Šį savaitgalį sinoptikams žadant gerus orus, greičiausiai ne vienam kyla mintis, jog būtų neblogai ant atviros ugnies pasikepti mėsos.
Visų pirma nereikėtų išsigąsti gal kiek neįprasto žodžio „kepsninė“. Kepsninėmis priimta vadinti tas kepamąsias krosneles, kurios leidžia maistą kepti virš žarijų naudojantis iešmais ar grotelėmis.
Kitaip tariant, tiek tradicinė šašlykinė (mangalas), tiek grilis, neturintis dangčio yra kepsninė. Pats žodis kepsninė apibrėžiamas taip: kepamoji krosnelė, kuri leidžia maistą kepti virš žarijų, naudojantis iešmais ar grotelėmis. Tad kepsnine gali būti vadinama ir šašlykinė (kvadratinės formos kepimo prietaisas atviru viršumi), ir grilis (įvairių formų kepimo prietaisas su grotelėmis, neturintis dangčio). Tačiau paprastai, kalbant apie kepimo prietaisų rūšis, kepsnine yra laikomas kepimo prietaisas, kuris turi dangtį.
Kepsninių tipai ir jų ypatybės
Tradicines kepsnines, kūrenamas kietu kuru galima skirstyti į naudojančias malkas ir medžio anglis. Malkomis dažniausiai kūrenamos šašlykinės, nors jos gali būti skirtos ir kepimui anglimis. Vienos šašlykinės yra aukštesnės, kitos - žemesnės. Būtent tos, kurios yra aukštesnės, yra skirtos malkoms, nes ten specialiai palikta daugiau vietos medienai. Griliai, kurie yra apvalios formos ir užveriami, skirti kūrenimui tik su anglimis.
Malkomis jų negalima kūrenti, nes jų metalas tam per plonas ir paprasčiausiai neatlaikys viso sezono - net vasaros. Atminkite, jei norite maistą gaminti kūrenant kepsninę malkomis, reikia pirkti storesnio metalo įrankį, tarkime, kad ir šašlykinę.
1. Pirmoji kategorija - dujinės kepsninės, kurios skirtos tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Dujinės kepsninės. Šios kepsninės turi tikrai ne vieną privalumą. Vienas didžiausių dujinių kepsninių privalumų - labai greitas įšilimo laikas ir patogus temperatūros reguliavimas. Jų nereikia įkurti iš naujo, netyčia užgesus, - tiesiog imi ir kepi! Nors dujinės kepsninės reikalauja specifinės priežiūros, bei užima palyginti nemažai vietos, kepimas ant jų - tikras malonumas!
Kitas didelis tokių kepsninių pliusas - kepimo temperatūra, ją galima lengvai reguliuoti. Tačiau kritikai teigia, kad tai nėra tikrasis barbekiu, nes kepdami negaunate tikrojo dūmo kvapo. Vis dėlto, kai kurios dujinės kepsninės taip pat turi vieną, tik šiai kepsninių rūšiai būdingą sprendimą - lavos akmenis.
Pastarieji yra sudedami grilio apačioje - dujos kaitina akmenis, o šie atiduoda šilumą į viršų. Toks pasirinkimas yra saugesnis - kai nuo kepamo maisto į apačią laša riebalai, jie neįsigeria į akmenis.
Elektrinės kepsninės yra paprastos, kone tinkamiausios vidaus naudojimui, taip pat pasižymi patogiu temperatūros reguliavimu, tačiau jose geriausia kepti tik plonus maisto gabaliukus - stambesniems kepsniams tokios kepsninės nėra tinkamos.
2. Antroji kategorija - tradicinės kepsninės, kurias galima skirstyti į kūrenamas malkomis ir medžio anglimis. Medžio anglies kepsninės. Galima rinktis malkinę kepsninę, kuri yra vienas iš universaliausių pasirinkimų: malkos ilgai išsaugo karštį, suteikdamos maistui malonų dūmo kvapą. Tačiau pačios populiariausios kepsninės yra katilo formos medžio anglies kepsninės.
Kaip išsirinkti tinkamą kepsninę?
Prieš pasirinkdami norimą kepsninę, apgalvokite naudojimo dažnumą, kiek žmonių norėsite valgydinti, ar vešite į gamtą, o gal norėsite kepti kieme. Tokiu atveju, jei ketinate kepti dažnai, geriau investuoti į brangesnį ir kokybiškesnį daiktą. Kepantys retai, gali rinktis pigesnį variantą - tokiu naudojimo intensyvumu jis laikys ilgus metus.
Žmonių skaičius, be abejo, lemia kepimo įrankio prietaiso dydį - didesniame grilyje ar kepsninėje galėsite iškepti daugiau maisto. Jei ketinate daug iškylauti, jums geriau ne masyvūs, o kompaktiški ir mobilūs griliai. Rinkdamiesi tokio tipo kepsninę įvertinkite jos kojelių tvirtumą ir kokybiškumą.
