Stintos - nedidelės, bet itin vertingos žuvys, kurias mėgsta žvejai ir žuvies mėgėjai. Nuo 2004 metų Palangoje netgi rengiama stintų šventė, kurios metu suvalgoma daugiau nei 5 tonos šių žuvelių. Aptarkime, kuo stintos tokios ypatingos ir kokia jų maistinė vertė.

Išskirtinis kvapas ir cheminė sudėtis

Bene išskirtiniausias stintų bruožas - specifinis kvapas, neretai prilyginamas agurkų kvapui. Kaip teigia gydytojas dietologas E., stintose yra tos pačios cheminės medžiagos kaip agurkuose, ančiuviuose, net manguose ir arbūzuose. Būtent ji lemia specifinį žuvelių kvapą, neretai lyginamą su agurkų kvapu.

Maistinė vertė ir nauda sveikatai

Stintos pasižymi ne tik išskirtiniu skoniu, bet ir maistine verte. Tai sveikųjų baltymų šaltinis, aprūpinantis organizmą aminorūgštimis. Šias žuvis ypač rekomenduojama valgyti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jos yra lengvai virškinamos.

Omega-3 riebalų rūgštys

Stintose gausu ypač naudingų omega-3 riebalų rūgščių. Jų žmonės neretai stokoja, tad trūkumą gydytojai dažnai rekomenduoja kompensuoti omega-3 maisto papildais. 100 gramų stintų (grynos žuvies be kaulų) yra beveik gramas omega-3 riebalų rūgščių. „Omega-3 riebalų rūgštys - vienos labiausiai ištirtų medžiagų, padedančių kovoti su uždegimais. Tai geriausia apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų, šios riebalų rūgštys taip pat saugo nuo imuniteto nusilpimo, padeda kovojant tiek su virusiniais, tiek su kitokio pobūdžio susirgimais. Omega-3 gelbėja kovoje su autoimuninėmis ligomis, skatina žaizdų gijimą, rūpinasi bendra ląstelių struktūra“, - vardija E.

Vitaminai ir mineralai

Be omega-3 riebalų rūgščių, stintose taip pat gausu seleno, vitamino B12. Šio vitamino 100 gramų stintų yra daugiau nei rekomenduojama visos paros norma. Be to, stinta pasižymi vitaminų B ir D gausa. Stintose gausu mikroelementų: jose gausu geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio, fosforo, chloro, fluoro ir molibdeno.

• Vitaminas B12 itin naudingas nervų sistemai, geležies apykaitai. Stokojant vitamino B12, žmonėms, nevalgantiems gyvūninės kilmės maisto produktų, gali pasireikšti anemija, vadinamoji mažakraujystė. Suvalgius 100 gramų stintų, organizmas aprūpinamas visa nervų sistemai reikalingo vitamino B12 paros norma.
• Selenas itin naudingas moterims, ypač turinčioms problemų dėl skydliaukės, sergančioms hipotiroze, autoimuninėmis skydliaukės ligomis.

Žuvys - mažos, o mineralų gausu. Stintose yra daug svarbių vitaminų ir mineralų. Jose gausu tokių svarbių medžiagų kaip kalcis, kalis ir fosforas. Vienoje stintos žuvies porcijoje yra beveik 36 proc. kasdienės reikiamos fosforo normos. Taip pat 100 gramų stintų yra daugiau nei 72 proc. žmogui reikalingos kasdienės seleno normos.

Poveikis sveikatai

Remiantis Harvardo medicinos mokyklos tyrimais, stintose yra gausu nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Reguliariai valgant žuvį, mažėja rizika patirti širdies priepuolį, insultą ar mirti nuo širdies ligų. Be to, omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios cholesterolio pusiausvyrai. Omega-3 taip pat yra būtinos norint palaikyti normalią smegenų funkciją.

Normaliai smegenų ir širdies funkcijai palaikyti reikia žuvies - taip yra dėl jose esančių nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3.

