Šiandien galiojanti vaikų maitinimo tvarka Lietuvos ugdymo įstaigose turi daug privalumų, tačiau egzistuoja ir problemų bei įpročių, kurie turi keistis ne tik teisės aktuose, bet ir ugdymo įstaigose.
Teisiniai Pokyčiai ir Nauji Reikalavimai
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V-964 „dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuolat tobulinamas ir dar vieni pasikeitimai įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.
Vaikai ugdymo įstaigose turėtų valgyti patiekalus su mažiau pridėtinio cukraus ir druskos bei racione nebus maisto produktų su „iš dalies hidrintais riebalais“.
Ar visos ugdymo įstaigos, maisto produktų tiekėjai ir atsakingos už kontrolę institucijos pasiruošę šiems pokyčiams? Šiuo metu suderinti su atsakingomis institucijomis ir „pavyzdiniai” valgiaraščiai turi būti peržiūrimi kiekvienos ugdymo įstaigos ar atitinka šio teisės akto ribas.
Gėrimai, kakava, kompotai, sausainiai, bandelės, uogienės, saldūs padažai ir gaminami patiekalai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/ 100 g, turės nepatekti ant vaikų stalo ugdymo įstaigose.
Cukraus Kiekio Problema "Pavyzdiniuose" Valgiaraščiuose
Pasak VšĮ „Tikra mityba“ direktorės Danguolės Gasparavičienės, šiuo metu galiojančiuose „pavyzdiniuose“ valgiaraščiuose, kuriais vadovaujasi didžioji dalis Lietuvos ugdymo įstaigų, pridėtinio cukraus kiekis viršija kai kuriuose maisto produktuose ir patiekaluose netrukus įsigaliojančias normas. Pavyzdžiui, pridėtinio cukraus kiekis maisto produkto 100 gramų yra: kompotas apie 8 g, arbata apie 6 g, bandelės nuo 8 iki 16 g, saldūs padažai apie 25 g.
„Maisto produktai - sausainiai, bandelės, uogienės, džemai, gėrimai, dešrelės, sūriai, net gi duona ir kiti maisto tiekėjų pristatomi produktai, kurių negamina ugdymo įstaigose, taip pat turės neviršyti pridėtinio cukraus ir druskos kiekio.
Kas tai kontroliuos? Ugdymo įstaiga mato tik produkto ženklinimo informaciją, kurioje pridėtinio cukraus kiekis nėra žymimas.
Maisto produktų tiekėjas turės reikalauti iš gamintojų pateikti pridėtinio cukraus kiekį produktuose, o ugdymo įstaiga turės pasitikėti maisto tiekėju?! Su druska galima vertinti ir patiems, jei ant produkto pakuotės pateikta maistingumo deklaracija, kurioje nurodoma druskos kiekis.
„Su šiais naujais reikalavimais Kauno rajono ugdymo įstaigose jau dabar supažindinami maisto produktų tiekėjai ir už gamybą atsakingos įmonės ir darbuotojai.
Vaikams tiekiamų maisto produktų sąrašas yra peržiūrimas, kad atitiktų naujus reikalavimus. Šiuo metu mokyklų dietistės ir valgyklų vadovės koreguoja visas saldžių gėrimų (arbatų, kompotų, kakavos) receptūras, mažinant juose pridėtinio cukraus kiekį iki leistino”, - informuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr.
„Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vengti riebalų rūgščių transizomerų, kuriuos gauname tik su maistu ir suvartojimas turėtų būti mažesnis nei 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio.
„Atlikus maisto produktų ženklinimo prekybos centruose analizę nustatyta, kad „iš dalies hidrinti riebalai“ kaip numato Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 2011 m. spalio 25 d. „dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <…>” žymimi dažnu atveju: iš kurių dalis dalinai hidrinti, iš dalies hidrogenizuoti, kurių dalis hidrinti, dalinai sukietinti, nors teisės aktas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d.
Sveikos Mitybos Rekomendacijos
Daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama, kad daržovės, žalumynai ir vaisiai sudarytų mitybos pagrindą. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių.
Pavyzdžiui, vidutinis vienas obuolys sveria apie 160 g, morka apie 160 g, pusė avokado be kauliuko apie 80 g - tai jau bus 400 g per dieną. Jei bus suvalgomas dar vienas bananas apie 180 g ir 20 g žalumynų (špinatų bei gražgarsčių) - tai sudarys 600 g ir dienos norma bus didesnė nei minimali.
Bulvių vartojimas neturi būti priskiriamas prie daržovių.
Pagal VšĮ „Tikra mityba“ turimus duomenis, vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ir vaisių per dieną.
Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių.
„Nuo lapkričio 1 d. atnaujinta ir ES finansuojama programa „Vaisiai mokykloms“ - ikimokyklinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams nemokamai tiekiami ekologiški arba nacionalinės kokybės produkto (NKP) lietuviški vaisiai.
Kauno rajono ugdymo įstaigose buvo atlikta suvartojamų maisto produktų tiksli analizė, kuri parodė kiek vaikai suvartoja šviežių daržovių ir vaisių?
Pavyzdžiui, Raudondvario lopšelyje-darželyje vidutiniškai 1 vaikui per dieną skiriama 284 g vaisių ir daržovių, Batniavos pagrindinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus vaikams - 250 g, Ežerėlio lopšelyje-darželyje - 308 g”, - statistika dalinasi Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr.
Tradicinių Patiekalų Problema ir Mitybos Įpročių Formavimas
„Šioje srityje yra būtini pokyčiai, nes Lietuvos ugdymo įstaigose kai kurie patiekalai vis dar ruošiami pagal „tarybines“ technologines korteles.
Gaminama riebūs padažai, kepama gausiai džiūvėsėliais „aplipdyti” šniceliai ir kotletai. Į vaikų valgiaraščius būtinai reikėtų įtraukti patiekalų, kurių gamybai naudojami daugiau maistinių skaidulų turintys produktai (daržovės, vaisiai, uogos, viso grūdo miltai bei duonos gaminiai, sėlenos, neskaldytos kruopos, ankštinės kultūros ir pan.).
Manoma, kad viena iš civilizacijos ligų priežasčių yra gausiai vartojami rafinuoti maisto produktai, kurių sudėtyje nėra skaidulinių medžiagų.
Kita bėda - vaikų įstaigose daugėja alergiškų vaikų, kuriems būtina parengti pritaikytus valgiaraščius, netoleruojamus maisto produktus keičiant kitais”, - teigia Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr.
Sveikatai palankaus maisto technologės pasakoja, kad jau dabar kuria naujus patiekalų receptus, technologines korteles, kurie būtų ne tik sveikatai palankūs, atitiktų teisės aktus, bet ir patiktų vaikams.
vaikams gerti vanduo, arbatos ir kiti gėrimai be pridėtinio cukraus.
Konferencijos ir Diskusijos
Vaikų maitinimo klausimas aptartas konferencijoje su gausiu dalyvių būriu: nuo moksleivių ir jų tėvų iki maitinimo organizavimo specialistų, dietologų ir dietistų, visuomenės sveikatos specialistų, maisto technologų ir kitų, susijusių su vaikų mitybos klausimais ugdymo įstaigose.
Registruotų dalyvių buvo per 500, tokio dalyvių anšlago Seimo konferencijų salė dar nebuvo mačiusi.
Vaikų maitinime darželiuose turime realiai apčiuopiamą progresą: vaikai valgo ne mažiau 80 proc. tausojančio maisto, su mažiau druskos, cukraus, daugiau daržovių.
Patiekalai gaminami šviežiai, išlaikomas reguliarumas ir įvairumas - patiekalai nesikartoja, netiekiami sveikatai nepalankūs maisto produktai (rūkyti mėsos gaminiai, gruzdintas, skrudintas maistas, produktai su iš dalies hidrintais riebalais ir kitais produktais), nėra saldintų gėrimų, vaikams nuolat prieinamas geriamais vanduo.
Mokyklose situacija nėra tokia sveikintina, nes laisvai prieinami užkandžiai šalia mokyklų toli gražu neatitinka vaikų mitybos rekomendacijų.
Dažnu atveju maistas nešamas iš namų ne visada vertingas, dažniausiai tai yra užkandžiai, nes nėra sudarytos sąlygos pasišildyti iš namų atsineštą maistą ir jį suvalgyti.
Mokyklų valgyklose vis dar sutinkami ne šviežiai ruošti, subalansuoti užkandžiai.
Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentės Klėjos Merčaitytės, net 1945 apklaustų 5 - 12 klasių moksleivių pasisakė, kad tik 42,5% maitinasi mokyklos valgyklose.
Pasak prof. dr. Aušros Petrauskienės, normalaus svorio pirmokų Lietuvoje kiekvienais stebėsenos metais mažėja.
Jei tėvai per didelio svorio, tai ir vaikai turi antsvorį.
Vis mažiau vaikų valgo pusryčius (Lietuvoje apie 64 proc.). Tik apie 28 proc. kasdien valgo šviežių daržovių.