Nors kepimas atvirame ore savaime yra pramoga, įvertinkite ir prietaisų ekonomiškumą. Taip pat tokios kepsninės linkusios dažniau užgesti - ypač jei lauke stipresnis vėjas, tokiu atveju geriau kepi užuovėjoje.
Kepsninių būna įvairiausių formų, priklausomai nuo gamintojo. Tiesa, egzistuoja tam tikrų „klasikinių“ formų, tarkime, apvalios mobilios kepsninės su dangčiu ar masyvios ir kampuotos dujinės kepsninės. Laikoma, kad kepsninėse su uždaromu dangčiu maistas iškepa geriau, jos yra universalesnės. Jose patogu kepti kepsnius, žuvį, kumpį, nereikia daug kartų vartyti mėsos ar žuvies gabalų.
Tokio tipo kepsninėse cirkuliuoja šiluma. Dangtyje yra sklendės, kurias galima atidaryti, jei norite pakelti temperatūrą. Juose būna ir termometras. Nedomina mobilios kepsninės? Rinkoje didžiausias pasirinkimas yra tarp metalinių kepsninių, tačiau egzistuoja ir keraminių, su dangčiu. Pagrindiniai jų privalumai yra itin mažas anglių sunaudojimas ir universalumas - ji gali būti ir grilis, ir rūkykla, ir orkaitė - joje galima kepti ir pyragus, ko metalinėse kepsninėse padaryti nepavyksta.
Taip pat keraminės kepsninės yra labai ilgaamžiškos, ir, jei nėra pažeidžiamos mechaniškai, gali laikyti dešimtmečius. Pagrindiniai trūkumai yra jų kaina - jei paprastas metalinis grilis gali kainuoti kad ir 60 eurų, keraminės kepsninės nenusipirksi be 850 eurų.
Kai kuriuose griliuose galima reguliuoti grotelių aukštį. Grotelės gali būti įvairių formų, tačiau svarbiausias kriterijus yra medžiaga, iš kurių jos pagamintos. Ketaus grotelės labiau tinka kai kepate jautieną, didkepsnius, nes jos greičiau įkaista, mėsa ne taip sudžiūna ir limpa, kaip kepant ant paprastų metalinių grotelių. Paprastomis grotelėmis patartina kepti dešreles, paukštienos sparnelius.
Pasirinkus kepsninės rūšį (t.y. kokiu kuru ši bus kūrenama), yra dar keli svarbūs aspektai į kuriuos derėtų atsižvelgti. Kitas aspektas į kurį reikia atsižvelgti renkantis kepsninę - žmonių skaičius. Taip pat svarbu atsižvelgti į kepsninės grotelės.
Kepsninės priežiūra
Prižiūrėti kepsnines nėra sunku, tačiau reikia laikytis keleto svarbių taisyklių. Neužpylinėkite bebaigiančio dengti kuro vandeniu, verčiau palaukite, kol ugnis užges natūraliai.
Kai žarijos sudega, jas reikia susemti ir išpilti, taip pat nuolat laikyti kepsninę sausai. Taip ji tarnaus ne vieną sezoną. Baigiantis sezonui jokiu būdu negalima jos palikti lauke, kur ant jos lytų ir snigtų - viską išvalome ir padedame į sausą vietą.
Baigus naudotis kepsnine, visada reikia išvalyti pelenus, nes jei pelenai sudrėks, išvalyti kepsninę bus labai sudėtinga. Šią kepsninės priežiūros dalį paprastai palengvina šiuolaikinėse kepsninėse įrengti pelenams skirti padėklai. Taip pat pasinaudojus kepsnine reikia neužmiršti uždengti ją dangčiu, taip apsaugant ją nuo surūdijimo. Kepsninė ir jos vidus yra valomas ne dažniau nei kartą ar du į metus, o grotelės yra valomos dažniau.
Šiuolaikinės kepsninės galimybės
Kuomet galvojame apie ant ugnies keptus patiekalus, dažniausiai, matyt, įsivaizduojame smulkius gabaliukus, tačiau šiuolaikinėje kepsninėje galima iškepti ne tik sultingą mėsos kepsnį, bet ir visą kalakutą, picą, pyragą, duoną, gaminti troškinius, skrudinti jūros gėrybes ar daržoves ir vaisius.
Iš šiuolaikinės kepsninės galite tikėtis tikrai daug ir jai būtina kelti aukščiausius reikalavimus. Todėl prieš priimdami sprendimą įsigyti konkrečią kepsninę, būtinai pamąstykite, ką ant jos kepsite.