Šiandieninėje rinkoje, kurioje stiprėja konkurencija ir auga vartotojų poreikiai, kepimo įmonėms būtina užtikrinti aukštą gaminių kokybę. Kokybės vadybos sistema (KVS) yra svarbus įrankis, padedantis įmonėms siekti šio tikslo. Nagrinėjant rinkos struktūrą, norint pavaizduoti konkurencinę sąveiką tarp ekonomikos subjektų, yra naudojami terminai daug ir mažai.
Temos Aktualumas
Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą, šalyje gerokai suintensyvėjo tarptautinė prekyba ir konkurencija. Tokiomis sąlygomis įmonė, siekdama pelningumo ar net išlikimo, turi būti konkurencinga. Greta tarptautinių stambių bendrovių į rinką vis didesniu mastu įsitraukia ir vidutinės bei smulkios įmonės. Dėl konkurencinės plėtros daugėja naujų prekių, gerėja jų kokybė, vyksta naujų pardavimo rinkų paieška.
Darbo Objektas ir Tikslas
Darbo objektas - kepimo įmonės kokybės vadybos sistema. Darbo tikslas - teoriškai išanalizuoti ekonomikos subjektų konkurencijos esmę ir pritaikyti apibendrintą konkurencinės aplinkos vertinimo schemą konkrečioje įmonėje. Pritaikyti apibendrintą konkurencinės aplinkos vertinimo schemą UAB "Vilniaus duona".
Konkurencijos Samprata
Konkurencija, nors ir skirtingai interpretuojant, yra apibūdinama, kaip ekonomikos subjektų varžymasis. Tai varžymasis siekiant savo tikslų. Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Šiuolaikinėje mikroekonomikos teorijoje konkurencija yra suprantama, kaip tam tikra rinkos savybė.
Priklausomai nuo konkurencijos tobulumo rinkoje yra skiriami tam tikri rinkos tipai, konkurencijos rūšys, kurioms būdingas tam tikras ekonomikos subjekto elgesys. Nagrinėjant rinkos struktūrą, norint pavaizduoti konkurencinę sąveiką tarp ekonomikos subjektų, yra naudojami terminai daug ir mažai. Tobula konkurencija ir monopolija - tai dvi kraštutinės rinkos spektro pozicijos. Tarp jų yra oligopolinė ir monopolinė konkurencijos rinkos.
Tobula Konkurencija
Tobula konkurencija yra loginė konstrukcija, o ne reali rinkos padėtis. Tai decentralizuotos kainodaros sistema, kurioje nėra išorinės prievartos, o ką gaminti, ką vartoti, kam parduoti ir pan. sprendžia individualūs vartotojai, įmonių vadovai, išteklių savininkai, nes rinkoje veikia daug pirkėjų ir pardavėjų ir kiekvienas iš jų užima nedidelę rinkos dalį.
Monopolinė Konkurencija
Monopolinė konkurencija - tokia rinkos padėtis, kai daugelis įmonių gamina labai panašią produkciją, turinčias gana įvairias vartojamasias savybes. Taigi, monopolinės konkurencijos rinkoje veikia daug pardavėjų, kurių rinkos dalies dydžiai vidutiniškai sudaro nuo vieno iki dešimties procentų bendros pardavimo apimties rinkoje. Monopolinėje konkurencijoje kiekvienos įmonės tikslas - sukurti pirkėjui įvaizdį, kad jos prekės išsiskiria iš kitų savybėmis, yra kažkuo savitos, unikalios.
Oligopolija
Naujai įmonei patekti į oligopolinę rinką yra labai sunku. Įmonės oligopolininkės daro įtaką kainai rinkoje, kurios įėjimo ir išėjimo barjerai yra dideli. Oligopolininkai vengia kainų konkurencijos, nes kainų skirtumas yra lengvai išlyginamas. Vietoj to, oligopolinėje rinkoje paprastai yra naudojami kiti metodai: technologijos tobulinimas, gaminio kokybės gerinimas, teikiamų paslaugų plėtimas, garantijų didinimas ir kt.
Monopolija
Kai rinkoje yra tik viena firma, ji turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos produkcijos kiekį, kurie maksimizuos jos pelną. Tačiau iš tikro monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai: ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa. Paklausa nulemia monopolininko pasirenkamą kainą ir produkcijos kiekį. Kadangi monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artimų pakaitalų, vartotojui nėra alternatyvos: jis turi pirkti iš monopolininko arba apsieiti be produkto.
