Tikriausiai esate girdėję, kad pediatrai rekomenduoja vaikams žuvį valgyti 1-2 kartus per savaitę. Suaugusiems taip pat. Kokybiška žuvis - būtinas produktas sveikai augančiam vaikui dėl joje esančių vitaminų, mikroelementų, nepakeičiamų rūgščių. Tačiau tikrai žinau, kad nemaža dalis šeimų žuvies patiekalų negamina net kartą per mėnesį.

Dažniausiai girdžiu, kad 1) nežino, kaip paruošti, kad būtų skanu ir 2) nežino, kur įsigyti kokybiškos, švarios, tvariai sužvejotos žuvies. Atraskite jūsų šeimai labiausiai patinkančią žuvį, eksperimentuokite virtuvėje. Pradėkite nuo paprastų ir visos šeimos mėgstamų receptų, pvz. makaronų patiekalų. Leonas šiuos makaronus valgo su malonumu, net jei šiaip lašišos vienos šiuo metu nelabai nori.

Kada Pradėti Duoti Žuvį Kūdikiams?

Remiantis naujausiomis tarptautinės pediatrų bendruomenės rekomendacijomis, žuvis į racioną turi būti įtraukta į kūdikio mitybą kuo anksčiau, t.y. tuoj pat po įvedimo mėsos, apie 6 gyvenimo mėnesį. Daugelis iš tėvų baiminasi alerginių reakcijų, tačiau naujausi paskelbti tyrimai parodė, kuo anksčiau į mažylių racioną įvedame žuvį, tuo labiau išvengiame tokių indikacijų, susijusių su alerginėmis reakcijomis bei su tuo susijusiomis ligomis: atopiniu dermatitu, bronchine astma.

Kokią Žuvį Rinktis Kūdikiams ir Vaikams?

Vieningai medikų bendruomenėje sutariama, kad ankstyvajame amžiuje reiktų rinktis liesesnę žuvį, ji turi būti be odos. Papildant mažylio racioną žuvimi, galima pradėti nuo baltos žuvies, pvz. įvairių rūšių menkė, Juodadėmė menkė ar Atlanto menkė. Augantiems vaikams naudinga ir lašiša, lašišinių šeimos žuvys, tik nepamirškime kokybės, tvirta rekomendacija - rinktis laukinę ar ekologišką žuvį. Jūros gėrybės naudingos ir tinka vaikams, tačiau kokybės sąlygos taip pat būtinos.

Svarbu žinoti, jog vieningai sutariama, kad vaikams nerekomenduotina vartoti mažai apdorotos ar visai neapdorotos žuvies dėl galimybės užsikrėsti Helicobacterpylori infekcija.

Kaip Rinktis Kokybišką Žuvį?

Žinau, kad visuomenėje gajus įsitikinimas, kad geriausia valgyti šviežią žuvį, tačiau specialistai šią nuostatą vertina atsargiai ir su tam tikromis išlygomis. Jei žuvis pagauta laukinėje gamtoje, verta pasidomėti gamtosaugine situacija, ar vandenys nėra užteršti sunkiaisiais metalais bei gyvsidabriu. Sunkiųjų metalų, gyvsidabrio žalą, gaunamą su užteršta žuvimi mūsų organizmui akcentuoja tarptautinės pediatrų ir šeimos gydytojų bendruomenės. Ypatingai ji pavojinga nėščiosioms ir vaikams.

Šviežia žuvis kelia daug iššūkių: tikrai šviežia gali atkeliauti ant mūsų stalo tik iš artimų vandens telkinių, dėl daugelio kurių gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais, įskaitant ir mylimą Baltijos jūrą. Turbūt nereikia priminti, kad gydytojai pediatrai ir dietologai akcentuoja, jog tik kokybiškas produktas kuria vertę, praturtina organizmą reikalingomis medžiagomis, padeda išvengti rizikų, susijusių su atskirų vandens telkinių užterštumu.

Tiek Amerikos, tiek Europos pediatrų draugijos išvadose yra akcentuojama, kad svarbu rinktis laukinėje gamtoje pagautą žuvį, užtikrinant tvarios žuvininkystės principus, arba ekologišką žuvį, kurios gaudymui ir auginimui yra taikomi griežti žuvininkystės standartai. Taigi, kur kas labiau už šviežią, tačiau nežinia kiek laiko parduotvės lentynose laukiančią ir iš kur atkeliavusią žuvį, mieliau renkuosi smūginiu šaldymo būdu užšaldytą žuvį.

