Latviai ištartų lengviausiai įsimenamą - „Kekava“. Latvijos „Forbes“ žurnalo duomenimis, „Kekava“ buvo trečias žinomiausias prekės ženklas kaimyninėje šalyje.
AB „Linas Agro Group“ pasirašė kelis susitarimus su Latvijos fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl 87 % Latvijos bendrovės AS „Putnu fabrika Kekava“ akcijų įsigijimo; 100 % Latvijos bendrovės SIA „Broileks“ dalių įsigijimo; 100 % Latvijos bendrovės SIA „Cerova“ dalių įsigijimo ir 100 % Latvijos bendrovės SIA „Lielzeltini“ dalių įsigijimo.
Preliminariai AB „Linas Agro Group“ planuoja išleisti apie 12,5 mln. EUR. Sandorius planuojama užbaigti iki šių metų gruodžio mėnesio, jų užbaigimas yra susietas su tam tikromis išankstinėmis sąlygomis, įskaitant Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos leidimo gavimą.
AB „Linas Agro Group“ tikisi, kad perkamų Latvijos įmonių grupė ateityje generuos apie 70 mln. EUR. Įmonių grupių pardavimo pajamos mlrd.
„AS „Putnu fabrika Kekava“, SIA „Broileks“, SIA „Cerova“ ir SIA „Lielzeltini“ yra paukštininkystės sektoriuje veikiančios įmonės. Pagrindinė jų veikla - mėsinė paukštininkystė ir broilerių auginimas.
Manome, kad paukštininkystė - auganti, perspektyvi ir pelninga veiklos sritis. Matome galimybę plėsti ir diversifikuoti savo veiklą, papildant ją aukštesnės pridėtinės vertės produktais. Perkamose įmonėse bus įgyvendinama vertikalioji integracija - pašarų gamyba, paukščių perėjimas ir auginimas, jų skerdimas ir mėsos perdirbimas. Be to, perkamų bendrovių veikla sinergiškai susijusi su šiuo metu vykdoma AB „Linas Agro Group“ veikla. Per metus parduodame apie 1,5 mln.
Pasak Andriaus Pranckevičiaus, didžiausia iš perkamų įmonių yra vištienos gamintoja AS „Putnu fabrika Kekava“ (PFK), jos veikla apima visą gamybos ciklą. Ji parduoda vištieną ir jos produktus. 2012 m. bendrovės pajamos siekė 33 mln. EUR. Bendrovė eksportuoja 27 % produkcijos į ES šalis. Per krizę ant bankroto ribos atsidūrusi PFK yra restruktūrizuojama iki 2014 m. sausio mėnesio, todėl šiuo metu neišnaudoja turimų gamybinių pajėgumų.
SIA „Lielzeltini“ gamina vištieną ir įvairius jos produktus, taip pat kombinuotuosius pašarus, jos prekybos pajamos 2012 finansiniais metais siekė 21 mln. EUR. SIA „Broileks“ augina ir parduoda gyvus viščiukus, jos pajamos 2012 m. siekė 1,2 mln. EUR. Pagrindinė SIA „Cerova“ veikla - kiaušinių inkubavimas ir vienadienių viščiukų pardavimas. 2012 m. bendrovė išperino 5,9 mln. viščiukų, o prekybos pajamos 2012 finansiniais metais siekė 2 mln. EUR.
AB „Linas Agro Group“ yra žemės ūkio veiklą vystanti kontroliuojančioji bendrovė, kurios pavaldžiosios įmonės augina ir parduoda grūdus, aliejines sėklas, žaliavas pašarams, žaliavas bei prekes žemės ūkio produkcijos gamybai. Ji valdo bendroves Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Danijoje.
Sandoriui prireikė metų. Vasario pradžioje bendrovė „Linas Agro Group“ pirkimo-pardavimo sandorio dokumentuose padėjo tašką. Metus trukęs Latvijos paukštininkystės įmonių pirkimo procesas jau baigtas.
„Linas Agro Group“ Latvijoje esančias paukštienos gamybos įmones įsigijo gana sklandžiai. Vienas jos pirkinių - netoli Rygos Kekavoje esanti paukštininkystės bendrovė „Putnu fabrika Kekava“ (PFK) yra didžiausia Latvijos paukštienos gamintoja.
Kita - netoli Lietuvos ir Latvijos sienos Bauskėje esanti kuklesnė įmonė „Lielzeltini“. Prekės ženklą „Bauska“ turinti paukštienos gamybos įmonė yra antroji didžiausia Latvijoje. Jai priklauso dar ir paukštynas „Broileks“ ir moderni „Cerova“ pašarų gamykla. Visas šias bendroves dabar valdo lietuviai.
