Kepenys - labai svarbus organas, dar vadinamas organizmo filtru, nes jos padaro nekenksmingas į organizmą patekusias ar jame susidariusias žalingas medžiagas ir jas pašalina. Sveikos kepenys labai svarbios ir darniai imuninės sistemos veiklai. Kaip kepenys atliks savo funkciją, didele dalimi priklauso nuo mitybos.

Netaisyklinga mityba, pavyzdžiui, persivalgymas, piktnaudžiavimas riebiu maistu, alkoholio vartojimas, yra viena iš priežasčių, lemiančių kepenų ligas. Išbandymas kepenims - ir artėjantis šventinis laikotarpis, kai daugelis sėsime prie gausiomis vaišėmis padengtų stalų. Be mitybos kepenų ligų, riziką taip pat lemia naudojami medikamentai, apsinuodijimai, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Maistas, alkoholis, vaistai mūsų kepenis verčia nepailstamai dirbti.

Kepenų ligų simptomai ir diagnostika

Kepenų ligos labai apgaulingos, nes iš pradžių kepenų pažeidimai vystosi be simptomų. Kepenyse nėra skausmo receptorių, todėl, kai kepenų ląstelės pradeda irti, jų neskauda. Kepenų ligos diagnozuojamos endoskopu, ultragarsu, kompiuterine tomografija, laboratoriniais tyrimais.

Pradinėse stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki arba skundžiasi nedideliu silpnumu, apetito stoka, skausmu ar diskomfortu dešiniajame šone, pykinimu. Tik vėlyvose ligos stadijose išryškėja kepenų ligoms būdingi simptomai: pagelsta oda ir gleivinės, padidėja pilvo apimtis, vargina pilvo skausmas, sutrinka virškinimas.

Dažniausios kepenų ligos

Kepenų suriebėjimas

Kepenų suriebėjimas - nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga - viena dažniausių šiuolaikinės hepatologijos diagnozių. Kepenys tampa „riebios“, nes gamina daugiau riebalų nei organizmui reikia, ir riebalai pradeda kauptis kepenyse. Kepenų suriebėjimas dažniausiai nustatomas nutukusiesiems, tačiau tai nereiškia, kad normalios kūno masės žmonės šia liga neserga.

Kepenų cirozė

Cirozė yra kitų negydomų kepenų ligų ar jų progresavimo (hepatito B, C, alkoholinio hepatito ir kt.) galutinė stadija. Sergant kepenų ciroze, kepenų ląstelės suyra, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai, dėl to sutrinka kepenų funkcija. Iš pradžių kepenų cirozė beveik nepasireiškia. Vienas iš požymių yra gelta, kuri rodo, kad prasideda kritinė stadija.

Kepenų nepakankamumas

Kepenų nepakankamumas - tai kitų kepenų ligų rezultatas, kai kepenys nebeatlieka savo funkcijos. O viena svarbiausių kepenų funkcijų - valyti kraują nuo nuodingų medžiagų. Esant kepenų nepakankamumui, kepenyse gaminamas geltonai rudas pigmentas bilirubinas patenka į kraują ir audinius, todėl pagelsta ligonio oda, gleivinės, akių obuoliai. Kadangi kaupiasi skysčiai, didėja pilvo apimtis. Ligoniai gali dažnai vemti, tuštintis kraujingomis išmatomis. Dėl kepenų pažeidimo kraujas blogai kreša, todėl tokie ligoniai dažnai skundžiasi kraujavimu iš dantenų, nosies.

Hepatitas

Hepatitu vadinamas kepenų uždegimas. Jį gali sukelti infekcija (virusinis hepatitas A, B ir C), alkoholis, šalutinis kai kurių vaistų poveikis. Visos hepatito formos (A, B ir C) pasireiškia panašiais simptomais. Hepatito A pradžia būna netikėta, atsiranda karščiavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, vėliau atsiranda gelta. Hepatito B pradžia būna laipsniška, iš pradžių atsiranda labai didelis bendras silpnumas, kartais - smulkiųjų sąnarių skausmai. Hepatito C simptomai taip pat panašūs: pykinimas, silpnumas, dešinės pilvo pusės, sąnarių skausmas. Galima vartoti specialius preparatus, sukurtus kepenų apsaugai ir jų pažeidimų mažinimui.

Mitybos rekomendacijos sergant kepenų ligomis

Pagrindinė kepenų funkcija - filtruoti tai, ką suvalgome. Jos apsaugo organizmą nuo infekcijų, iš kraujo pašalina bakterijas ir kitas toksines medžiagas. Kepenų ligos labai apgaulingos, nes pradinėse stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki, jokių nusiskundimų neturi, arba jie yra nežymūs ar atrodo ne tokie reikšmingi (silpnumas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone, pykinimas, skysčių susilaikymas, lengvai atsirandančios mėlynės, nagų, odos pokyčiai), ir todėl nesikreipiama į gydytojus. Neretai prie šių susirgimų gydymo medikamentais rekomenduojama ir dietinė mityba.

Rekomenduojami produktai:

• Šviežia varškė (geriau neriebi, namų gamybos).
• Kefyras, rūgpienis, acidofilinis (nerūgštus) pienas, ne daugiau 2,5 % riebumo pienas.
• Baltyminis omletas, minkštai išvirtas kiaušinis (ne daugiau 1 vnt. per dieną).
• Šviežios, žalios (morkos, kopūstai, agurkai, pomidorai); virtos (bulvių košė, tarkuoti burokėliai, žalieji žirneliai, žiediniai kopūstai, agurotis).
• Saldūs, prinokę vaisiai. Salotos iš vaisių. Želė, padažai.
• Medus, uogienė, pastilė, marmeladas.
• Grikių, avižų, ryžių, manų ir kt. kruopos.

Vengtini produktai:

• Riebi mėsa: kiauliena, kumpis, riebi dešra, kiaulienos sardelės, dešrelės.
• Grietinėlė, riebus padažai.
• Kietai virti ir žali kiaušiniai.
• Rauginti, sūdyti ir marinuoti vaisiai, daržovės, pupos, žirneliai, pupelės, lęšiai. Rūgštynės.
• Aštrūs prieskoniai (pipirai, garstyčios, actas, krienai, majonezas).

Protarpinis badavimas ir kepenų sveikata

Kepenys - gyvybiškai svarbus organas, atsakingas už medžiagų apykaitą ir detoksikaciją. Riebalų perteklius kepenyse gali susidaryti dėl ilgalaikio ir dideliais kiekiais alkoholio vartojimo arba dėl mitybos ir gyvenimo būdo. Dažniausiai tai susiję su asmenimis, turinčiais diabetą, nutukimą. O tai neretai yra neaktyvus gyvenimo būdas, per didelis angliavandenių (ypač cukraus, miltų, ir pan.) vartojimas. Pastarojo įpročio pasekmė - sumažėjęs jautrumas insulinui, dėl kurio susidaro itin daug sveikatos problemų, įskaitant ir kepenų ligas. Šiame straipsnyje aptariama, kaip protarpinis badavimas gali padėti spręsti riebalinės kepenų ligos problemas ir gerinti jų funkciją.

Badaujant organizmas apvalo organizme esantį cukrų (o pastarojo perteklius sukuria riebalus kūne) bei pradeda naudoti energijai ne gliukozę, o riebalus (įskaitant ir vidiniuose organuose esančius riebalus). Yra potenciali nauda derinti badavimą kartu su mažai angliavandenių turinčia dieta (pvz. ketogenine mityba), kas paspartina ir pastiprina šiuos procesus.

Badavimas gali padėti kepenims:

• gerinant gliukozės ir insulino funkcionavimą;
• skatinant riebalų apykaitą;
• mažinant uždegimus (tai itin svarus reiškinys sergant hepatitu ar ciroze);
• skatinant autofagiją (tokiu būdu sunaikinamos silpniausios nefukcionuojančios ląstelės, ir gaminamos naujos, stiprios).

Kas jau yra išbandyta ir parodė teigiamą poveikį kepenims:

• 12 valandų badavimas mėnesį;
• 12 savaičių badavimas laikantis 16 val. protarpinio badavimo;
• 16 valandų badavimas metus;
• Pakaitinių dienų badavimas tris mėnesius;
• 24 valandų badavimas efektyvesnis nei 12 valandų, o 5:2 principo pakaitinių dienų badavimas nei 6:1.

SVARBU! Neteisingai badaujant galite turėti nenorimų pasekmių - tokių kaip širdies permušimai, slenkantys plaukai, hormonų sutrikimai, vidurių užkietėjimas ir dar daugiau. Dėl to itin svarbu žinoti svarbiausius žingsnius ir aspektus kaip pripratinti organizmą badauti (skirtingai vyrams ir moterims) bei rasti sau tinkamiausią badavimo režimą, kad gautumėte norimus rezultatus. Svarbu žinoti kaip pasirinkti tinkamą badavimą pagal sveikatos būklę, amžių, lytį ir kt.

Tyrimų duomenys apie protarpinį badavimą ir kepenų sveikatą

Vienas iš tyrimų (10.2147/DMSO.S430740) apžvelgė visus iki 2023 m. atliktus klinikinius tyrimus susijusius su nealkoholine riebiųjų kepenų liga (NASKL), iš kurių 5 buvo naudojamas protarpinis badavimas pagal tam tikrus tyrėjų reikalavimus. Išvada: nors tyrimai vis dar limituoti pateikti stiprias išvadas (dėl tyrimų trumpalaikiškumo ir mažo masto), tačiau kai kurios iš jų užsimena, kad protarpinis badavimas gali turėti potencialių naudų turint suriebėjusias kepenis.

Šis tyrimas apibendrina kodėl protarpinis badavimas galimai gali būti naudingas turint riebių kepenų ligą:

• Pagerina gliukozės apykaitą ir jautrumą insulinui:
  • Mažina gliukozės gamybą kepenyse (gliukoneogenezę).
  • Didina gliukozės pasisavinimą periferiniuose audiniuose (pvz., raumenyse).
  • Padeda sumažinti riebalų kaupimąsi kepenyse.
• Skatina riebalų apykaitą:
  • Didina riebalų skaidymą (lipolizę).
  • Mažina riebalų sintezę (lipogenezę).
  • Skatina riebalų rūgščių oksidaciją kepenyse, sumažindama kepenų riebalų kiekį.
• Palaiko kepenų sveikatą per autofagiją:
  • Autofagija padeda mažinti trigliceridų kaupimąsi kepenyse.
  • Gerina kepenų funkciją.
  • Mažina oksidacinį stresą.
• Slopina kepenų uždegimą:
  • Mažina uždegiminių citokinų, tokių kaip TNF-α ir IL-6, lygį.
  • Didina priešuždegiminių citokinų, tokių kaip IL-10, lygį.
• Įtakoja žarnyno mikrobiotą ir tulžies rūgščių metabolizmą:
  • Pokyčiai žarnyno mikrobiotoje gali pagerinti lipidų apykaitą ir sumažinti kepenų suriebėjimą.

2021 m. atliktas tyrimas (10.3892/etm.2021.10382), kur pelėms buvo taikomas 12 valandų badavimas 30 dienų. Po jo buvo nustatyta, kad šis badavimo tipas turėjo teigiamą poveikį kepenų metabolizmui, o taip pat ir mažinant kepenų masę (šie du aspektai svarbūs turint riebalus kepenyse). Papildomai nustatyta, kad po to 30 dienų jau nebesilaikant protarpinio badavimo, teigiamas poveikis kepenims išliko.

2023 m. tyrimas (10.1016/j.cmet.2022.12.001) tris mėnesius stebėjo asmenis, kurie laikėsi pakaitinių dienų badavimo. Buvo atsižvelgiama į įvairius rodiklius, kurie turi įtakos kepenų sveikatai ir buvo padaryta išvada, kad tiriamiesiems pagerėjo apriebėjusios kepenys. Dalis dalyvių taip pat kombinavo badavimą kartu su aerobiniais pratimais, kur šis variantas buvo naudingesnis mažinant intrahepatitinius trigleceridus (IHTG), tačiau itin reikšmingesnės naudos, nei tik padavimas, atsižvelgiant į kepenų sveikatos progresą, nebuvo.

2023 m. tyrime (10.3390/nu15234870) 12 savaičių buvo taikomas 16 valandų protarpinis badavimas turintiems apriebėjusių kepenų ligą. Net ir nepasiekiant kalorijų deficito, šis protarpinio badavimo būdas tyrime parodė teigiamus rezultatus mažinant riebalinį kepenų pažeidimą (steatozę) ir viskeralinį riebalų kiekį. O taip pat sumažino kūno svorį, juosmens apimtis bei pagerino leptino ir adiponektino vertes.

12 mėn. trukęs tyrimas (10.1001/jamanetworkopen.2023.3513) lygino apriebėjusių kepenų ligą turinčių asmenų rezultatus, kur vieni laikėsi 16 valandų protarpinio badavimo, o kiti laikėsi tik kalorijų deficito. Abi grupės suvartojo tiek pat kalorijų. Abi grupės turėjo teigiamą progresą kepenų sveikatos atveju, tačiau nei viena grupė nepatyrė reikšmingų jų skirtumų.

Kada reikėtų tirtis dėl kepenų ligų?

Jeigu šeimoje yra kepenų ligas turėjusių asmenų, naudojant didelius kiekius alkoholio, esant nutukus, turint diabetą, hepatitą ar naudojant vaistus turinčius pašalinius poveikius kepenims.

Kepenų sveikatos gerinimo būdai

Esami tyrimai negali tvirtai padaryti išvados, kad tam tikra ar kai kurios badavimo rūšys gali išgydyti kepenų ligas. Tačiau esami tyrimai pateikia itin pozityvias protarpinio badavimo išvadas kepenų ligų atveju.