Net 17 proc. pirmokų niekada nėra valgę žuvies ir net 22 proc. niekada nėra valgę ankštinių. Tyrimų rezultatai ir moksleivių tyrimas rodo, kad žuvis ir ankštiniai labiausiai nemėgstami maisto produktai.
Jeigu tėvai nereguliuotų vaiko mitybos, tai net 41 proc. suvalgytų daugiau savo mėgstamų produktų nei rekomenduojama.
Lietuvos dietologų draugija reiškia didelį susirūpinimą, kad mokyklose vaikų maitinimuisi skiriama per mažai dėmesio.
Dažnu atveju pietums skirtos pertraukos yra per trumpos, ilgosios pertraukos skirtos daugumai švietimo įstaigos mokinių, kurių metu į valgykla suguža dideli srautai, mažesnieji ne visada pakankamai stiprūs būti eilės priekyje.
Tai lemia, jog vaikai nespėja pavalgyti valgykloje paruošto maisto, todėl ilgainiui, atgrasyti tokios sistemos, vietoj to renkasi menkaverčius užkandžius arba iš vis nevalgo.
Kai kurie vaikai, užsiėmę pirmąsias vietas valgyklos eilėje, dar bando suspėti pavalgyti skubėdami, per kelias minutes, kas formuoja netinkamus mitybos įgūdžius.
Paskui stebimės, kad daugėja jauno amžiaus pacientų, sergančių gastroezofaginiu refliuksu, dirgliosios žarnos sindromu ir kitais funkciniais virškinamojo trakto sutrikimais.
Viena pagrindinių to priežasčių - žinių apie sveikatai palankų maitinimąsi stoka, nuo vaikystės įgytas įprotis labai greitai, nekramtant suvalgyti maistą.
Matome, kad tai yra pasekmė mažo sveikatos raštingumo pirmiausia tėvų, vaikų, o vėliau ir pačios mokyklos aplinkos.
Būtinos bendros pastangos sveikatos raštingumui didinti: aktyviai rodyti sveikatai palankius produktus, ženklų ir komunikacijos pagalba, o ypač, siekti kad apie sveikatai palankų maitinimąsi kalbėtų kompetentingi asmenys.
Todėl norime, kad būtų įtvirtinta, o kur reikia, sukurta sistema, kuri skatintų vaikų sveikatai palankų maitinimąsi.
Pradėkim nuo to, kad visi vaikai turėtų galimybę pavalgyti neskubėdami, tam skirtoje vietoje, o jei vaikas atsineša maistą iš namų turi būti sudarytos sąlygos jį pasišildyti.
„Tik dirbdami visi kartu galime pasiekti, kad vaikai valgytų skanų ir vertingą maistą.
„Mokykloje tik pietūs sudaro ne mažiau 30 proc. dienos raciono, o buvimo laikas mokykloje gali svyruoti nuo 5 iki 8 val. per dieną su po pamokine veikla, tai reiškia, kad dar apie 30-40 proc. maisto raciono gaunama buvimo mokykloje laikotarpiu.
Todėl siekiame, kad kiekvienam moksleiviui būtų sudaryta galimybė bent 30 proc.
Kaip Spręsti Esamas Problemas?
Apibendrinant pasak Ramintos Bogušienės, moksleiviams maistą turi gaminti motyvuoti ir kvalifikuoti virėjai, turintys tinkamą tausojančių patiekalų gamybos įrangą, bei iš kokybe paženklintų maisto produktų.
Patiekalus ir valgiaraščius turi kurti kvalifikuoti specialistai ir bent dalis patiekalų turėtų būti viešai prieinami ir standartizuoti, kad maltinukas vienoje mokykloje kardinaliai nesiskirtų nuo kitos mokyklos gaminto.
Moksleiviai turi turėti laiko pavalgyti ir pietūs turi būti pietų metu.
Valgyklos turi būti jaukios ir populiarios tarp jaunimo.
Moksleiviai turi turėti pasirinkimą tarp sveikatai palankių maisto produktų, organizuojant maitinimą švediško stalo principu.
Turime pasirūpinti ir vertingais užkandžiais tarpinių valgymų metu.
O kur dar tėvelių, moksleivių, specialistų mitybos raštingumo didinimas. Kompleksinis švietimas ir bendradarbiavimas.
Sudaryti mokyklos maitinimo komitetą (vertinimas, analizė, sprendimai, įsivesti grįžtamojo ryšio sistemą) - vaikai, tėvai, pedagogai, maitinimo organizatoriai, visuomenės sveikatos specialistai ir/ar dietistai.