Ir Kekavoje, ir Bauskėje esančios įmonės apima visą paukštienos gamybos ciklą. Jose perimi kiaušiniai, auginami broileriai, vėliau jie skerdžiami, o atvėsinta paukštiena arba jos gaminiai pakuojami ir tiekiami prekybai. Abi šios įmonės, gaminius ženklinančios „Kekava“ ir „Bauska“ prekės ženklais, iki šiol paukštiena aprūpindavo beveik visą Latviją.
Pasak A.Pranckevičiaus, įmonių finansinė būklė buvo skirtinga. Dalis ir Kekavoje, ir Bauskėje esančių paukštininkystės bendrovių akcijų buvo vienose rankose. Tuo metu, kai 2012-aisiais lietuviai ėmė dairytis pirkinio Latvijoje, „Lielzeltini“ verslas tvirtai stovėjo ant kojų. Tačiau PFK riedėjo bankroto link, jau vyko įmonės restruktūrizavimas.
„Pirkome restruktūrizuojamą įmonę, kuri vis labiau klimpo į skolas. Be pagalbos ji nebūtų išsikapsčiusi. Kreditorių reikalavimams patenkinti atseikėjome daugiau kaip 11 mln. eurų (apie 38 mln. litų). Tiek pinigų reikėjo tam, kad paukštynas atsistotų ant kojų. Atsiskaitėme su visais, tad šiemet sausį, teismui priėmus sprendimą, PFK restruktūrizacija buvo sustabdyta. Dabar įmonė gali tęsti normalią ūkinę veiklą“, - paaiškino A.Pranckevičius.
Taip lietuviai nuo darbo biržos išgelbėjo ir apie 600 Kekavoje esančios įmonės darbuotojų.
Pasak A.Pranckevičiaus, „Lielzeltini“ akcininkai buvo stiprūs. Jie nesikeitė, ir tai turėjo įtakos sklandžiai įmonės veiklai. Ji buvo pelninga. Tačiau akcininkai, kurie valdė Bauskėje esančią įmonę, neturėjo kontrolinio PFK akcijų paketo.
O su kitais savininkais šiai įmonei nesisekė sudaryti stiprios ir nuolatinės vadovų komandos. Vadovai keisdavosi, tarp jų yra buvę ir gerų, ir ne itin kompetentingų. „Viena bėda nevaikšto, - pažymėjo A.Pranckevičius. - Negana to, kad bendrovės vadyba nebuvo sėkminga, nagus prikišo ir ekonominė padėtis. Prieš kelerius metus, smarkiai pabrangus grūdams, pabrango ir pašarai. O vištienos gaminius branginti nebuvo didelių galimybių.“
Pašarai sudaro apie 70-80 proc. paukštienos savikainos, tad kainų žirklės vos nenukirpo ir pačios įmonės gyvybę palaikančios gijos - bendrovė jau duso. Tačiau pagalbą latviams lietuviai suteikė su viena sąlyga - perkame viską arba nieko. Todėl, be gęstančios PFK, priedo gavo tris gerai veikiančias įmones.
Kadangi jų veikla įvairialypė, o padalinių būklė nevienoda, modernizuoti viską reikės lyg dėliojant mozaiką. „Paukštidžių, kuriose auginami broileriai, būklė įmonėse labai skirtinga. Pavyzdžiui, Kekavoje reikės atnaujinti paukštides, bet ten įrengta gera, šiuolaikiška skerdykla. Bauskėje investicijų į paukštides nereikės, bet gali prireikti lėšų pašarų gamyklai atnaujinti“, - aiškino A.Pranckevičius.
Pernai abi paukštininkystės įmonės užaugino apie 16,5 mln. broilerių ir pagamino per 26 tūkst. tonų paukštienos. Eksportas sudaro apie 20-25 proc. gamybos. Produktai eksportuojami į Baltijos ir Skandinavijos šalis.
„Kekavos“ prekės ženklo paukštiena prekiauja „Maximos“ prekybos tinklas, tad per jį gaminiai pasiekia ir pirkėjus Lietuvoje. „Lielzeltini“ partneris iki šiol buvo tinklas „Rimi“, bet bauskiečių gaminiai kol kas buvo parduodami tik Latvijoje. Su šiuo prekybos tinklu „Linas Agro Group“ jau derasi. Latvijoje abi įmonės turi maždaug po 40 specializuotų parduotuvių tinklą. Jį ketinama išsaugoti. Bet ar verta panašų tinklą steigti ir Lietuvoje, dar skaičiuojama.
„Mūsų tikslas - parduoti abiejų įmonių gaminius visose Baltijos šalyse ir padidinti eksportą į Skandinaviją, Vakarų Europą.
Jau dabar į šiuos regionus gabenama vištienos krūtinėlės filė bei perdirbti mėsos gaminiai, tačiau kiekis dar gali didėti. O subproduktai, pavyzdžiui, vištų kojelės, didelę paklausą turi Kinijoje. Kinams tai - delikatesas“, - sakė A.Pranckevičius.
