Mėsos produktų gamintojus verčia sunerimti visuomenės apklausos duomenys, kurie parodė, kad Lietuvos mėsos perdirbimo pramonė pasitiki tik apie 15 proc. vartotojų.
Vartotojų nuogąstavimai ir mitai apie mėsos pramonę
Gamybos kelią nuo skerdyklos iki galutinio produkto parodę fabriko atstovai siekė išsklaidyti ne vieną įsigalėjusį mitą apie mėsos pramonę. „Tarp gyventojų sklando daug gandų ir mitų. Gal todėl, kad trūksta informacijos. Norime parodyti, kaip gaminami mėsos produktai, konservai ir ledai“, - susipažinti su gamyba pakvietė „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.
Maisto priedai ir konservantų naudojimas
Bene labiausiai vartotojai dabar jaudinasi dėl maisto priedų, ženklinamų „E“ raide, naudojimo. Vizualiai nustatyti, ar tokie priedai naudojami gamyboje, ekskursijos po fabriką metu neįmanoma. „Krekenavos agrofirmos“ rinkodaros vadovas Gytis Svilainis užtikrino, kad gamintojai yra griežtai kontroliuojami, ar laikosi nustatytų normų, kiek ir kokių priedų deda į produktus.
Be to, kad priedas atliktų savo funkciją, dažnai užtenka dėti jo mažiau, nei leidžia normos. Tiems, kurie vengia maisto priedų, siūloma rinktis gaminius, į kuriuos jokių konservantų nededama. „Yra technologijų, leidžiančių apsieiti be „E“. Mūsų įmonė tokias technologijas taiko jau keletą metų. Tokios produkcijos gamyba sudėtingesnė, jos galiojimas trumpesnis, todėl ji šiek tiek brangesnė“, - aiškino G.Svilainis.
Rinkodaros vadovas pabrėžė, kad atliekant laboratorinius tyrimus be konservantų pagamintoje produkcijoje galima aptikti nedidelius kiekius analogiškų natūralių medžiagų. Todėl gamintojai dabar privalo apie tai informuoti vartotoją. Anot fabriko atstovų, be maisto priedų pagaminti gaminiai populiarėja.
Ne vienas toks „Krekenavos agrofirmos“ gaminys yra pelnęs aukščiausius „AgroBalt“ parodos ir „Lietuvos metų gaminio“ įvertinimus. Šiemet pastarojo konkurso aukso medalis suteiktas karštai rūkytai „Bajorų“ dešrai su sūriu ir virtam paštetui „Pagaminta be konservantų“.
Mitas apie dešras iš popieriaus
Dar vieną mitą, kad virtose dešrose ir dešrelėse beveik nėra mėsos, fabriko atstovai neigė siūlydami vartotojams išmokti atskirti produktus. „Aukščiausios rūšies produktuose mėsos gali būti apie 75 proc., kita dalis - vanduo ir prieskoniai. Vytintų dešrų gamyboje mėsos sunaudojama dar daugiau. Mėsos pakaitalai gali būti naudojami tik pirmos arba antros rūšies gaminiuose“, - aiškino G.Svilainis.
Gaminant pirmos ir antros rūšies produktus, naudojama mechaniškai nuo kaulų atskirta mėsa. Dedama ir sojos bei kitų mėsos pakaitalų. Anot „Krekenavos agrofirmos“ rinkodaros vadovo, į gamybą nepatenka maistui netinkamos skerdenos dalys ir kaulai.
„Senas ir juokingas mitas, kad į dešras dedama popieriaus. Tai - gana brangi žaliava, kuri gamybos tikrai neatpigintų. Aišku, ji ir netinkama maistui. Pigesnių produktų gamyboje naudojama pakankamai pigi, bet maistinga mechaniškai atskirta paukštiena“, - sakė „Krekenavos agrofirmos“ rinkodaros vadovas.
Fabriko atstovai užtikrino, kad pasibaigusio galiojimo produktai „atnaujinti“ negrįžta ant prekystalių. Jie, kaip ir maistui netinkamos skerdenos likučiai ir kaulai, sunaikinami arba atiduodami žvėreliams šerti. Įmonėje įdiegta kompiuterinė kontrolės sistema, leidžianti atsekti kiekvieno produkto kelią.