Stintos, kaip ir dauguma kitų žuvų, yra puikus jūsų mitybos papildymas, ypač jei bandote numesti antsvorio ar palaikyti normalų svorį. 100 gramų stintų yra vos 82 kalorijos. Remiantis Harvardo visuomenės sveikatos mokykla, geriausias baltymų šaltinis yra žuvis ir paukštiena. Baltymai jūsų kūne reguliuoja tūkstančius cheminių reakcijų. Organizmui reikia baltymų augimui, audinių atstatymu ir raumenų masės palaikymui. Be to, baltymai būtini stipriai imuninei sistemai ir tinkamam ląstelių dalijimuisi.

Paruošimo būdai ir rekomendacijos

Yra įvairių stintų ruošimo būdų: galima jas kepti, rūkyti, marinuoti, virti sriubą. Tačiau galioja viena taisyklė: „Kuo mažiau pridėtinių medžiagų maisto produkto gamyboje, tuo jis bus sveikesnis.

Didžiausia bėda gydytojas dietologas laiko bene dažniausią stintų ruošimo būdą - kepimą aliejuje. Tokiu būdu ruošiant stintas gerosios jų savybės tiesiog nušluojamos. Kepamos stintos nepraranda visų naudingųjų maistinių medžiagų, tačiau su aliejumi gauna labai daug sočiųjų riebalų rūgščių. Tokiu būdu paruoštas patiekalas suteiks ne tiek omega-3 riebalų rūgščių, kiek sočiųjų riebalų rūgščių“, - įspėja E.

Rekomenduojamas kiekis

Per dieną suvalgyti rekomenduojamas stintų kiekis priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, mitybos raciono, produktų pasirinkimo ir pan. „Stintos yra baltymų šaltinis, tačiau ne vienintelis, todėl, palaikant įvairovę, per dieną pakaktų suvalgyti 100-150 gramų stintų, mitybą papildant kitais baltymų šaltiniais: mėsa, kitos rūšies žuvimi, pieno produktais, augalinės kilmės maisto produktais. Jeigu renkamasi valgyti aliejuje keptas stintas, manyčiau, tikrai pakaktų 100 gramų“, - nurodo E.

Kaip pasirinkti šviežias stintas?

Renkantis stintas, svarbiausia išsiaiškinti, ar jos šviežios ir kiek laiko guli ant prekystalio. Jeigu stintų nemėgstate, bet norite aprūpinti organizmą jose esančiomis naudingosiomis medžiagomis, galite rinktis bet kokią kitą baltą, raudoną ar riebią žuvį.

Istorija ir paplitimas

Šiandien stintos pajūrio regione yra itin vertinamos žuvys. Tačiau ne visais laikais stintos buvo laikomos vertingomis. Istoriniai šaltiniai liudija, kad būta periodų, kai šiandien mėgstamos stintos buvo laikomos antrarūšėmis žuvimis, niekas jų nepirkdavo ir žvejai jas gyvuliams sušerdavo. Teigiama, kad šios žuvys yra vienos švariausių ir ekologiškiausių, lengvai išdaromos ir greitai iškepamos, labai skanios ir maistingos.

Pavadinimo kilmė

Manoma, kad lietuviškas stintos pavadinimas kilo iš vokiečių kalbos Stintfisch ar Stint (liet. „smirdžuvė").

Stintų šventės kitose šalyse

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vyksta stintų šventės:

• Pietų Korėjos Indžės mieste kasmet vyksta trijų dienų festivalis, kurio metu žvejojamos ir čia pat valgomos Sojangho ežere gyvenančios stintos. Korėjiečiai šias žuvis valgo žalias ar skrudintas aliejuje.
• 1956 metais Jungtinių Amerikos Valstijų Kelso miestas pasiskelbė pasaulio stintų sostine ir reguliariai organizuoja stintų šventes.
• Luistono mieste prie Niagaros upės žemupio kasmet vyksta šventė, kurios metu iškepama ir nemokamai dalijama apie 200 kg stintų.
• Paltamo provincijoje gyvenantys suomiai taip pat rengia stintų šventę - gegužės viduryje šurmuliuojantį festivalį Norssikarnevaali".
• Italams, gyvenantiems Kalabrijos regione, keptos stintos yra tradicinis Kūčių vakarienės patiekalas.
• Sankt Peterburge stintų šventė vyksta šalia Nevos upės, kai į ją neršti plaukia stintos iš Baltijas jūros Suomijos įlankos.

Kodėl stintos kvepia agurkais?

