Spalio 3 dieną 7-8 klasių mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja Gintare Giedraitiene vyko į Marijampolės dramos teatrą, kur žiūrėjo Keistuolių teatro spektaklį „Riešutų duona“.

Neseniai Marijampolės dramos teatre buvo parodytas Keistuolių teatro spektaklis „Riešutų duona“.

Spektaklis sukurtas pagal S. Šaltenio apysaką ir pasakoja paauglių meilės istoriją.

Režisierius A. Giniotis savaip interpretavo šį kūrinį, pažvelgė į jį šiuolaikiškai: spektaklyje skambėjo „The Beatles“ muzika, kuri geriausiai atspindi laikui nepavaldžios, maištaujančios sielos dvasią.

Jauno Aktoriaus Debiutas

Vieną pagrindinių vaidmenų šiame spektaklyje sukūrė debiutavęs jaunas aktorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) vaidybos kurso studentas vilkaviškietis Lukas Auksoraitis.

Po antro kurso vaidybos egzaminų mane ir du mano bendramokslius pasikvietė vaidybos dėstytojas, o dabar jau ir mūsų kurso vadovas Aidas Giniotis.

Jis pasakė, jog nuo rugpjūčio mėnesio statys spektaklį pagal Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“ ir norėtų, kad mes ten kurtume vaidmenis.

Liepė perskaityti kūrinį ir laukti repeticijų.

Nemažai apysakos situacijų man priminė vaikystę ar paauglystę.

Kūrdamas vaidmenį, kai kur ieškodavau panašumų savo gyvenime, prisimindavau, ką jaučiau panašiose situacijose.

Andrius Šatas turėjo dėdę Boleslovą, aš tokio dėdės savo gyvenime neturėjau.

Tačiau turėjau kaimyną, kurį mažas vadindavau Kipšu.

Skaitydamas kūrinį iškart supratau, jog mano dėdė Boleslovas bus Kipšas.

Mama visada mane palaikė: ir kai važiavau į Angliją, ir kai stojau mokytis.

Aš visada jaučiu ją šalia.

Taip buvo ir su aktoriniu.

Dažnai, kai būna sunku, pasikalbu su mama apie šią profesiją, bet ji visada man primena, kad aš pats pasirinkau tokį kelią ir žinojau, jog nebus viskas rožėmis klota.

Mama niekada manęs nespaudė stoti ten, kur nenorėjau.

Dabar jaučiu, jog per mano menišką būtį atsiskleidžia ir mamos meniškoji pusė.

Ji pradėjo dažniau lankytis spektakliuose, domėtis teatru.

Kelias Į Teatrą

Tavo kelias į teatrą, kaip ir Andrius Šato, nebuvo lengvas ir tiesus.

Juk ne iškart baigęs „Aušros“ gimnaziją atvažiavai į Vilnių?

Tuomet dar nežinojau, kuo norėčiau būti.

Tiesiog nebuvau radęs savo kelio ir išvykau jo ieškoti į Angliją.

Anglijoje daug laiko teko praleisti vienam, dirbti paprastus darbus.

Supratau, kad ne piniguose rasiu laimę, reikia ieškoti veiklos, kuri mane darytų laimingą.

Tada ir užgimė idėja apie aktoriaus profesiją, nes teatras mane žavėjo nuo vaikystės.

Ligi šiol pamenu kiekvieną savo apsilankymą teatre, fragmentus iš matytų spektaklių.

Tad kai per Kalėdas grįžau namo į Vilkaviškį, jau žinojau, jog atgal į Angliją nevyksiu.

Pradėjau domėtis studijomis Lietuvoje, ruoštis ir birželio mėnesį jau laikiau egzaminus.

Tuo metu įstojau į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Vaidybos programą.

Visada žinojau, kad LMTA Vaidybos programa yra intensyvesnė, stipresnė, ten užsiėmimai vyksta nuo ryto iki vakaro.

Tad metus pasimokęs Kaune pabandžiau perstoti - ir man pavyko.

Spektaklio Turinys ir Reikšmė

Kaip teigia A. Giniotis, „Riešutų duona“ - tai jaunimui skirtas spektaklis.

Tačiau jo pažiūrėti susirenka ir nemažai vyresniosios kartos atstovų.

Manau, dėl to, kad tai - kūrinys, turintis savo istoriją, galima sakyti, tapęs lietuviškąja klasika.

Turbūt daugelis atsimena to paties pavadinimo Arūno Žebriūno filmą.

Tai visiems labai gerai žinoma istorija, tarsi alegorija į „Romeo ir Džuljetą“, kai dvi šeimos pykstasi, o jų vaikai vienas kitą įsimyli.

Tai kūrinys apie visais laikais žmogų jaudinusius dalykus: meilę, bičiulystę, nesantaiką, tėvų ir vaikų santykius.

Tikrai pravartu jį paskaityti arba pamatyti mūsų spektaklį.

„Riešutų duonoje“ esi bene daugiausiai kalbantis aktorius.

Ar sunku išmokti tekstą?

Na taip, teksto man čia teko daugiausiai.

Šiaip teksto kalti man dažniausiai nereikia, per repeticijas jis pats kažkaip įlenda į galvą.

Vis dėlto šiam, pirmam, mano spektakliui nebuvo lengva išmokti žodžius.

Nors ir retai, bet kartais vis dėlto tenka interpretuoti: būna, jog pamiršti ką nors, praleidi kokią frazę ar pasakai anksčiau, nei reikia.

„Riešutų duona“ yra pirmasis mano spektaklis, tad jaučiu ypač didelę atsakomybę, stengiuosi kiekvienąkart susikaupti ir pasiruošti, kad techninių klaidų būtų kuo mažiau.

Žinoma, kartais nutinka visko, bet žiūrovas dažniausiai to nepastebi.

Prieš visus spektaklius būna jaudulio, o prieš „Riešutų duoną“ ypač dreba kinkos.

Bet tas jausmas „užkuria“ gerąja prasme, įsijungia kitos jėgos.

Būna, kad plaku save mintyse: išvadinu netalentingu, negabiu, nemokša, kad visa tai pamatys žiūrovai, o vyresni aktoriai „nurašys“.

Po spektaklio dažniausiai būnu pavargęs ir išsekęs, apima lengvas liūdesio jausmas.

Partnerystė Scenoje

Turiu dvi scenos partneres: tai - Aistė Šeštokaitė, mano kursiokė, ir Jovita Jankelaitytė, profesionali aktorė, jau baigusi vaidybos studijas.

Vaidinti su skirtingomis partnerėmis yra įdomu.

Su Aiste mes esame labiau pažįstami, tad vienas kitą geriau jaučiame ir suprantame.

O Jovita turi daugiau patirties, yra labai talentinga, puikiai vaidina ir su ja įvyksta kitoks kontaktas.

Ateities Planai

Girdėjau, jog yra planų spektaklį atvežti ir į Vilkaviškį.

Tai gali įvykti kitą sezoną, galbūt rudenį.

---