Mitas ar Tiesa: Faktai apie Žuvį Vaikų Mityboje

Nevienas esame girdėję, kad žuvis gerina nuotaiką, stiprina širdį, imunitetą, suteikia energijos, mažina diabeto riziką. Tačiau iki šiol lietuvių mityboje žuvis niekaip nenurungia mėsos. Galbūt viena iš priežasčių - mitai?

• 1 mitas. Iš kur galima gauti omega-3? Tiesa. Į maisto racioną reikėtų įtraukti riebią žuvį, t.y.: skumbrė, silkė, laukinė lašiša, traiškytos linų sėmenys ir ispaninis šalavijas (čija sėklos).
• 2 mitas. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nėščiai moteriai reikėtų suvartoti iki 200 gramų jūrinės žuvies per savaitę. Nei mitas, nei tiesa. Žuvis yra sveikas ir reikalingas produktas, tačiau šis ribojimas PSO rekomenduojamas dėl dioksinų ir sunkiųjų metalų taršos, pavyzdžiui, gyvsidabrio, kurių mūsų organizmas negali pašalinti. Konservų venkite ne tik būdamos nėščios, bet ir kasdieniniame gyvenime. Juose daug druskos bei santykinai mažai maistinių medžiagų. Visgi, jei žuvis auginta tvenkinyje ir šerta ekologiškai, galite ją valgyti kelis kartus per savaitę.
• 3 mitas. 2013 metais Norvegijoje buvo atliktas tyrimas, kuris patvirtino, kad omega-3 lygis organizme gali turėti įtakos pogimdyvinei depresijai. Tiesa. T.y. jei jis yra nepakankamas, gimdyvė bus labiau linkusi į negatyvias mintis, depresiją. Visgi mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria į tai pažvelgti plačiau ir nesikoncentruoti tik į vieną mitybos aspektą. Pagimdžiusiai moteriai svarbu susireguliuoti mitybą, gerti papildus, sportuoti - juk fizinės veiklos pagalba gaminasi laimės hormonas seratoninas. Be to, dažnai atsiradus naujagimiui pamirštame save - to daryti nederėtų.
• 4 mitas. Žuvį reikėtų pradėti siūlyti nuo 10-12 mėnesių. Tiesa. Pirmą kartą pradėkite nuo 10 gramų ir didinkite iki 50 gramų kiekio. Prieš išbandydami kitą žuvį palaukite bent tris dienas. Taip pat nenusiminkite, jei žuvis pirmą kartą nepatiks. Tiesiog patiekite žuvį kitaip, panaudokite šviežias citrinos sultis (tai rekomenduojama tik vyresniems vaikams).
• 5 mitas. Pagal dabartines rekomendacijas pirmiausiai reikia patiekti liesesnės žuvies. Netiesa. Šis mitas gali būti kilęs dėl dabartinės lašišos ir omega-3 populiarinimo. Tad pažintį su žuvimi pradėkite išbandydami šias žuvis: lydeką, menkę, šamą, sterką, plekšnę.
• 6 mitas. Vėžiagyviai (omarai, krevetės, krabai) ir moliuskai (aštuonkojai, sraigės, austrės) patenka tarp labiausiai alergizuojančių produktų. Tiesa. Vienas iš stipriausių alergenų - krevečių raumenų glikoproteinas - antigenas Pena 1 (tropomiozinas). Pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, mažyliui tik pradėjus valgyti kietą maistą, siūlyti vėžiagyvių neverta. Kai jau ateis tinkamas metas, atkreipkite dėmesį ar šeimoje yra alergiškų žmonių tokiam maistui, ar vaikas apskritai yra alergiškas. Tuomet eksperimentus atidėkite iki 3 metų.
• 7 mitas. Baltijos jūra užteršta sunkiaisiais metalais. Mitas. Šis mitas tikriausiai kilęs dėl to, kad Norvegijoje vaikams iki 14 metų nerekomenduotina valgyti Baltijos jūros žuvies. Baltijos vandenų silkėse rasta toksinių medžiagų - dioksino ir PCB. Tačiau vandenynų žuvys yra tikrai vertingos dėl jodo kiekio. Kadangi organizmas jodo negamina, jo reikia gauti iš papildų arba maisto. Žuvies įvairovė vaiko mityboje yra reikalinga. Tačiau svarbu ne tik jos kilmė, bet ir apdorojimas, kokybė, šviežumas.
• 8 mitas. Vaikams iki 3 metų, nėščioms ir žindančioms mamoms nereikėtų vartoti termiškai neapdorotos žuvies. Tiesa. To geriau nedaryti dėl įvairių bakterijų tikimybės. -Taip pat dažnai vaikams yra duodamos krabų lazdelės, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog tai nėra natūrali žuvis.

