaučia fiziologinį alkį? Ar valgymu bandoma slopinti neatpažintas emocijas, nerimą? Ar sugebame valgyti, įsisąmonindami patį valgymo procesą: neskubėdami, pamąstydami, kaip iki parduotuvių, mūsų namų atkeliavo maistas, kaip jis buvo ruošiamas, ir pasimėgaudami bei sau atskleisdami įvairiapusę patiekalų skonių paletę?

Valgymo įpročiai pasikeičia ne per dieną, todėl siekiant pokyčių, gydytojos A. Žvirblienės įsitikinimu, svarbu tvirta motyvacija - tik tuomet bus lengviau siekti užsibrėžtų pokyčių. Griežti dietos planai, jei nebus motyvacijos, ilgalaikių pokyčių neatneš, tik dar labiau įstums į užburtą dietų vaikymosi ratą.

Maisto vertė priklauso ne tik nuo jo kokybės, bet ir nuo indų bei paruošimo būdo. Pavyzdžiui, garuose troškintas ar virtas maistas yra sveikesnis kepenims nei keptas riebaluose ar daug kartų termiškai apdorotas. Subraižytose tefloninėse keptuvėse kenksminga ruošti maistą dėl vėžio rizikos. Svarbu, kad maistas būtų įvairus, subalansuotas, paskanintas įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Vertėtų neužmiršti daržovių, vengti sūrių, perdirbtų, mažos maistinės vertės produktų.

Nustatyta, kad per parą baltymai turi sudaryti apie 15-20 proc. suvalgomo maisto. Kepenyse vyksta pagrindinė baltymų sintezė, todėl baltymai labai svarbūs maitinimosi racione, jei sergama kepenų ligomis. Tačiau ir čia svarbus saikas - baltymų perteklius blogina inkstų veiklą ir skatina inkstų nepakankamumą, tad eksperimentuoti su baltymine dieta pavojinga.

Jei žmogus per parą suvartoja riebalų mažiau nei 20 procentų viso raciono, kyla pavojus, kad jo organizmui pritrūks riebaluose tirpių vitaminų. Verta mitybą praturtinti polinesočiosiomis rūgštimis, kurios pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, gausios antioksidantų.

Augalinės medžiagos kepenų suriebėjimui mažinti

Mokslu pagrįstas yra augalinis derinys iš ciberžolės šaknų (kurkumino), tikrojo margainio sėklų (silimarino) ir juodųjų pipirų ekstraktų (piperino). Tyrimai patvirtina, kad šių augalų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos padeda greičiau atstatyti pažeistas kepenų ląsteles, skatina kepenų veiklą - savotiškai valo organizmą, neleidžia kepenims suriebėti ir tirpdo jau susidariusius riebalus.

Skaidulų svarba virškinimui

Be maistinių skaidulų virškinimas nebus geras, sutriks ir kepenų veikla. Per parą maistinių skaidulų reikėtų suvalgyti bent 25 gramus. O skaidulos sudaro gerųjų bakterijų terpę, gerina šių bakterijų darbą.

Kepenų ligų simptomai

Kankina nepaaiškinamas nuovargis, maudžia po dešiniuoju šonkaulių lanku, niežti odą, pučia pilvą, yra pageltę akių obuoliai ir oda, patamsėjęs šlapimas? Tokie negalavimai atsiranda jau tada, kai kepenų liga būna pažengusi.

Dažnos virškinimo sistemos ligos

Atlikdami kraujo tyrimus laboratorijose pastebime, kad labai dažni kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai, žarnyno ligos, t. y. opaligės, ir skrandžio ligos. Žmonės dažnai šias ligas užmaskuoja įvairiais papildais, medikamentais, virškinimą gerinančiais preparatais, tiesiog laukdami: „pavalgiau, man dabar blogai, išgėriau piliulę, šiuo metu suvirškino ir iki kito karto gerai“. Taip nereikėtų piktnaudžiauti, kad ir tą pačią opaligę - gydant galima išgydyti, tačiau delsiant opos perforuoja, pratrūksta ir atsiranda sudėtingos komplikacijos. Opa gali suvešėti, t. y. išsivystyti vėžys, o mes vėžinio susirgimo, nei skrandžio, nei kepenų, nejausime iki tam tikrų stadijų. Pažengusią ligą atrasime, kai vėžinės ląstelės peraugs ar atsiras metastazės į kitus organus. Taigi, nereiktų laukti ir geriau kuo anksčiau išsitirti.

Tyrimai nustatant virškinimo sutrikimus

Pakitimai kraujyje gali atsirasti, nors jaučiamės visiškai gerai, todėl pasitikrinti sveikatą reikia profilaktiškai, kai jaučiamės gerai ir nėra jokių simptomų. Virškinimo sistema taip pat ne išimtis. Kraujo tyrimai yra objektyvi informacija. Tyrimai atliekami robotais, analizatoriais, todėl rezultatų neiškreipsi ir juos vertinsi taip, kaip yra. Elementarūs kraujo tyrimai - bendras kraujo tyrimas, kuris gali parodyti ar nėra anemijos, uždegimo. Taip pat laboratorijoje galime ištirti kepenų fermentus ir kasos funkciją, nustatyti hepatitus B ir C, kurie 20-30 metų yra visiškai nebylūs. Kepenų neskauda, mes nieko nejaučiame ir tik atsiradus cirozei arba vėžiui, mes aptinkame, kad to priežastis buvo virusiniai hepatitai. H. Pylori bakterijas būtina išsitirti, nes jos žaloja organizmą. Tik atlikus tyrimus, galima įspėti ligą, rasti priežastį ir atitolinti padarinius.