Stintose yra tų pačių iš linoleno rūgšties susidariusių cheminių medžiagų, kurių aptinkama ir agurkuose.

Kodėl stintos prieš nerštą skaniausios?

Prieš nerštą stintos ima gausiau maitintis, todėl sukaupia daugiau riebalų, baltymų, jų skonio savybės būna geresnės nei kitu metų laiku. Pradėjusios gausiai maitintis, stintos nekreipia dėmesio į aplinką - čiumpa viską, kas jas suvilioja, netgi jeigu tas jaukas- pasmeigtas ant kabliuko. Būtent todėl, artėjant nerštui, jos taip gerai kimba.

Kokios stintos pagaunamos Lietuvoje?

Yra dviejų tipų stintų: migruojančių ir sėslių. Migruojančios vadinamos didstintėmis, gyvena Baltijos jūroje, sėslios vadinamos stintelėmis - giliuosiuose Lietuvos ežeruose. Jos skiriasi dydžiu, gyvenimo trukme. Stintelės užauga iki 10 cm ilgio ir sveria vos kelis gramus. Didstintės gali išaugti iki 25-30 cm, bet dažniausiai būna 15-22 cm ilgio ir sveria maždaug 30-50 g. Stinteles ir didstintes atskirti galima nebent pagal akių dydį. Stintelių akies skersmuo yra žymiai didesnis nei atstumas tarp akių. Didstinčių akies skersmuo gali būti tolygus tam atstumui ar net mažesnis.

Kur gyvena didstintės ir kaip dauginasi?

Didstintės gyvena Baltijos jūros priekrantėse iki maždaug 6 m gylio. Jos migruoja didžiuliais būriais likus keliems mėnesiams iki neršto. Neršimui idealiausias yra 6 laipsnių temperatūros vanduo. Lietuvoje didstintės neršia dažniausiai kovo ar balandžio mėnesį. Jeigu žiema - palyginti šilta, nerštas gali prasidėti jau vasarį. Ikrus šios žuvys išleidžia ant vandens augalų, žvirgždėto, smėlėto dugno. Patelė išleidžia iki 40 tūkst. ikrų. Dažnai po neršto stintos žūsta.

Iš kur kilo legendinis „Stintapūkis“ ir ritmas?

Šis žodis yra susijęs su senoviniu poledinės žūklės procesu, žinomu nuo 1915 metų: į 50 x 50 cm dydžio eketę kartu su tinklais merkiama 4 m ilgio eglinė ar pušinė lenta taip, kad virš ledo liktų kliūgis - jos galas, o žvejys, sėdėdamas ant kėdutės, galėtų medinėmis buoželėmis jį bumbinti, ritmingai pridainuodamas “stinta, pūkis, stinta, pūkis". Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, ir sprukdamos nuo šio garso jos papuola į tinklus.

Marinuotų stintų receptas

IKI maisto ekspertė V. Juodkazienė siūlo išmėginti namuose nesunkiai pagaminamą stintų užkandį ir dalinasi marinuotų stintų receptu.

Priemonės:

• 1 kg stintų
• 4 morkų
• 2 svogūnų
• 200 g miltų
• 1 arbat. š. druskos
• 1 arbat. š. maltų juodųjų pipirų
• 200 g aliejaus kepimui

Marinatui:

• 1 l vandens
• 2 valg. š. cukraus
• 1 valg. š. druskos
• 5 valg. š. acto
• 3 lauro lapų
• pipirų grūdeliais
• kelių gvazdikėlių

Gaminimas:

1. Išvalytas ir nuplautas stintas pasūdome, apibarstome pipirais bei apvoliojame miltuose.
2. Įkaitintoje su aliejumi keptuvėje žuvis pakepiname po 3-4 min. iš abiejų pusių.
3. Supjaustytus žiedeliais svogūnus ir griežinėliais pjaustytas morkas dedame į sterilius stiklainius. Ten pat sudedame ir apkepintas stintas.
4. Marinatui į užvirintą vandenį supilame cukrų, druską, actą bei prieskonius ir viską gerai pakaitiname.
5. Karštą marinatą pilame į stiklainius su stintomis ir daržovėmis.
6. Stiklainius su pamarinuota stinta laikome vėsioje vietoje arba šaldytuve mažiausiai parą laiko.

---