Tiesa, prašome atkreipti dėmesį, jog vaiko savijautą, mokymosi rezultatus, elgesį nulemia mitybos sureguliavimas ir aktyvus gyvenimo būdas. Daugiausiai įvairių medžiagų vaikas gali pasisavinti iš maisto, o ne iš papildų.

Juodadėmė Menkė: Puikus Pasirinkimas Vaikams

O jeigu ieškote įmantresnių skonių, galite paragauti netradicinių žuvies rūšių. Pavyzdžiui, juodadėmės menkės, kurios skonis itin švelnus ir subtilus. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad juodadėmė menkė - ypatingos išvaizdos žuvis.

„Ši didelė žuvis gali užaugti net iki 14 kg ir metro ar net daugiau ilgio. Vien šios žuvies pavadinimas sufleruoja apie jos išvaizdą: juodadėmės menkės nugara pilkai violetinė, šonai sidabriški, turintys po vieną didelę juodą dėmę. Pastebime, kad ši neįprastos išvaizdos žuvis patraukia ir nevengiančių virtuvėje eksperimentuoti lietuvių dėmesį“, - teigia V. Juodkazienė.

Juodadėmės menkės gyvena Atlanto vandenyno šiaurės rytuose ir Arkties vandenų jūrose, jų randama ir Europos krantuose: Islandijoje, Norvegijoje. Vis dėlto šalia Lietuvos šios žuvys sutinkamos labai retai. Juodadėmės menkės minta dugne gyvenančiais gyviais: ofiūromis, moliuskais.

Juodadėmė menkė pasižymi ir sveikatai naudingomis savybėmis. Joje yra gausu aminorūgščių, omega-3 riebalų, baltymų. Taip pat ir vitamino B12, A, D, seleno, todėl šią žuvį rekomenduojama įtraukti ir į savo kasdienį racioną. Be to, joje yra mažai kalorijų. 100 gramų jų randama apie 73.

Anot V. Juodkazienės, juodadėmės menkės pasižymi švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jų mėsa liesa, o tinkamai pagaminta - labai minkšta ir tirpstanti burnoje. Kadangi šios žuvies skonis pakankamai subtilus, tai puikus pasirinkimas vaikams ir tiems, kurie nemėgsta stipraus skonio žuvies bei jūros gėrybių, tokių kaip ančiuviai ar skumbrė. Dar vienas juodadėmės menkės privalumas - joje randama ir labai nedaug kaulų.

Kaip ir tradicinės menkės, vienas populiariausių būdų paruošti juodadėmę menkę - kepti tešloje. Ši žuvis - dažnas pasirinkimas ruošiant tradicinį britų patiekalą su menke fish and chips. Žinoma, kepimas tešloje - toli gražu nėra vienintelis teisingas būdas šią žuvį paruošti.

Juodadėmė menkė puikiai tinka ir kepimui orkaitėje, ant grilio, nes jos tekstūra yra pakankamai tvirta - šią žuvį galima ruošti ir garuose, naudoti įvairiausioms sriuboms, troškiniams pagardinti.

„Kad juodadėmė menkė įgautų nepaprastą skonį - reikėtų pasirinkti itin derančius prieskonius. Jeigu mėgstate tradiciškai pagardintą žuvį - gardinkite ją druska, pipirais, citrinos sultimis, mėgstamomis šviežiomis žolelėmis. Tačiau jeigu ieškote dar įmantresnių skonių, ją galite pagardinti pačių pasigamintu prieskonių mišiniu. Jam pasigaminti prireiks: svogūnų, česnakų ir rūkytos paprikos miltelių, kajeno pipiro ir druskos. Gautu prieskoniu reikėtų įtrinti žuvį, apšlakstyti aliejumi, tuomet iki vidutinės kaitros įkaitinti orkaitę ir juodadėmės menkės gabaliukus kepti 6-12 minučių, priklausomai nuo gabalėlių dydžio“, - teigia V. Juokdazienė ir dalijai dar keliais receptais.

