Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką tik namuose išvirto žagarėlio - tobulai minkšto ir puraus, būtent tokio, kokius vaikystėje virdavo mama - ir nė nespėjusi sumirksėti aš jau kelionėje laiku: mintyse jau sėdžiu savo vaikystės virtuvėje, kur virdulyje kunkuliuoja vanduo svarainių arbatai, o mama cukraus pudra barsto ką tik iš puodo ištrauktus įmantriai susuktus žagarėlius. Atrodo, galėčiau net apčiuopti tą vaikišką džiugesį ir nekantrumą!

Maistą mylėti taip paprasta, nes jis visada pasakoja istorijas. Ar jūsų vaikystė irgi kvepėjo žagarėliais? Ar ilgesys irgi stukteli širdin, kai prisimenate po namų kerteles pasklidusį jų saldumą? Jei taip, šis nostalgiškas tobulų žagarėlių receptas - jums.

SAVAITĖS RECEPTAS. „Maistas kuria istorijas, nuotaikas, emocijas. Kažkur ten, kažkur širdyje. Ar jūsų vaikystė irgi kvepėjo žagarėliais?

Žagarėlių istorijos ir prisiminimai

Kai mes susipažinome su (dar tada) būsimu vyru, viena iš pokalbio temų, kas neturėtų stebinti, buvo maistas. Jis prisipažino, kad patirties virtuvėje šiek tiek turi, ypatingai gerai moka kepti omletą, bet labiausiai kuo didžiuojasi - kad vaikystėje buvo tikras žagarėlių kepimo ekspertas! Grįžęs iš mokyklos pats užsiminkydavo tešlą, suraitydavo žagarėlius, juos paskrudindavo riebaluose ir visus iki vieno pats sukirsdavo dar iki tėvams grįžtant iš darbų.

Mūsų namuose žagarėliai buvo vadinami ausukėmis (ne auselėmis, bet ausukėmis, nes mano mamos šaknys iš Marijampolės:)). Šioje srityje meistrė buvo mano močiutė. Apskritai ji vienintelė terliodavosi su varškinėmis spurgomis (pončkomis), mieliniais blynais ir kitokiais gėriais, kuriems reikėdavo karštų riebalų. Mama paprastai imdavosi tortų, pyragaičių ar sausainių, o štai iš močiutės visada išsikaulindavom kokių nors traškių gardėsių.

Ausukes lipdyti leisdavo ir mums su broliu - man patikdavo narstyti įpjautos tešlos juosteles, ir vis galvodavau kaip čia dar išradus kokią mandrą formą, kuri būtų dar įspūdingesnė, nei persukti trapūs sausainėliai.

Apie žagarėlius dar per antrąją pandemijos bangą, kai visi nykią žiemą sėdėjom namuose, priminė ir Malsena su savo Kepimo akademija, kai transliavo laidą apie nostalgiškus kepinius… Tuomet jie atsiuntė pilną dėžę gardėsių (joje buvo, žinoma, ir nostalgiškiausi - žagarėliai), tai kaip ir nereikėjo pačiai tų žagarėlių kepti.

O štai dabar ėmiau iškepiau! Va taip visai netikėtai - nei sau, nei juolab mano vyrui:) Ach kokia jam šventė buvo tas kalnas trapių dar šiltų sausainėlių!! Klasikinį receptą, tiesa, šiek tiek „pamodifikavau”: vietoje citrinos žievelės įtarkavau laimo, o vietoj degtinės įpyliau kokosų romo.

Kaip išvirti minkštus žagarėlius?

Yra mėgstančių ir verdančių trapius žagarėlius, tačiau aš - visiška minkštų ir purių žagarėlių gerbėja; todėl toks yra ir šis receptas. Tam, kad žagarėliai pavyktų minkšti, reikalingas slaptasis ingredientas.

Miltų kiekis

MILTŲ - NE PER DAUG! Jei žagarėliai išverda nemaloniai kieti, tikėtina, kad minkydami tešlą įbėrėte šiek tiek per daug miltų. Žagarėlių tešla turėtų būti labai minkšta, tačiau nelipni. Jei naudojate „Ekstra“ tipo miltus, turėkite omenyje, kad jie stipriai brinksta - geriau įberkite truputį mažiau nei per daug!

Nenorėdami be reikalo į tešlą įminkyti per daug miltų, ją kočiokite ant gausiai miltais pabarstyto arba aliejumi ištepto stalviršio.

Saldumas

SALDUMAS. Mėgstate labai saldžiai? Cukraus kiekį galite didinti net dukart. O gal priešingai, mieliau renkatės vos juntamą subtilų saldumą? Tuomet jauskitės drąsiai ir cukraus kiekį mažinkite.

Aliejaus temperatūra

KAIP PATIKRINTI IR PARINKTI REIKIAMĄ ALIEJAUS TEMPERATŪRĄ? Jei turite specialų termometrą, pakaks aliejaus temperatūrą pamatuoti su juo - ji turi siekti 160 ᵒC. Jei termometro neturite, paprasčiausias būdas temperatūrai patikrinti: įdėkite į puodą su aliejumi vieną žagarėlį - jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti.

Kepimo paslaptys

KAIP VIRTI, KAD NEPRISIGERTŲ ALIEJAUS? Pirmoji paslaptis - tinkamai įkaitintas aliejus. Jei žagarėlius virsite per vėsiame aliejuje, jie tikrai sugers daug riebalų ir nebus skanūs. Todėl iš pradžių aliejaus temperatūrą patikrinkite su termometru ar vienu tešlos lapeliu - kaip tą padaryti, parašyta aukščiau.

Žagarėlių receptas su kefyru

Žagarėliai su kefyru - tai tie patys senoviniai močiutės žagarėliai, tik vietoj grietinės naudojau kefyrą. Mūsų šeimoje žagarėlius kepdavo mano prosenelės sesuo Adelė. Būdavo tikra šventė , jei nuėjus pas ją lauktuvių gaudavau maišelį auselių. Tai pas mus namuose taip pat ne žagarėliai, o auselės.

Ingredientai:

• Margarinas VILNIUS kepiniams 50 g
• Kiaušinių tryniai 3 vnt.
• Grietinės 100 ml
• Degtinės 2 arbat. š.

Gaminimo eiga:

1. Tešlai skirtus produktus sumaišykite ir užminkykite tešlą, kočiokite kočėlu vis užlengdami tešlą tol, kol bus matyti daug smulkių burbuliukų ( siūlau įpilti į tešlą šaukstą aliejaus, čia tam, kad kepant ant jų atsirastų oro puslelės).
2. Išminkytą tešlą apdengti drėgnu skudureliu, kad nedžiūtu, ir dėti į šaldytuvą 1-2 val.
3. Iškočiokite nedideliais gabalais, juos supjaustykite 2-3 cm. storio ir 7-10 cm. ilgio juostelėmis.
4. Viduryje įpjaukite ir perverkite per kilputę.
5. Aliejų supilkite į keptuvę. Įkaitinkite iki vidutinės kaitros.
6. Iškeptus žagarėlius sudėkite į lėkštę, pabarstykite cukraus pudra.

Klasikinis žagarėlių receptas

Šis receptas skirtas ~10 porcijų.

Reikės:

• 2 ¼ stiklinės miltų
• 3 kiaušinių
• 3 valg. š. grietinės
• 1,5 valg. š. cukraus
• 0,5 arb. š. vanilinio cukraus
• 0,5 arb. š. kepimo miltelių
• 2 žiupsnių smulkios druskos
• aliejaus (kepimui)
• cukraus pudros (apibarstymui)

Gaminimas:

1. Kiaušinius, cukrų ir vanilinį cukrų gerai išplakame naudodami elektrinį mikserį. Tada sudedame grietinę, išplakame.
2. Kitame dubenyje sumaišome 2 stiklines miltų su kepimo milteliais ir druska. Miltus pamažu sudedame į kiaušinių masę ir išplakame. Kai tešla pasidaro tiršta, minkome rankomis. Jei tešla limpa prie rankų, dedame dar miltų (naudojame likusį ¼ stiklinės miltų). Miltų reikėtų dėti tiek, kad tešla nebekibtų prie rankų, bet dar būtų minkoma.
3. Stalviršį pabarstome miltais, imame 1/5 tešlos, iškočiojame itin ploną tešlos lakštą, supjaustome jį į 3-4 cm storio juostas, o juostas supjaustome į ~10-12 cm ilgio mažesnes juosteles. Kiekvienos juostelės viduryje padarome pjūvį (~6-7 cm ilgio), tada vieną juostelės galą perkišame per pjūvį ir taip suformuojame visus žagarėlius. Paruoštus kepimui žagarėlius dedame ant miltais pabarstytos lentelės ar stalviršio.
4. Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų ant vidutinės ugnies. Aliejaus reikia tiek, kad žagarėliai galėtų jame plaukioti (iškilti į paviršių).
5. Žagarėlius sudedame į keptuvę (kepame po ~5-6 žagarėlius, priklausomai nuo keptuvės dydžio). Kepame, kol viena pusė įgauna auksinį atspalvį, tada apverčiame ir taip pat iškepame iš kitos pusės. Iškepusius žagarėlius dedame ant lėkštės su popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalai. Kai žagarėliai atvėsta - perkeliame į serviravimo lėkštę ir apibarstome cukraus pudra.

Greitas žagarėlių receptas

Šis receptas padės greitai ir lengvai pasigaminti žagarėlius.

1. Sumaišykite kefyrą, tuomet degtinę, išmaišykite.
2. Suberkite miltus, išmaišykite tešlą pradžioje šaukštu, tuomet išminkykite.
3. Tešlą padalinkite į dvi dalis.
4. Stačiakampį supjaustykite ~3 cm pločio juostelėmis, jas kas 9 cm supjaustykite įstrižai.
5. Viduryje įpjaukite kelis centimetrus.
6. Aliejų supilkite į keptuvę. Įkaitinkite iki vidutinės kaitros.
7. Iškeptus žagarėlius sudėkite į lėkštę, pabarstykite cukraus pudra.

Patarimai ir gudrybės

Štai keletas patarimų, kurie padės jums pasiekti geriausių rezultatų gaminant žagarėlius:

1. Po truputį berkite miltus, vis maišydami tešlą.
2. Kai tešla bus per tiršta maišyti, pradėkite ją minkyti rankomis.
3. Miltų berkite tiek, kad gautumėte labai minkštą, tačiau prie rankų nelimpančią kočiojamą tešlą.
4. Iškočiokite tešlą į maždaug 5 mm storio lakštą.
5. Supjaustykite kvadratėliais ar stačiakampiais, kiekvieno centre padarykite kelių centimetrų ilgio įpjovą.
6. Dideliame puode įkaitinkite aliejų.
7. Įdėkite vieną žagarėlį ir patikrinkite, ar aliejus jau tinkamai įkaitęs - jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti.
8. Žagarėlius virkite dalimis, po kelis, priklausomai nuo puodo dydžio.
9. Svarbu, kad jie nesiliestų ir nesukibtų. Žagarėlius apverskite, kad tolygiai iškeptų ir apskrustų iš abiejų pusių.
10. Patarimas: žagarėlių tešlą, jeigu mėgstate, galima pagerinti trupučiu vanilinio cukraus ar šaukštu konjako.

Tuomet po truputį berkite miltus ir vis maišykite. Tešla turi būti minkšta, bet nelipti prie rankų. Paruoštą tešlą uždenkite rankšluosčiu ir palikite 20 min. pabręsti. Stalą apiberkite miltais, tešlą padalinkite į dvi dalis. Kiekvieną dalį iškočiokite į maždaug 1 cm plonumo stačiakampį. Tešlą supjaustykite ir susukite žagarėlius. Žagarėlius virkite aliejuje, taip, kad būtų apsemti iki pusės. Virkite iš abiejų pusių, kol pasipūs ir apskrus. Sudėkite ant popierinių rankšluostukų, kad susigertų riebalų perteklius. Iškeptus ir kiek atvėsusius žagarėlius galima apiberti cukraus pudra.

Virkite, ragaukite ir leiskitės nešami prisiminimų.

---