Keistuolių teatras pristato naują spektaklį jaunimui - „Riešutų duona“, sukurtą pagal Sauliaus Šaltenio apysaką. Pirmoji sezono premjera įvyko spalio 12 dieną. Legendinis kūrinys jau yra adaptuotas teatro scenoje ir į Lietuvos kino istoriją įėjęs režisieriaus A.Žebriūno dėka.
Naujajame pastatyme jaunojo Andriaus Šato atsisveikinimo su vaikyste istorija skleisis šiuolaikiškai interpretuotame scenovaizdyje. Režisierius Aidas Giniotis teigia, kad jo kuriama „Riešutų duona“ išsivaduoja iš nostalgiškos romantizuoto kaimo estetikos ir atsigręžia į rafinuotesnį miestietišką septintojo dešimtmečio Lietuvos vaizdą, kurio jaunoji karta, nors ir apribota sovietmečio rėmų, jau alsuoja europietiškos kultūros ir muzikos ritmu.
Anot režisieriaus, „Riešutų duonoje“ kalbama apie tai, kad nereikia bijoti būti sąmoningu, drąsiu, kritiškai reikštis ir teigti savo tiesą, kuria tiki. Tam net ir šiais laikais reikia labai daug drąsos. Nors šiais laikais mes vis laisvėjame, turime klestinčią demokratiją, net ir šios sąlygos sukuria naujas normas - jų buvimas niekur nedingsta. Norisi šias pilkosios masės normas pajudinti - ypač jaunimo tarpe, nes spektaklis visų pirma bus skirtas jauniems žmonėms.
Muzikinis Sprendimas: "The Beatles"
Spektaklyje skamba legendinės grupės "The Beatles" muzika. Kalbant apie "Riešutų duoną", esame pripratę prie nostalgiškai kaimiškos estetikos: tokią matėme ir garsiajame A.Žebriūno filme, ir ankstesniuose spektakliuose. Tačiau apysakoje kalbama ne apie kokį bažnytkaimį, o normalaus dydžio miestą septyniasdešimtaisiais: galbūt tai yra Zarasai, galbūt - Utena.
O kas gi nutinka septyniasdešimtaisiais? Pas mus ateina Vakarų muzika, o visų pirma, aišku, bitlai. S.Šaltenio, Vytauto Kernagio karta buvo pamišę dėl jų muzikos. Dėl to, mano manymu, geriausiai to laikmečio spalvas atskleidžia būtent bitlai - jie sudaro labai smagų kontrastą, parodantį, kaip Lietuvos miestelyje to meto jaunoji karta jau gyveno europietiško miesto ir kultūros ritmu.
Per repeticijas žiūrėjome tų laikų nuotraukas ir įsitikinome, jog žmonės tikrai nesifotografuodavo su sermėgomis ar milinėmis, kurios teatre yra tarsi metaforiniai tų laikų simboliai. Nieko panašaus - visi ten labai stilingai apsirengę! Mes dažname spektaklyje apie tą laikmetį turime romantizuotą kaimą, o urbanistinio, rafinuotesnio miestietiško vaizdo pasigendu.
Režisieriaus Vizija ir Herojai
Jaunas S.Šaltenis ir jo pirmosios apysakos, būtent "Riešutų duona", turi kažko "karščiuojančio" ir labai sveiko, kas būdinga ne vien tos epochos, kai jis rašė, žmogui. Tai - išsiskiriančios asmenybės, kurios mus visus keičia savo nenoru taikytis su rutina, banalia kasdienybe, banaliais papročiais ar visuomenės požiūriu "kas ką pasakys".
- Prieš daug metų Algirdas Latėnas, Jaunimo teatro režisierius, pats vaidinęs tiek visų žinomame Arūno Žebriūno filme "Riešutų duona", tiek legendiniame Dalios Tamulevičiūtės spektaklyje, Keistuolių teatre pastatė spektaklį "Škac, mirtie, visados škac" pagal S.Šaltenio to paties pavadinimo pjesę.
Statant "Riešutų duoną" visų pirma reikia turėti Andrių Šatą ir Liuką Kaminskaitę - du pagrindinius veikėjus, tiksliau, aktorius, galinčius juos suvaidinti. Liuką vaidins aktorė Jovita Jankelaitytė ir Keistuolių teatro kurso studentė Aistė Šeštokaitė, o Andrių - aktorius Aurimas Bačinskas ir studentas Lukas Auksoraitis. Aurimas bei Jovita jau turi netgi tarptautinės patirties, o Aistei su Luku tai - pirmasis pasirodymas Keistuolių teatre.
Ši ketveriukė - tie aktoriai, kurie gali imtis pagrindinių vaidmenų. Jei jie nebūtų sutikę vaidinti savo personažų, vargu ar aš būčiau pradėjęs statyti spektaklį. O visa kita - mano mieloji Keistuolių komanda.
Spektaklyje debiutuoja ir Keistuolių teatrui surinkto LMTA vaidybos kurso studentai, kuriems dėsto A.Giniotis.