Protarpinis badavimas yra matoma kaip viena iš priemonių, galinčių galimai padėti. Taip pat kai kurie praktikuoja mechaninį akmenų pašalinimo detoksą iš kepenų. Taip pat vandens su citrina bei obuolių sidro acto vartojimas taip pat gali padėti. Kepenys - tarsi biocheminė organizmo laboratorija. Jos dalyvauja kraujo apytakoje, gamina tulžį ir „sandėliuoja“ A, D, K ir B grupės vitaminus, geležį ir energijos šaltinį glikogeną. Tad jų sveikata rūpintis būtina.

Štai dešimt patarimų, kurie padės tai padaryti:

1. Mažiau vartokite alkoholio arba visai jo atsisakykite.
2. Tinkamai maitinkitės.
3. Leiskite kepenims pailsėti.
4. Darykite specialius kepenis valančius pratimus.
5. Nepamirškite vitaminų ir mikroelementų, kurie užtikrina normalią kepenų veiklą.
6. Gerkite žolelių arbatas ir preparatus.
7. Stenkitės be reikalo nevartoti cheminių vaistų.
8. Neleiskite viduriams užkietėti.
9. Eikite laiku miegoti.
10. Mokykitės taisyklingai kvėpuoti.

Kartais leiskite kepenims pailsėti. Tam reikėtų visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės riebalų ir valgyti daugiau visaverčių baltymų bei vitaminų gausaus maisto (liesos varškės, daržovių ir vaisių).

Valgiaraštis kepenims

Vieną dieną per savaitę laikykitės šių rekomendacijų, leiskite kepenims pailsėti.

• Pusryčiai: 100 g neriebios varškės, obuolys, stiklinė morkų ir apelsinų sulčių.
• Priešpiečiai: Bananas.
• Pietūs: Ryžiai su troškintomis daržovėmis, 100 g žuvies, džiovintų vaisių kompotas.
• Pavakariai: Arbata su pienu.
• Vakarienė: Vandenyje virta avižų košė, vaisių arba daržovių salotos, stiklinė burokėlių, morkų, obuolių sulčių.
• Prieš miegą (naktipiečiai): Stiklinė kefyro.

Ką valgyti, kad palaikyti kepenų sveikatą?

Štai sąrašas produktų, kurie gali palaikyti kepenų veiklą:

• kryžmažiedės daržovės (kopūstai, brokoliai, lapiniai, Briuselio kopūstai ir kitos)
• kitos tamsiai žalios lapinės daržovės, kiaulpienės lapai, salierai
• česnakas, svogūnai, porai
• uogos (ypač miško - mėlynės, spanguolės) ir citrusiniai vaisiai
• nesūdyti riešutai ir sėklos
• alyvuogių aliejus
• riebi žuvis
• avižos
• prieskoniai: raudonėlis, šalavijas, kalendra, rozmarinas, ciberžolė, karis, citrusinių vaisių žievelės, kmynai, krapai ir kiti
• žalioji arbata
• kava

Maisto produktai ir mitybos įpročiai, kurių reikėtų vengti

Labiausiai nepalankūs kepenų sveikatai mitybos veiksniai:

1. Ilgalaikis nesaikingas alkoholio vartojimas.
2. Produktai ir gaminiai, turintys gausų rafinuotų angliavandenių, pridėtinio cukraus, ypač fruktozės, kiekį.
3. Perkeptas, gruzdintas, apskrudęs maistas ir „transriebalai“ (etiketėse žymimi kaip „iš dalies hidrinti“).
4. Supelijęs maistas gali turėti aflatoksino, kuris pirmiausia pažeidžia kepenis ir netgi gali lemti kepenų vėžio vystymąsi.
5. Pernelyg didelis bet kokio maisto kiekis, lemiantis asmens nutukimo vystymąsi.
6. Nesaugūs maisto produktai, sukeliantys riziką užsikrėsti hepatitu A, echinokokoze ir kiti.

Taip pat reikėtų vengti vartoti druskos dideliais kiekiais, nes pilve gali imti kauptis skysčiai, prasidėti uždegimas. Abiem atvejais kepenys stipriai apkraunamos.

Žolelių mišinys kepenims

Lygiomis dalimis sumaišykite varnalėšų ir kiaulpienių šaknis, žaliąją arbatą. Palaikykite 15 min. Gerkite po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną 30 minučių iki valgio.

Papildai kepenų veiklai gerinti

Gydant kepenų ligas dažniausiai skiriami silimarino (veikliosios medžiagos, gaunamos iš margalapio margainio), fosfolipidų, vitamino E papildai. Atkreipkite dėmesį, kad papildus turėtų paskirti gydytojas, nurodydamas dozę ir vartojimo trukmę.

---