pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kepimo Milteliai ir Soda: Skirtumai ir Panaudojimas

Dažnai virtuvėje naudojame įvairius ingredientus, kurie atrodo panašūs, bet iš tikrųjų atlieka labai skirtingas funkcijas. Du tokių ingredientų pavyzdžiai - valgomoji soda ir kepimo milteliai. Nors abu šie produktai yra būtini kepinant ir dažnai klaidingai laikomi keičiamais, jie iš tikrųjų yra labai skirtingi.

Kas yra Valgomoji Soda?

Valgomoji soda, moksliškai vadinama natrio bikarbonatu, yra cheminė medžiaga su formule NaHCO₃. Ji yra vienas iš seniausių ir plačiausiai naudojamų kepimo ingredientų. Valgomoji soda yra bazinė, o tai reiškia, kad ji reaguoja su rūgštimis, išskirdama anglies dioksido dujas. Ši savybė yra labai svarbi kepant, nes išsiskyrusios dujos sukuria oro burbuliukus tešloje ar kremoje, todėl kepiniams suteikiama purumo ir lengvumo.

Aukštoje temperatūroje soda dėl vykstančių cheminių reakcijų išskiria anglies dioksidą, dėl ko kepinys iškyla ir būna purus. Tačiau natrio bikarbonatas (t. y. soda) aukštoje temperatūroje išskiria ne tik anglies dioksidą, bet ir natrio karbonatą. Būtent dėl šios cheminės medžiagos daugelis iš mūsų turime nemalonios patirties, koks yra sodos skonis, jaučiamas kepiniuose. Laimė, ši problema lengvai išsprendžiama. Kai soda sureaguoja su rūgštinės kilmės ingredientais (pvz.: jogurtu, raugintomis pasukomis, citrinų sultimis ir kt.), dėl vykstančių cheminių reakcijų nemalonų poskonį paliekantis natrio karbonatas neutralizuojamas.

Be to, rūgštinės kilmės produktai greičiau išlaisvina anglies dioksidą ir suaktyvina sodos veikimą, dėl to kepinys būna dar minkštesnis ir puresnis. Labai svarbu, kad būtų naudojamas reikiamas sodos kiekis - toks, koks gali sureaguoti su naudojamais rūgštinės kilmės produktais. Naudojant sodą, reikia žinoti, kad cheminės reakcijos prasideda iškart sumaišius ingredientus, todėl kepinį, į kurį įdėta soda, būtina kepti iš karto. Jeigu paruoštą tešlą paliksite kuriam laikui stovėti ir tik tuomet kepsite, kepinys neiškils tiek, kiek turėtų.

Kas yra Kepimo Milteliai?

Kepimo milteliai, kita vertus, yra sudėtingesnė mišinys, paprastai susidedantis iš kelių komponentų: valgomosios sodos, rūgšties druskos (pvz., vyno akmenų rūgšties kalio tartrato) ir kartais krakmolo, kuris veikia kaip džioviklis. Skirtingai nuo valgomosios sodos, kepimo milteliai yra savarankiškas produktas, kuris reaguoja su drėgme ir šiluma, išskirdamas anglies dioksido dujas net neturint papildomų rūgščių.

Kepimo milteliai iš esmės yra ta pati soda, tačiau jų sudėtyje jau yra rūgšties, kuri neutralizuoja natrio karbonatą, sukeliantį nemalonų poskonį. Todėl tam, kad kepimo milteliai atliktų savo paskirtį ir pakeltų kepinį, reikalingi tik skysčiai, kurie nebūtinai turi būti rūgštinės kilmės. Taigi, jeigu kepate pyragą, kuriame naudojami skysčiai yra, pavyzdžiui, pienas, naudokite kepimo miltelius.

Išskiriamos dvi pagrindinės kepimo miltelių rūšys: viengubo ir dvigubo veikimo. Viengubo veikimo kepimo milteliai, kaip ir soda, tampa aktyvūs iš karto sumaišius sausus ingredientus su skysčiais, todėl paruoštą tešlą iš karto turite kepti. Tačiau daugelis kepimo miltelių yra dvigubo veikimo. Vadinasi, tik maža jų dalis sureaguoja tešlos maišymo metu kambario temperatūroje, o didžioji dalis - kepant aukštoje orkaitės temperatūroje.

Pagrindiniai Skirtumai Tarp Kepimo Sodos ir Kepimo Miltelių

Nors valgomoji soda ir kepimo milteliai atlieka panašias funkcijas, pavyzdžiui, padeda tešlai pakilti, jų cheminė sudėtis ir veikimo principai skiriasi. Valgomoji soda yra bazinė ir reikalinga rūgštis, su kuria ji galėtų reaguoti, išskirdama dujas. Kepimo milteliai, turintys tiek bazės, tiek rūgšties, yra universalūs ir pradeda veikti drėgmės bei šilumos poveikio metu. Pasirinkimas tarp šių dviejų produktų priklauso nuo recepto specifikų ir norimo galutinio rezultato.

Pagrindinis skirtumas tarp kepimo sodos ir kepimo miltelių yra tas, kad kepimo soda reikalauja rūgšties, kad suaktyvėtų, o kepimo milteliai jau turi rūgštį savo sudėtyje. Štai keletas kitų svarbių skirtumų:

  • Sudėtis: Kepimo soda yra tik natrio bikarbonatas, o kepimo milteliai yra natrio bikarbonato, rūgšties ir krakmolo mišinys.
  • Reakcija: Kepimo soda reaguoja su rūgštimi, o kepimo milteliai reaguoja su skysčiu ir karščiu.
  • Poveikis skoniui: Per didelis kepimo sodos kiekis gali suteikti kepiniams kartų skonį, ypač jei nėra pakankamai rūgšties. Kepimo milteliai paprastai neturi įtakos skoniui, jei naudojami teisingai.

Kada Naudoti Sodą, o Kada - Kepimo Miltelius?

Pasirinkimas tarp sodos ir kepimo miltelių priklauso nuo recepto sudėties. Štai keletas gairių:

  • Naudokite kepimo sodą, jei recepte yra rūgšties, tokios kaip citrinos sultys, actas, pasukos, jogurtas, medus, melasa, rudasis cukrus arba kakava. Kepimo soda padės neutralizuoti rūgštį ir suteiks kepiniams reikiamą purumą.
  • Naudokite kepimo miltelius, jei recepte nėra rūgšties arba jei reikia daugiau kildinimo. Kepimo milteliai suteiks kepiniams pakankamai purumo, net jei nėra rūgšties.
  • Galima naudoti abu (sodą ir kepimo miltelius), jei recepte yra ir rūgšties, ir reikia didesnio kildinimo efekto. Tokiais atvejais kepimo soda padės neutralizuoti rūgštį, o kepimo milteliai suteiks papildomo purumo.

Konkrečių Kepinių Pavyzdžiai

  • Sausainiai: Dažnai naudojama kepimo soda, jei recepte yra melasos arba rudojo cukraus (rūgštūs ingredientai).
  • Blynai: Paprastai naudojami kepimo milteliai, nes juose jau yra rūgštis. Tačiau, jei recepte yra pasukų, galima naudoti ir kepimo sodą.
  • Keksiukai: Dažnai naudojami kepimo milteliai, bet kai kuriuose receptuose, ypač tuose, kuriuose yra kakavos, galima naudoti ir kepimo sodą.
  • Duona: Dažniausiai naudojami kepimo milteliai, ypač greitai paruošiamai duonai.

Kaip Patikrinti, ar Soda arba Kepimo Milteliai Dar Galioja?

Kildinimo agentai laikui bėgant praranda savo efektyvumą. Svarbu patikrinti, ar jūsų soda arba kepimo milteliai dar galioja, prieš juos naudojant.

Kepimo Sodos Patikrinimas

  1. Įpilkite 1/4 arbatinio šaukštelio sodos į mažą indą.
  2. Įpilkite 2 arbatinius šaukštelius acto.
  3. Jei mišinys smarkiai burbuliuoja, soda vis dar galioja. Jei reakcija silpna arba jos visai nėra, soda reikia pakeisti.

Kepimo Miltelių Patikrinimas

  1. Įpilkite 1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių į mažą indą.
  2. Įpilkite 1/3 puodelio karšto vandens.
  3. Jei mišinys smarkiai burbuliuoja, kepimo milteliai vis dar galioja. Jei reakcija silpna arba jos visai nėra, kepimo miltelius reikia pakeisti.

Svarbu Žinoti

Kepant kepinius su soda reikia būtinai laikytis recepto proporcijų - jei trūks rūgštaus elemento, tuomet įvyks dalinė reakcija ir jausis nesureagavusios sodos skonis ir kvapas. Jei rūgštaus elemento bus per daug, tuomet tešlos skonis gali būti rūgštus. Kepinius su soda reikia kepti aukštesnėje temperatūroje, nei su kepimo milteliais.

Svarbu nepilti karštų skysčių ant kepimo miltelių, nes jų reakcija nuo temperatūros labai spartėja ir gali baigtis būtent tą minutę, kai tešla keliaus į orkaitę, dėl to kepinys nebus tinkamai iškilęs. Kepimo miltelius reikia laikyti sausoje vietoje, sandariai uždarytame indelyje. Sudrėkę kepimo milteliai praranda savo savybes.

Rezultatai iš eksperimento su soda ir kepimo milteliais

Jeigu turite ūpo, galite atlikti namuose eksperimentą: iškepti kepinius vienodomis sąlygomis, kad pamatytume tekstūros skirtumus. Receptas eksperimentui: 2 kiaušinių, 80 g cukraus, 30 ml aliejaus, kildinimo medžiagos, 100 g miltų. Kiaušinius išplakite su cukrumi iki purios, kreminės masės. Nuolatos plakdami pamažu supilkite aliejų, suberkite kildinimo medžiagą ir miltus. Sumaišykite, sudėkite tešlą į keksiukų formeles ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

Nr. Kildinimo medžiaga Rezultatas
1 Soda Porėtumas netolygus, matosi skirtingų dydžių „akutės“, plutelė tvirtesnė, sprogusi. Kepinys blankesnis. Ypač jaučiasi soda - ir skonis, ir kvapas.
2 Sodos ir kepimo miltelių mišinys Porėtumas lygesnis, tolygiau iškilusi, kepinys nėra toks blankus, kaip vien su soda. Soda jaučiasi mažiausiai.
3 Gesinta soda Porėtumas netolygus, matosi skirtingų dydžių „akutės“, plutelė tvirtesnė, giliai sprogusi. Kepinys blankesnis. Soda jaučiasi, bet mažiau nei pirmuoju atveju.
4 Kepimo milteliai Kepinys su kepimo milteliais yra tolygiai pakilęs, minkšta plutelė, tolygaus porėtumo ir geltonesnis. Kepimo miltelių skonio nesijaučia.