Juodadėmės Menkės Receptai:

• Kepta orkaitėje su majonezo ir džiūvėsėlių plutele: Iki 220 laipsnių įkaitinkite orkaitę. Skardą išklokite kepimo popieriumi, pagardinkite žuvies gabalėlius druska bei pipirais. Atskirame dubenyje sumaišykite majonezą, džiūvėsėlius, parmezaną, česnako miltelius ir petražoles. Gautą mišinį užtepkite ant žuvies gabalėlių viršaus. Galiausiai žuvį dėkite į orkaitę ir kepkite apie 10-12 minučių.
• Kepta orkaitėje su sviestu ir citrina: Iki 190 laipsnių įkaitinkite orkaitę. Žuvies gabalėlius sudėkite į gilesnį kepimo indą. Ant jos užpilkite tirpdytą sviestą, išspauskite citrinos sulčių, apibarstykite prieskoniais. Galiausiai dėkite į orkaitę ir kepkite apie 10-20 minučių, priklausomai nuo žuvies gabalėlių dydžio. Patiekite su mėgstamu garnyru.
• Kepta ant grilio: Iki vidutinės kaitros įkaitinkite grilį. Žuvies gabalėlius įtrinkite prieskoniais ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Gabalėlius sudėkite ant grilio ir ant kiekvieno žuvies gabaliuko uždėkite po citrinos griežinėlį. Kepkite apie 8 minutes.
• Apšlakstyta padažu: Įkaitinkite keptuvę, sumaišykite visus padažui skirtus ingredientus ir patroškinkite apie 5 minutes. Galiausiai iškeptą žuvį apšlakstykite gautu padažu ir patiekite su mėgstamu garnyru.

Patarimai Ruošiant Žuvį Kūdikiams ir Mažiems Vaikams

Ne visi kūdikiai naują patiekalą iš karto noriai valgo. Kartais prie naujo skonio jie pripranta po 10 ar net daugiau pasiūlymų. Virta, tačiau nepervirta, neištežusi. Geriausia tinka šviežia - atšaldyta, bet neužšaldyta. Tačiau tokios žuvies gauti sunku. Kai žuvies patiekalas ruošiamas iš užšaldytos žuvies, ją geriausia atitirpinti sūriame vandenyje.

Kūdikiui duodama žuvis turi būti be jokių, kad ir smulkučių ašakų. Prie žuvies, kaip ir prie kitų patiekalų, kūdikis turi būti pratinamas palaipsniui. Pirmą kartą duodamas ne didesnis kaip 1 valgomo šaukšto gabaliukas. Kitą kartą, jei po pirmojo žuvies davimo nebuvo jokios kūdikio reakcijos (neatsirado neramumo, irzlumo, vėmimo, viduriavimo) galima duoti dvigubai daugiau. 1-2 kartus per savaitę.

Atitirpintą žuvį supjaustykite gabaliukais, šiek tiek didesniais už degtukų dėžutę. Gabaliukus sudėkite į verdantį vandenį. Jo turi būti tiek, kad žuvies gabaliukai būtų apsemti. Žuvį virkite apie ne ilgiau 8-10 min. Kiekvienos rūšies žuvis verda skirtingą laiko tarpą, kurį dera atrasti. Gerai išvirta žuvis yra sultinga, ne kieta, tačiau neištižusi. Jei žuvis kieta, vadinasi, ji nepakankamai išvirta.

Žuvį paruoškite prieš pat jos maitinimą. Žuvies paruoškite tiek, kiek mažylis ir šeima suvalgys per kartą. Jokių žuvies patiekalų neatšildykite. Paruoštų žuvies patiekalų nedera laikyti šaldytuve ilgiau kaip 24 val., nes žuvis yra greitai gendantis produktas.

Nusipirktą žuvį tuojau tenka paruošti - nuskusti, išimti vidurius ir t.t. Jei nusipirkote daugiau žuvies, ją „išdorokite“ ir tuojau dėkite į šaldiklį arba nors šaldytuvo šaldymo kamerą. Prieš dėdami išdorotą žuvį į šaldiklį, žuvį pasūdykite joduota druska ir palaikykite 10-15 min., tam, kad druska įsigertų. Žuvis turi būti taip suvyniota, kad neskleistų jai būdingo kvapo, nes šaldymo įrenginiuose kiti produktai greitai įsigeria žuvies kvapu. Jei pirkote šaldytą žuvį, ją atšildykite palengva, kambario temperatūroje.

Žuvies Nauda Vaikų Organizmui

Visos žuvys - tiek gėlųjų vandenų, tiek jūrų - yra didelės mitybinės vertės produktas. Jose yra daug lengvai įsisavinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir į juos panašių medžiagų - cholino ir karnitino. Žuvies raumenyse esančių baltymų kokybė prilygsta mėsoje ir piene esantiems baltymams, o kai kuriais aspektais juos net pralenkia. Pvz., žuvies raumenyse yra gerokai mažiau jungiamojo audinio nei mėsoje, ir dėl to jis yra minkštas, lengvai sukramtomas, jame esančios maisto medžiagos yra geriau ir lengviau įsisavinamos.