Konkurencinės Aplinkos Analizė
Norint išnagrinėti ekonomikos subjektų konkurencinę aplinką, pirmiausiai reikėtų nagrinėti išorinę aplinką. Išorinė aplinka - tai veiksniai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu daro įtaką jos veiklai, siekiant savų tikslų. Išorinę aplinką sudaro makroaplinka ir konkurencinė aplinka.
Makroaplinka
Makroaplinka apima tokius veiksnius kaip politiniai, ekonominiai, socialiniai ir technologiniai veiksniai. Geografinė, gamtinė aplinka apima klimato sąlygas, gamtos išteklius, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemones, įtaką įmonės sprendimams ir veiksmams. Dažniausiai naudojamą analizės techniką priimta vadinti PEST analize. Ši analizė apima keturis makroaplinkos aspektus: politinį ir teisinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį, technologinį. Makroaplinka - tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. Įmonė priima signalus iš aplinkos kaip galimybes ir pavojus, bet negali aktyviai į juos reaguoti.
Konkurencinė Aplinka
Pagrindinėmis konkurencinės aplinkos sudėtinėmis dalimis yra tiekėjai, pirkėjai, esami ir potencialūs konkurentai, pardavimo tarpininkai, pardavimo pagalbininkai. P. Kotler taip pat prie konkurencinės aplinkos priskiria interesų grupes. Konkurencinės aplinkos bruožas yra tas, kad tarp jos elementų ir įmonės atsiranda atvirkštinė sąveika: konkurencinės aplinkos subjektai įtakoja įmonę, bet taip pat įmonė turi galimybę aktyviai reaguoti į tuos veiksmus. Įmonės įtaka konkurencinei aplinkai yra skirtinga ir priklauso nuo jos konkurencinės pozicijos rinkoje, bet konkurencinė aplinka visada yra labai svarbus įmonės strategijos elementas.
Konkurencinę aplinką kuria ne tik konkurentai, bet ir tie rinkos subjektai, kurie iš pirmo žvilgsnio su konkurencija neturi nieko bendra. Rinkos patrauklumas ir plėtros galimybės yra tuo mažesnės, kuo didesnę įtaką rinkoje turi tiekėjai ir pirkėjai, kuo didesnė naujų ekonomikos subjektų įėjimo į rinką galimybė arba pakaitalų atsiradimo galimybė rinkoje, o taip pat, kuo stipresnė yra konkurencinė kova tarp ekonomikos subjektų rinkoje. Autoriaus modelyje ryšys tarp išvardintų veiksnių apibrėžia konkurencijos intensyvumą rinkoje.
Strateginės Konkurencinės Grupės
Vertindami konkurencinę aplinką, reikia nustatyti konkurencines strategines grupes rinkoje. Strateginės konkurencinės grupės rinkoje - konkurentų sugrupavimas pagal tam tikrus, svarbiausius požymius. Toks sugrupavimas palengvina konkurencinės veiklos rinkoje vertinimą. Strateginės konkurencinės grupės - tai konkurentai, naudojantys panašias konkurencines priemones rinkoje ir užimantys panašią padėtį joje.
Strateginis konkurencinis grupių nustatymas yra vienas iš galimų ekonomikos subjekto konkurencinės aplinkos vertinimo etapų. Atlikdami šį grupių nustatymą rinkoje galime tiksliau nustatyti konkurentus bei juos tinkamai įvertinti.
Konkurencinės Aplinkos Vertinimo Schema
Nėra pateikiama konkurencinės aplinkos vertinimo schema, etapai, kurie leistų susisteminti ir įvertinti ekonomikos subjekto konkurencinę aplinką. Kaip teorinės dalies analizės rezultatas - suformuluojama ir pateikiama apibendrinta ekonomikos subjekto konkurencinės aplinkos vertinimo schema.
Ekonomikos subjektas, norėdamas išanalizuoti konkurencinę aplinką, turi identifikuoti visus galimus konkurentus, įvertinti jų stipriąsias ir silpnąsias puses, nustatyti strategines grupes ir atlikti išsamią konkurencinės aplinkos analizę, atsižvelgiant į makroaplinkos veiksnius.