Gaminti per technologijų pamokas tuos patiekalus, kurie gaminami valgykloje ir iš tų maisto produktų, kurie atitinka Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus.
Mitybos edukacijos turi vykti atsižvelgiant į vaikų maitinimo rekomendacijas ir jas galėtų vesti tik reikiamas kompetencijas turintys asmenys (visuomenės sveikatos specialistai, dietistai, maisto technologai).
Moksleivius įtraukti į maitinimo organizavimą, maisto pateikimą bei išmetamo maisto kiekio svėrimą/ matavimą.
Vykdyti moksleivių pažintinius vizitus į mokyklos virtuvę.
Vykdyti projektus tarp mokyklų, dalinantis gerąja patirtimi.
Valgykloje eksponuoti moksleivių maitinimo patirčių darbų parodas ir rengti pristatymus tėvams.
Vykdyti tėvams maitinimo pristatymus, suteikti galimybę tėvams praktiškai susipažinti su maitinimu, pavalgyti mokyklos valgykloje.
Apmokyti tėvus vaikų maitinimo rekomendacijų ir dalintis patiekalų receptūromis gaminimui namuose.
Valgymo Laikas ir Pertraukos
Moksleiviai turi turėti pakankamai laiko pavalgyti, ne mažiau 30 min. ir 15 min. prieš ir po valgymo.
Pietų pertrauka 45-60 min. Tinkamas laikas valgyti pietus ne anksčiau 2,5 ir ne vėliau 4 val.
Užkandžiai
Reglamentuoti, kad vaikai pertraukų metų turi būti tik mokyklos teritorijoje (tai ir jų saugumo užtikrinimas) ir/arba nustatyti, jog maisto produktai, parduodami 500 m spinduliu nuo mokyklos, turi atitikti Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus.
Nustatyti reikalavimą ir kontrolės mechanizmą, kad vaikai į mokyklą gali neštis tik Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus atitinkančius maisto produktus.
Valgyklų Techninė Būklė ir Aplinka
Mokyklos valgyklos turi būti peržiūrėtos iš techninės pusės: visose mokyklose turi būti tausojančių patiekalų gaminimo įranga, įrankiai ir indai turi būti tinkami, atsižvelgiant į mokykloje besimokančių vaikų amžių, kokybiški, neįskilę ir pan.
Valgykla turi būti jauki, šviesi, maloniai nuteikianti valgymo aplinka. Turi būti sukurtos valgymo kultūros rekomendacijos valgykloje (lauko rūbai, kepurės prie stalo, švediško stalo aptarnavimas ir pan.).
Maisto Produktai ir Technologinės Kortelės
Technologinės kortelės turi būti sukurtos standartizuotos ir bent 80 proc. naudojamų mokinių maitinime turi būti iš viešai prieinamo standartizuoto technologinių kortelių sąrašo.
Siekiant įvertinti gaminamų patiekalų atitikimą Vaikų maitinimo tvarkos aprašo reikalavimams, technologinės kortelės turi būti laisvai prieinamos. Technologinės kortelės negali būti konfidenciali informacija.
Jos turi būti su visa būtina informacija: maistine ir energine vertėmis, gamybos aprašymu, konkrečia žaliava, pažymėtais alergenais, pirminiais ir antriniais nuostoliais ir pan.
Valgiaraščiai
Sudaryti pasirenkamo, pritaikyto ir švediško stalo principu maitinimo valgiaraščių arba maitinimo proceso rekomendacijas (dažnumai, pasirinkimo galimybės ir t.t.), tuo papildant Vaikų maitinimo tvarkos organizavimo aprašą.
Nustatyti gaires pritaikyto maitinimo organizavimo procesui (kaip vykdoma, atsakomybių ribos, teisininkų paruoštos dokumentų formos).
Nustatyti pritaikyto maitinimo valgiaraščių kontrolės mechanizmą, (kas kontroliuos ir tikrins tokių valgiaraščių kokybę) ir jį reglamentuoti.
Augalinis patiekalas pasirinkimui turi būti keičiamas į vegetarišką. Vaikų amžiaus grupės, sudarant valgiaraščius, turi būti patikslintos Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše, nes jos persidengia.
Turi būti išaiškintas pieno produktų dažnumas, (koks kiekis produkto ar patiekalo jį atitinka). Blynų ir kitų miltinių patiekalų dažnumai valgiaraščiuose turi būti reglamentuojami.
Teisiškai reglamentuoti, jog pasirenkamuose valgiaraščiuose tarp pasirinkimų būtų standartizuoti subalansuoti patiekalai - be laktozės, be glitimo, veganiški ir pan., kas atitiktų individualią mitybą propaguojančių vaikų poreikius.