Bendrovė yra sukūrusi įvairių paslaugų ūkininkams, pavyzdžiui, Dotnuvoje veikia didžiausias Baltijos šalyse sėklų fabrikas. Jos strategai senokai dairėsi veiklos, kuri užbaigtų visą maisto gamybos grandinę. Įmonės prekiauja trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, žemės ūkio technika, stato ūkininkams grūdų saugyklas, o ir pati bendrovė „Linas Agro Group“ turi elevatorių tinklą Lietuvoje supirktiems grūdams sandėliuoti.
„Savo tradicine žemės ūkio veikla jau esame užėmę nemažą dalį rinkos. Galimybės plėstis mažėjo. Todėl jau žvalgėmės panašios gamybos veiklos, kur kaip žaliava būtų naudojami grūdai. Paukštynai mums suteikė dar vieną verslo galimybę“, - pasakojo A.Pranckevičius.
Kadangi viena grupės įmonių „SIA Linas Agro“ verčiasi grūdų prekyba Latvijoje, ji nuo sausio jau tiekia kviečius viščiukų ir broilerių lesalams gaminti.
Šiuo metu didžiausi paukštienos tiekėjai Lietuvoje - dvi bendrovei „KG Group“ priklausančios įmonės - Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai. Jai tenka konkuruoti tik su mažesnėmis įmonėmis ir lenkiškos paukštienos importuotojais.
„Lenkiški gaminiai pigesni nei didžiųjų Lietuvos gamintojų. Tačiau ją perkantys žmonės nežino, nei iš kur paukštiena atgabenta, nei kokio ji šviežumo, nei kokia jos kokybė.
Man pačiam perkant maisto produktus svarbu žinoti gamintoją, nes skiriasi ir auginimo, ir gamybos sąlygos. Todėl visuomet žiūriu, kas juos pagamino. Neperku tų prekių, kurių gamintojai nenurodyti.
Prekės ženklui „Kekava“ jau 30 metų, Latvijoje jis yra tarp garsiausių maisto prekės ženklų, nes produktai gaminami pagal aukščiausios kokybės standartus. Kalbėjome su latvių vartotojais. Žinome, kodėl jis jiems patinka. Todėl tikime ir jo sėkme Lietuvoje“, - kalbėjo A.Pranckevičius.
Apskritai lietuviai pasitiki latviškais produktais, juolab kad tai pagaminta „braliukų“.
Įmonių perėjimas į kitas rankas baigtas, tad dabar kuriama ilgalaikė jų veiklos strategija. „Strateginiame vadovavime - stebėtojų taryboje - norime matyti savo atstovus. O valdyboje šalia lietuvių aktyviai darbuosis ir latviai. Abiejų įmonių vadovai latviai, jie lieka joms vadovauti. Abu jie - jauni specialistai, kuriuos prieš dvejus metus pakvietė akcininkai. Vienam jų Kekavoje apskritai teko gesinti gaisrą. Ir jis sugebėjo atsilaikyti“, - sakė A.Pranckevičius.
Ar dar bus kuriama naujų darbo vietų, paaiškės tik patvirtinus įmonių plėtros strategiją. Bet latviai jau dabar džiaugiasi tuo, kad lietuvių bendrovė padėjo išsaugoti darbo vietas.
Vis dėlto ant plauko buvo pakibęs 600 Kekavos įmonėje dirbančių žmonių likimas. „Nepajutome jokio darbuotojų priešiškumo.
Pasak jo, „Linas Agro Group“ bendrovių „Putnu fabrika Kekava“ ir „Lielzeltini“ metinę apyvartą planuojama padidinti iki 70 mln. EUR. Pernai „Putnu fabrika Kekava“ apyvarta buvo 33 mln. EUR, o „Lielzeltini“ - 21 mln. EUR. Taigi, bendra apyvarta sudarė 54 mln. EUR. „Šiose įmonėse yra itin gera techninė bazė ir neišsemtos galimybės didinti gamybos pajėgumus. Dabar pajėgumai naudojami ne pilnai, fermose pilna laisvo neišnaudojamo ploto, tad galima didinti paukščių skaičių“, - sakė p. Į pajėgumų didinimą numatoma investuoti 1 mln.-3 mln. Eksporto didinimas„Linas Agro Group“ atstovas taip pat aiškina, kad įsigytos įmonės didins eksportą.
| Įmonė | Veikla | 2012 m. Pajamos (EUR) | Eksportas |
|---|---|---|---|
| AS „Putnu fabrika Kekava“ (PFK) | Visas gamybos ciklas, vištiena ir jos produktai | 33 mln. | 27% į ES šalis |
| SIA „Lielzeltini“ | Vištiena ir jos produktai, kombinuotieji pašarai | 21 mln. | - |
| SIA „Broileks“ | Gyvų viščiukų auginimas ir pardavimas | 1.2 mln. | - |
| SIA „Cerova“ | Kiaušinių inkubavimas ir vienadienių viščiukų pardavimas | 2 mln. | - |