„Tokie dalykai galbūt įmanomi tik nelegaliuose cecheliuose arba nelegalioje prekyboje. Pas mus - griežta kontrolė“, - pabrėžė G.Svilainis. Apžiūrint fabriką nesunku buvo išsklaidyti mitą, kad mėsos gaminiai esą ne rūkomi, o mirkomi specialiame tirpale: iš rūkymo kamerų sklido malonus dūmo kvapas.
„Tokių technologijų, kurios pakeistų natūralų rūkymo procesą kokiu nors mirkymu, visai nėra arba mes tokių nežinome. Mūsų rūkyklose natūralus dūmas išgaunamas naudojant buko, juodalksnio drožles arba medienos tašelius“, - aiškino „Krekenavos agrofirmos“ gamybos vadovas Gintaras Martinkus.
Konservų gamyba be konservantų
Kaip konservų gamyboje išvengiama konservantų, parodė ir papasakojo Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Vygantas Vanagas. Prieš 7 metus naujame pastate įsikūręs senas konservų gamybos tradicijas tęsiantis fabrikas laikosi pozicijos - gaminti be konservantų.
„Konservų pramonėje naudojami du svarbiausi konservantai, skirti produkto vartojimo trukmei pailginti, - natrio benzoatas ir kalio sorbatas. Mes jų nededame ir apie tai informuojame vartotojus. Prieš tai privalome atlikti tyrimus ir gauti sertifikatus“, - aiškino fabriko vadovas. Konservantų neprireikia produkciją sterilizuojant ir pasterizuojant modernių technologijų autoklavuose. Terminis apdorojimas kompiuterizuotas, kiekvienam produktui nustatoma atitinkama temperatūra.
Anot V.Vanago, tokia gamyba yra brangesnė, nes papildomai eikvojama šilumos energija. Paprasčiau būtų įdėti konservantų. Kėdainiečiai gamina apie pusantro šimto įvairių konservų - mišrainių, sriubų, marinuotų daržovių, pomidorų padažų, majonezo, džemų, uogienių, žuvies bei mėsos gaminių ir kt.
Iš visą parą dirbančio fabriko kasdien į prekybos centrus ir mažesnes parduotuves iškeliauja nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. konservų indelių. Apie penktadalį produkcijos eksportuojama į Rusiją, Angliją, Airiją, Vokietiją, Ispaniją, JAV, Skandinavijos šalis ir kt. Vienas populiariausių gaminių - garsieji Kėdainių agurkai, kurie fasuojami į įvairios talpos stiklainius.
Ne vienas fabriko produktas yra sulaukęs gerų įvertinimų. Šiemet metų gaminio aukso medaliu apdovanoti obuolių sultyse konservuoti burokėliai. Anot V.Vanago, visų konservų receptūrą sukūrė vietos specialistai. Kėdainių fabrike gaminami specialūs mėsos, daržovių bei kruopų konservai ir Lietuvos kariuomenės kariams.
Pagrindiniai daržovių tiekėjai - Kėdainių rajono ūkininkai. Iš kitur atsivežama tik tos žaliavos, kurios neaugina šio krašto žemdirbiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje neauga tam tikros rūšies pomidorai, iš kurių gaminama pasta. Be Lietuvos ūkininkų pieno žaliavos neišsiverčia ir ledų gamintoja „Vikeda“, per metus pagaminanti apie 30 mln. porcijų ledų. 40 proc. jų eksportuojama į užsienio šalis - JAV, Vokietiją ir kt.
„Mūsų ledai gaminami iš natūralaus pieno ir jo produktų“, - užtikrino ledų fabriko generalinis direktorius Justas Ramanauskas. Kėdainių konservų fabriko prekinis ženklas - konservuotų produktų gamintojų/prekių ženklų žinomumo lyderis, stipriausiai siejamas su patikimumu bei geriausiu kainos ir kokybės santykiu.