Hepatito C viruso pavojus

Hepatitas C yra pats pavojingiausias virusinis hepatitas. Tai kepenų uždegimas ir mes daugelį metų apie jį nieko nežinome. Užsikrėtimo kelias gali būti labai paprastas - odontologijos kabinetai, manikiūrai, pedikiūrai, ypač dažnai užsikrečiama darant tatuiruotes, didelei rizikos grupei priklauso žmonės, kuriems buvo perpiltas kraujas iki 1994 metų. Žmogus gyvena pilnavertį gyvenimą, tačiau jis gali užkrėsti kitus, aplinkinius asmenis, ir pats sirgti to visai nežinodamas.

H. pylori bakterija

Jei H. pylori bakterijos koncentracija yra maža, nėra simptomų, tuomet gydyti nerekomenduojama, o jeigu koncentracija yra didelė, yra simptomai, be abejo, būtina gydyti. Helicobacter pylori bakterija yra perduodama oro lašeliniu būdu, tai reiškia, kad žmogus gali užkrėsti žmogų. Taip pat užsikrečiama per nešvarias rankas, per vandenį, ypač dažnai užsikrečia vaikai darželiuose. Labai svarbi yra higiena - plauti rankas, dažnai vėdinti patalpas. Manoma, kad 50 proc. žmonių turi šią bakteriją. Vieni yra nešiotojai, o kitiems ji sukelia tam tikrus negalavimus. Bakterija sukelia uždegimą, kuris mažina skrandžio gleives, tuo pažeisdamas gleivinę, kyla skrandžio uždegimas, kuris vėliau komplikuojasi į skrandžio opą. Negydoma opa, kaip jau minėjau, suvėžėja.

Virškinamojo trakto onkologinės ligos

Virškinamojo trakto onkologinių ligų priežastis yra lygiai tokia pati, kaip ir visų kitų onkologinių ligų. Tai visų pirma - genetika, gyvenimo būdas, dažnos ligos, lėtiniai uždegimai bei kiti susirgimai. Dažniausiai būna skrandžio arba storosios žarnos vėžys. Retesnis yra pirminis kepenų vėžys, nes dažniausiai kepenyse atrandame kitų onkologinių ligų metastazes. Žarnyno vėžys, tikriausiai, nusineša daugiausiai gyvybių ir jis ilgą laiką yra visiškai nebylus. Mes jį pastebime, kai prasideda kraujavimas. Iš tikrųjų, reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų šeimoje kažkas sirgo, profilaktiškai pasitikrinti. Jeigu viduriavimas keičiasi su vidurių užkietėjimu, taip pat atkreipkite dėmesį.

Ką daryti, kad kepenys būtų sveikos?

Kepenų veiklos sutrikimai dažniausiai klaidingai siejami tik su alkoholio, vaistų vartojimu, net nesusimąstoma apie tai, kokią įtaką joms gali padaryti mitybos įpročiai. Siekiant palaikyti kepenų sveikatą, patariama laikytis šių rekomendacijų:

• Mažiau vartokite alkoholio arba visai jo atsisakykite.
• Tinkamai maitinkitės, valgykite 4-5 kartus per dieną.
• Leiskite kepenims pailsėti, atsisakykite gyvūninės kilmės riebalų.
• Darykite specialius kepenis valančius pratimus.
• Nepamirškite vitaminų ir mikroelementų, kurie užtikrina normalią kepenų veiklą.
• Gerkite žolelių arbatas ir preparatus.
• Stenkitės be reikalo nevartoti cheminių vaistų.
• Neleiskite viduriams užkietėti.
• Eikite laiku miegoti.
• Kvėpavimo technikos padėtų suvaldyti pyktį, nusiraminti, taigi pagelbėtų ir kepenims.

Vengtini maisto produktai

Kepenys bus sveikos, jei subalansuosite mitybos racioną. Tiesa, kai kuriuos maisto produktus kepenims sunkiau apdoroti:

• Riebus maistas: keptas maistas, greitasis maistas, maistas išsinešimui, supakuoti užkandžiai, traškučiai, sūdyti ir kepinti riešutai.
• Krakmolingas maistas: duona, makaronai, įvairūs kepiniai.
• Cukrus: kepenims bus į naudą, jei mažiau vartosite pusryčių dribsnių, įvairių keptų saldumynų, saldainių ir pan.
• Druska: paprasčiausias būdas sumažinti druskos - vengti konservuotų produktų, daržovių, įvairių perdirbtų mėsos gaminių, kumpio.
• Alkoholis: jei norite turėti sveikas kepenims, vartokite jo kuo mažiau arba apskritai atsisakykite.

Kepenys - svarbus mūsų organas. Jos linkusios atsistatyti, kita vertus, galima jas pastiprinti, vartojant tam tikrus maisto produktus ir gėrimus. Žinoma, kepenims pavojingų produktų geriau vengti.

---