Kebabas (turk. kebap) - patiekalas iš mėsos, plačiai paplitęs Islamo virtuvėse. Nors jis valgomas daugelyje šalių ir beveik visose ruošiamas skirtingai, dažniausiai kebabas minimas kaip turkiškas patiekalas. Neabejotina, kad jame yra esminės turkų virtuvės sudedamosios dalys: mėsa, duona, jogurtas, česnakas ir marinuoti agurkėliai. Kebabai patiekiami lėkštėje ir iš esmės jie atitinka visokiausius mėsiškus patiekalus - nuo filė iki šašlyko.
Kebabų Įvairovė
Dažniausiai kebabo mėsa kepama ant iešmo, tačiau egzistuoja tiek daug jos variacijų, kad visų nė neišvardysime. Rytuose kebabas suprantamas kaip mėsa, kepta ant ugnies ar ant žarijų. Gali būti kepami maži gabalėliai arba didelis gabalas, taip pat malta mėsa.
Kebabai ant Iešmo
Ant iešmo kepti kebabai - šašlyką primenantis patiekalas. Tai nedideliais gabaliukais supjaustyta mėsa, suverta ant iešmo ir iškepta ant žarijų. Populiariausia tokio kebabo rūšis - turkiškas shish kebabas. Tarp mėsos gabaliukų dažnai suveriami daržovių (pvz.: pomidorų, svogūnų, grybų) ar net vaisių gabalėliai. Jei ieškosite kebabo Jungtinėse Valstijose, dažniausiai sutiksite jį tokiu pavidalu.
Maltos Mėsos Kebabai
Maltos mėsos kebabai irgi gali būti kepami ant iešmo - suformuota malta mėsa (kyima) kepama ant žarijų. Iškepta mėsa gali būti valgoma susukta į lavašą. Dar tokie maltos mėsos kebabai gali būti troškinami labai aukštoje temperatūroje specialiuose induose, vadinamuose güveç (turkų k.).
Maltos avienos „lazdelė“. Aštri šito kebabo versija vadinasi Adanos kebabas, neaštri - Urfos kebabas.
Döner Kebap: Populiarusis „Besisukantis“ Kebabas
Būtent ši kebabų rūšis yra itin populiari Lietuvoje, visoje Europoje ir Amerikoje kaip greitojo maisto patiekalas. Marinuotos mėsos gabalai suveriami ant vertikaliai stovinčio iešmo ir kepa kaitinami žarijų, o dabar ir specialiuose elektriniuose arba dujiniuose griliuose. Toks kebabas turkiškai vadinamas „besisukančiu“ kebabu (turkų k. döner kebap), nes kepamas ant besisukančio iešmo. Patiekalas dar plačiai žinomas ir arabišku shavarma arba graikišku gyros pavadinimu. Ši kebabų rūšis XIX a. atsirado Turkijoje.
Kebabas gali būti tiekiamas įvyniotas į lavašą, kartu su smulkiai pjaustytomis daržovėmis ir padažu (turkų k. Döner Dürüm), kartais ir su keptomis bulvėmis. Kebabo mėsa gali būti dedama ant sviestu užteptos pitos, kartu lėkštėje patiekiant jogurto ar pomidorų padažo (turkų k. İskender Kebap arba Bursa Kebabı). Paruošta mėsa gali būti naudojama ir turkiškai picai (turkų k.).
Kaip greitojo maisto patiekalas kebabas dažnai patiekiamas perpjautoje graikiško tipo duonoje (pitoje) tarsi sumuštinis su daržovėmis. Šio patiekimo būdo išradėju laikomas turkų imigrantas Kadir Nurman. Yra ir daugiau galimų „atradėjų“, tačiau jo indėlis 2011 m. buvo pripažintas „Turkiškų kebabų gamintojų asociacijos“. Kadir Nurman 1972 m. vakarų Berlyne pastebėjo augantį miesto gyvenimo tempą ir atidarė užkandinę, siūlančią greitus ir patogius neštis užkandžius.
Kebabas kaip Greitas Maistas
Kebabai greitai tapo itin populiariu greitojo maisto patiekalu ne tik Vokietijoje. Daugelyje šalių kebabai yra mėgstamas jaunimo užkandis, valgomas grįžtant iš naktinių klubų ar kitų pasilinksminimo vietų paryčiais. Tokios užkandinės dažnai dirba, kai kitos maitinimo įsitaigos jau būna uždarytos. Tad šis patiekalas gana svarbi ne tik mūsų šalies, bet ir Jungtinės Karalystės, Belgijos, Lenkijos, Slovakijos, net Australijos jaunimo naktinio gyvenimo dalis.
Kaip ir bet kurio kito greito maisto, taip ir šio naudingumas yra ginčytinas. Jei patieksite ant iešmo be riebalų keptą mėsą su daržovėmis, ji tikrai nebus kenksmingesnė už bet kurį kitą patiekalą. Tačiau, nepaisant didžiulio šio užkandžio populiarumo, tyrimai rodo, kad jame yra itin dideli kiekiai druskos, riebalų ir kalorijų. Gatvėje pirktas vidutinis kebabas gali turėti tiek kalorijų, kiek suaugusiai moteriai turėtų užtekti visai dienai, o druskos ir riebalų kiekis viršija rekomenduojamą dienos normą.
Kebabų Kultūra Turkijoje
Turkų virtuvės įvaizdį Lietuvoje ir Europoje gerokai pagadinusios įvairios kebabinės, dažnai nė neturinčios nieko bendro su turkais. Taip, vienas turkų virtuvės pagrindų - kebabai, bet čia jie reiškia daug daugiau, nei Europoje. Į mūsiškius panaši tik viena jų rūšis - dioner. Ir apskritai jei kebabas suvyniotas į duoną (pitą) jis nevadinamas kebabu, o diuriumu.
Dažnas Turkijos miestas turi savo kebabą, kurio galima paskanauti tame regione. Manisos kebabas, viena daugybės kebabo variacijų.
Šalia kebabų ir kitų patiekalų atnešamos užkandžių lėkštelės (daug kur - nemokamai), vadinamos mezze. Ypač tinka ir skanūs smarkiai marinuoti daržovių valgiai turšu (Lietuvoje taip smarkiai marinuotų daržovių negausi). Turkijos virtuvė - toli gražu ne vien kebabai.
Alternatyvūs Turkiški Patiekalai
Turkų greitas maistas - kepta milžiniška bulvė, prapjauta pusiau. Jos viduriai išplakami su sūriu ir dar užpildomi išsirinktais garnyrais (pasirinkimų - gausybė). Pailga aštriais galais „picukė“. Padas storokas, taip pat storokas sūrio sluoksnis. Natūralūs turkiški saldėsiai daromi iš visa ko ir atrodantys ne prasčiau, nei skanūs. Duona, įdaryta sūriu, mėsa ir dar daug kuo. Paprastai patiekiama specializuotuose restoranuose ir sveriama bei supjaustoma. Paplotėliai su sūriu viduje. Raudona aštri sriuba. Stiprus, bet man skanus skonis. Karštas saldus gėrimas iš orchidėjų ir cinamono.