Be jau minėtų mineralinių medžiagų, žuvyse yra geležies, magnio, bromo, kobalto, sieros ir nedideli kiekiai kitų organizmui būtinų mineralinių medžiagų. jodo - reikalingo skydliaukės hormonams, be kurių neįmanoma normali medžiagų apykaita, susidaryti. Kai organizme trūksta jodo, skydliaukė pagamina nepakankamą hormonų kiekį.

Vaikams lašiša duodama tik troškinta garuose, nes taip paruošta geriausiai išsaugo vertingąsias savybes ir yra lengviausia įsisavinama. Troškintą lašišą mažyliams duokite su daržovėmis arba trinta ryžių koše. Lašišos mėsoje yra daug žmogui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių (ir omega-3 riebalų rūgšties), didelės vertės baltymų, vitaminų A, D, B1, 2, B12, įvairių mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, jodo, geležies ir kitų). Kitais žodžiais tariant - lašiša viena iš naudingiausių ir brangiausių žuvų.

Kokios Žuvys Netinkamos Vaikams?

Tos, kurios užaugintos šeriant kombinuotas pašarais, pvz., tvenkinių žuvys, tokios kaip, karosai, karpiai. Netinka žuvys iš tvenkinių, kuriuose plaukioja naminiai paukščiai (jei savo išmatomis užteršia vandenį), kai tvenkiniai yra netoli tvartų. Taip pat netinka plėšriosios žuvys, pvz., lydekos, ešeriai, nes jose susikaupia daugiau teršalų, negu pvz., kiršliuose, upėtakiuose, šapaluose, kuojose, bei retai šalies vandenyse pasitaikančiose lašišose.

Ar Galima Duoti Ikrus?

Ne, negalima, nes tai yra labai sunkiai virškinamas produktas. Ikrai turi aštroką specifinį kvapą, kurio dauguma kūdikių netoleruoja. Geriau neduoti ir „palūkėti“ iki 3 metų.

Alergija Žuviai: Ką Daryti?

Reikėtų atlikti alerginių mėginių panelę maisto produktams. Jeigu nebus nustatyta reakcija į žuvį ir kitus jūros produktus, tuomet labai atsargiai, pradedant nuo mažo kiekio, pvz., 1 arbatinio šaukštelio, galima duoti šviežios žuvies. Nederėtų duoti žuvų konservų, nes juose gali būti įdėta įvairių maisto priedų.

Jeigu kūdikis ar mažas vaikas, suvalgęs žuvies, tapo neramus, sutriko apetitas, pradėjo pūsti pilvą ar suskystėjo viduriai, paraudo oda ar ją išbėrė, patino lūpos - žuvies patiekalų neduokite, pasikonsultuokite su mažylio gydytoju.

Kaip Atpažinti Šviežią Žuvį?

Gyvos žuvys turi būti judrios, plaukioti nugara į viršų, o talpa, kurioje jos plaukioja, „jomis nepergrūsta“. Šviežių žuvų žvynai blizga, žiaunos rausvos-raudonos spalvos, akys išsipūtusios, blizgančios, skaidrios, o spaudžiant pirštu jaučiama standumas, susidaro negili duobutė, kuri, nustojus spausti, tuojau pat išsilygina. Nuo šviežių žuvų gali sklisti neaitrus joms būdingas kvapas, ant žvynų pastebima nedaug skaidrių gleivių. Šaldytų žuvų paviršius blizgantis, o spalva būdinga žuvies rūšiai.

Bet kurios žuvys, kurios yra pagautos iš cheminėmis medžiagomis užterštų vandenų, yra pavojingos. Nustatyta, kad Baltijos jūros vandenyse pagautuose šprotuose, lašišose, strimelėse (t.y. „riebiose“ žuvyse) aptinkama cheminių medžiagų, vadinamų dioksinu ir polichlorintais bifenilais. Šios medžiagos, kai minėtos žuvys dažnai valgomos, gali pažeisti centrinę nervų sistemą, tapti vėžio priežastimi, nepriklausomai nuo vaiko ar suaugusiojo amžiaus.

Apribojimai Vartojant Plėšriąsias Žuvis

Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja nėščioms ir žindančioms saikingai vartoti jūrų žuvį - t.y. per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 100 g ryklių, kardžuvių, marlinų ir lydekų patiekalų, o tuno valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Į minėtas rekomendacijas reiktų pažvelgti plačiau: taip pat ribotai minėtas plėšriąsias žuvis dera vartoti visoms vaisingo amžiaus moterims, kūdikiams bet kokio amžiaus vaikams ir visiems savo sveikata besirūpinantiems žmonėms.

---