Vartotojų požiūris į „Kėdainių konservų fabriką“
„Tyrimą užsakėme norėdami išsiaiškinti Lietuvos vartotojų požiūrį į mūsų įmonės prekinį ženklą bei gaminius tam, kad suvoktume, ar įmonė pasirinkusi tinkamą veiklos kryptį, - sakė UAB Kėdainių konservų fabriko marketingo vadovas Vytautas Kubolis. - Tyrimo rezultatus vertiname labai gerai. Matome, kad Kėdainių konservų fabriko produktai yra ne tik populiarūs, mėgstami bei perkami vartotojų, tačiau vartotojai taip pat turi gerą nuomonę apie patį Kėdainių konservų fabriką.
Siekiant išsiaiškinti konservuotų produktų gamintojų prekių ženklų žinomumą ir atpažinimą, respondentų buvo prašoma išvardinti žinomus konservuotų produktų gamintojų prekių ženklus bei atpažinti žinomus prekės ženklus iš jiems pateikto sąrašo. Gauti rezultatai atskleidė, jog Kėdainių konservų fabriko prekės ženklas buvo geriausiai žinomas bei atpažįstamas tarp konservuotų produktų prekių ženklų.
Respondentai turėjo pasirinkti, kurie iš pateiktų konservuotų produktų gamintojų prekių ženklų yra:
- Gamintojas/prekės ženklas, kuriuo galima pasitikėti;
- Siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį;
- Nuolat diegia naujoves, siūlo naujus produktus;
- Vertas mokėti šiek tiek daugiau;
„Tyrimas parodė, jog vartotojai pasitiki mumis kaip gamintojais. Greičiausiai dėl to, jog Kėdainių konservų fabrikas savo produkcijai visada kėlė didžiausius kokybės reikalavimus ir stengėsi naudoti kuo mažiau įvairių priedų bei kuo natūralesnes medžiagas. Niekada netaupėme produkto kokybei.", - teigė V. Kubolis.
Kėdainių konservų fabrikas pirmoje vietoje atsidūrė ir respondentams vertinant kitus rodiklius. Vartotojai mano, kad mes siūlome geriausią kainos ir kokybės santykį, - akcentavo V. Kubolis. - Mūsų produktai, nors ir yra šiek tiek brangesni, tačiau jie - aukščiausios kokybės.
Kėdainių konservų fabrikas kasmet išleidžia po keliolika, o kartais ir keliasdešimt naujų produktų. „Neapsiribojame vien tuo, ką jau esame sukūrę. Pristatome naujas produktų linijas, tobuliname vartotojų jau pamėgtus gaminius, atrandame naujus skonius, keičiame pakuotes, jų dizainą.", - sakė V. Kubolis.
„Džiaugiamės, kad vartotojai Kėdainių konservų fabriką priima kaip socialiai atsakingą gamintoją ir prekės ženklą. Taip yra dėl to, jog mūsų įmonė ne tik nuolatos gamino kokybiškus produktus, elgėsi taip, kaip reikalauja įstatymai, bet ir siekė prisidėti prie bendruomenės gerovės, užsiėmė labdara, rėmė įvairius fondus, - kalbėjo V. Kubolis.
Matome, jog pastaruoju metu maisto produktų gamybos įmonės susiduria su įvairiomis problemomis - jų gaminiuose randama neleistinų medžiagų. Kėdainių konservų fabrikas pastaruoju metu nebuvo atsidūręs tokiose situacijose, nes mūsų įmonei rūpi gaminių kokybė ir mes laikomės visų gamybos standartų. Be to, neseniai įgijome BRC standartą (aut. past. - BRC standartas užtikrina, kad įmonės gaminiai atitinka naujausias maisto saugos bei kokybės metodikas).
„Įvertinę šio tyrimo duomenis, pamatėme, jog mūsų įmonė eina tinkama kryptimi - gaminti kokybišką produkciją yra teisingas pasirinkimas, nes vartotojai mumis pasitiki. Tad ir toliau žengsime teisingai pasirinktu keliu, - apibendrina Kėdainių konservų fabriko marketingo vadovas V. Kubolis.
Kartu šio tyrimo rezultatai yra didžiulis iššūkis, nes dabartinė įmonės pozicija tarp vartotojų yra labai gera ir stiebtis aukščiau bus sunku. Tačiau Kėdainių konservų fabrikas ir toliau vykdys investicijas, siekdamas sukurti dar aukštesnės kokybės produkciją bei išlikti socialiai atsakinga įmone.