Valgiaraščiai turi būti prieinami moksleiviams skaitmeniniu būdu.
Kontroliuoti, kad maitinimo paslaugos teikėjai maitintų pagal valgiaraščius, su kuriais buvo laimėti viešieji pirkimai, ir kad tokie valgiaraščiai būtų keičiami, jei tik tai buvo numatyta viešųjų pirkimų konkurso sąlygose.
Jei maitinimo organizavimo pirkimuose buvo numatytas ekologiškų maisto produktų įtraukimas į pirkimą, turi būti numatyta ir kontrolė praktiniame įgyvendinime, ar tie produktai iš tiesų yra tiekiami.
Užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę rinktis iš kelių patiekalų (arba iš laisvo pasirinkimo valgiaraščio arba taikyti švediško stalo principą).
Turi būti vieninga nacionalinė valgiaraščių rengimo programa.
Analizė ir Kontrolė
Turi būti vykdomas tiesioginis Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo rekomendacijų įgyvendinimo vertinimas ir tyrimai (maisto švaistymas, ekologiškų ir vietinių produktų naudojimas, ar visi numatyti teisės akto punktai praktiniam įgyvendinime pasiteisina).
Atlikti tyrimą, kokia yra nemokamo maitinimo reali, dalyvaujant ir stebint įstaigose, situacija (kiek išmetama maisto atliekų ir pan.). Taip pat koks įsisavinamos paramos efektyvumas.
Atsiskaitymas Už Maitinimą
„Toks susidomėjimas rodo, kad vaikų maitinimo organizavimas yra itin aktualus klausimas.
Buvo pateikti savivaldybių pavyzdžiai, kuriose jau yra įdiegtas maitinimas „švediško stalo“ principu.
Buvo pateikti gerieji pavyzdžiai kuomet realiai, o ne popieriuje diegiamos trumposios grandinės, perkami ekologiški produktai.
Tai rodo, kad šie darbai yra padaromi ir realūs jau Lietuvoje, o ne kur nors Suomijoje ar Japonijoje. Gerosios praktikos turi būti diegiamos visose savivaldybėse, nes vaikai visur nusipelno valgyti sveikatai palankų maistą.
Labai svarbu, kad konferencijoje pranešimus skaitė ir moksleivių, bei tėvų organizacijų atstovai.
Mitybos įpročiai formuojasi šeimoje, nes vaikų mitybą lemia šeimos mitybos įpročiai.
Ugdant mokinių sveikos mitybos įpročius svarbus tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.
Tyrimas apie Pradinių Klasių Mokinių Mitybą
Darbo tikslas - atskleisti pradinių klasių mokinių mitybos namuose ir mokykloje ypatumus. Taikyta apklausa raštu.
Tyrimas atliktas keturiolikoje Vakarų Lietuvos mokyklų.
Apklausoje dalyvavo 490 3-4 klasių mokinių.
Nustatyta, kad tik apie trečdalis pradinių klasių mokinių valgo 3 ir tiek pat 4 kartus per dieną.
Dešimtadalis vaikų laikosi mitybos rekomendacijų ir valgo 5 kartus per dieną.
Pusryčius visada valgo šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų, pietus ir vakarienę visada valgo didesnė mokinių dalis.
Darbo dienomis mokyklos valgykloje pietauja daugiau kaip pusė apklaustųjų.
Pusryčiams mokiniai dažniausiai renkasi sumuštinius, košes, bandeles, pietums - mėsą, bulves, sriubą, žuvį, o vakarienei - vaisius, virtus arba keptus bulvių gaminius ir mėsą.
Šokoladinius saldainius ir traškučius kaip užkandį renkasi dažniau berniukai negu mergaitės.
Jie dažniau nei mergaitės valgo picas, dešrainius ir saldumynus.
Valgydami mokyklos valgykloje, pusė apklaustųjų renkasi tik antrą patiekalą ir beveik tiek pat mokinių renkasi sriubą ir antrą patiekalą.
Apie pusė apklaustųjų kartais su tėveliais kalbasi apie sveiką mitybą ir šeimose patys augina daržoves, vaisius.
Apie trečdalis mokinių dažnai arba kartais su tėvais gamina sveiko maisto patiekalus ir perka ekologiškus produktus.
Apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad vaikų mityba mokyklose yra kompleksinė problema, reikalaujanti bendrų pastangų iš tėvų, mokytojų, maitinimo organizatorių ir valstybės institucijų. Tik užtikrinus sveikatai palankų maitinimą, galima pagerinti vaikų sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius.