Kava yra vienas populiariausių ir mėgstamiausių gėrimų pasaulyje. Ji gaminama iš kavamedžių vaisių, o žinomiausios kavos rūšys skiriamos pagal kavamedžių veisles.

Kavamedis ir Jo Vaisiai

Kavamedis - visžalis, tropikų augalas. Nors jį ir vadina medžiu, bet greičiau tai puskrūmis. Laukinėje gamtoje, priklausomai nuo rūšies, gali užaugti iki 8 metrų. Auga karšto klimato regionuose (vidutinė metinė temperatūra apie 20°С), aukšto drėgnumo aplinkoje. Kilęs iš Afrikos bei Azijos tropikų ir subtropikų.

Vaisius - uoga, nuo 1 iki 2 cm dydžio. Prinokusi būna raudonos arba mėlynai-violetinės spalvos. Po plona odele yra sidabriškos spalvos minkštimas su dviem branduoliais. Branduoliai vadinami kavos pupelėmis. Yra žinoma daugiau nei 55 kavamedžio rūšių.

Pagrindinės Kavos Rūšys

Arabika

Arabika yra pati populiariausia kavos rūšis. Ji užima maždaug 70% kavos rinkos visame pasaulyje. Pačios pupelės yra pailgos formos, nedidelės, su grioveliu centre, primenančiu raidę „S“.

Arabikos kilmės pupelės vertinamos dėl malonesnio skonio, tai viena iš priežasčių, kodėl ši kava pirmauja pasaulyje. Arabika paprastai auga maždaug 1300-1500 m, o robusta - 900-1000 m aukštyje. O arabikos kavos pupelės auga Brazilijoje, Vietname, Kolumbijoje, Indonezijoje.

Robusta

Robusta - jei mėgstate stipresnę ir sodresnę kavą, tuomet Robusta bus puikus pasirinkimas. Robusta yra visiškai kitokio skonio nei Arabika - ji karti ir daug stipresnė dėl to, kad joje yra daug daugiau kofeino. Ji užima apie 30% visos kavos rinkos.

Robusta kavos pupelės apvalios formos, gan smulkios, o griovelis viduryje beveik tiesus. Ji žinoma dėl stipraus skonio ir didelio kofeino kiekio. Šios savybės idealiai tinka tirpioms kavoms ruošti, todėl robusta dažniausiai naudojama tirpios kavos milteliams ir granulėms gaminti. Robustos pupelės mažesnės, apvalesnės ir storesnės. Jos daugiausia auginamos Vietname, Indijoje, Afrikoje ir Brazilijoje.

Liberika

Liberika - tai mažiausiai vartojama kavos rūšis. Šios rūšies kavos pupelės yra didesnės nei kitų rušių. Liberika nedideliais kiekiais gali būti dedama į kavos mišinius, tačiau ji neturi tokio ypatingo skonio kaip Arabika ar Robusta.

Kavos Apdorojimas ir Paruošimas

Kavamedžių vaisių apdorojimo technologinis procesas prasideda plantacijoje: pupelės atskiriamos nuo minkštimo, fermentuojamos saulėje, džiovinamos, valomos, rūšiuojamos pagal didumą, pakuojamos į maišus arba laikomos sandėliuose palaidos. Sandėliuose kavos pupelės brandinamos 1-10 metų; bręstant gerėja jų skonis ir aromatas. Subrendusios kavos pupelės yra šviesiai žalsvos, gelsvai pilkšvos spalvos, karčiai aitraus prieskonio.

Skrudinant 13-20 % sumažėja pupelių masė, kofeino kiekis nesikeičia. Susidariusios naujos lakiosios kvapiosios medžiagos suteikia kavai būdingą skonį ir aromatą. Kartumo teikia rauginės medžiagos.

Kava gali būti ruošiama keliais skirtingais būdais, jie daro didelę įtaką jos aromatui, skoniui ir sudėčiai. Kavos ruošimas - tai pupelių rinkimas, džiovinimas, skrudinimas, malimas ir virimas. Beveik visais kavos ruošimo būdais pupelės turi būti sumalamos ir maišomos su karštu vandeniu gana ilgai, kad išgautume tą nuostabų skonį.

Galima išskirti tris pagrindinius kavos ruošimo būdus: 1) virta nefiltruota kava, 2) filtruota kava (tirpi) ir 3) kava be kofeino. Kiekviena iš šių kavos rūšių yra susijusi su specifine kavos miltelių granuliacija, vandens ir kavos santykiu, temperatūra ir virimo laiku.

Kavos Sudėtis ir Nauda

Be abejo, kavos nauda mūsų organizmui yra ypatinga. Saikingas kavos kiekis gali teigiamai veikti sveikatą, nes joje yra daug naudingų medžiagų: B grupės vitaminų (B1, B2, B3, B5), taip pat mineralinių medžiagų (kalio, magnio, mangano, fosforo).

Kava skatina smegenų veiklą, mažina nuovargį ir didina darbingumą bei fizinį aktyvumą. Kavoje yra daug antioksidantų (pavyzdžiui, chlorogeno rūgšties), kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Dėl to atsiranda ankstyvieji senėjimo požymiai.

Kofeinas padeda skaidyti riebalus ir panaudoti juos kaip energiją treniruotėms. Kava gerina nuotaiką ir padeda kovoti su depresija, stimuliuodama centrinę nervų sistemą ir didindama neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, gamybą. Kava tonizuoja, pagyvina, gerina koncentraciją dėl joje esančio kofeino ir tanino.

Moksliškai įrodyta, kad kavoje yra didžiausia polifenolių koncentracija, palyginti su visais gėrimais, kuriuos vartoja žmonės. Vidutinis 180 ml kavos puodelis suteikia 396 mg polifenolių, o tirpi kava - 316 mg.

Pagrindiniai bioaktyvūs junginiai, randami žalioje kavoje: chlorogeninė ir kvinino rūgštys, kofeinas, trigonelinas, tirpiosios skaidulos ir lipidų frakcijos diterpenai. Labiausiai išstudijuotas kavos polifenolis - chlorogeninė rūgštis. Nepaisant kitų fenolinių junginių, tokių kaip taninai, lignanai ir antocianinai, chlorogeninė rūgštis yra gausiausias polifenolis, esantis kavos pupelėse, - ji sudaro apie 80 proc. viso polifenolių kiekio pupelėje. Šios rūgšties koncentracija ir nulemia kavos kokybę, aromatą ir skonį.

Kofeinas: Poveikis ir Rekomendacijos

Kavoje yra kofeino, kuris stimuliuoja centrinę nervų sistemą, didina budrumą ir koncentraciją. Kofeinas stimuliuoja mikroelementų, įskaitant gliukozę, įsisavinimą neuronuose. O taninas padidina hormono dopamino gamybą, todėl jaučiamės laimingi.

Nors saikingas kavos vartojimas turi teigiamą poveikį organizmui, tačiau per didelis vartojimas gali sukelti priklausomybę. Sveikam žmogui kofeino paros norma, kuri nėra žalinga - yra apie 250 mg. Puodelyje espreso (50 ml) yra apie 100 mg kofeino. Tad saugu per dieną išgerti 1 - 3 puodelius kavos, tačiau viskas priklauso nuo kofeino kiekio, kurį galite toleruoti.

Nuo per didelio kofeino kiekio gali padidėti nervingumas ar nerimas, pasireikšti refliuksas, galvos skausmas, mirgėjimas akyse, sutankėti širdies plakimas, kamuoti nemiga ir pan. Ilgainiui, perdozavimas skatina kaulų retėjimą, moterims gali kilti sunkumų pastojant. Kofeinui galioja įprasta taisyklė: kas per daug, tas nesveika.

Kavos gerti nerekomenduojama sergant nemiga, kadangi kofeinas gali turėti neigiamą poveikį, stimuliuodamas nervų sistemą ir sukeldamas miego sutrikimus. Kava be kofeino yra geras pasirinkimas, jei turite kontraindikacijų gerti įprastą kavą.

Kavos Laikymas

Renkantis kavą reikia atkreipti dėmesį į pakuotės kokybę. Tai turėtų būti sandariai uždarytas maišelis su vožtuvu arba plastmasinė ar metalinė dėžutė. Taip pat svarbu perskaityti informaciją apie kavos kilmę, kurią galite rasti etiketėje. Pirkdami kavą pirmenybę teikite braziliškai, kolumbietiškai ir indiškai kavai. Kokybiškos kavos sudėtyje neturėtų būti jokių dirbintių priedų (skonio stipriklių, kvapiklių, dažiklių ir kt.).

Tirpą kavą geriausia laikyti tamsaus stiklo arba keramikiniame indelyje vėsioje, sausoje vietoje. Kavos skonio savybes išsaugo tik laikoma specifinėmis sąlygomis. Jų yra daug, tačiau reiktų laikytis vienos esminės taisyklės - laikyti šviežią kavą sandariai.

Kavos Rūšių Palyginimas

Savybė	Arabika	Robusta
Populiarumas	Apie 70% rinkos	Apie 30% rinkos
Skonis	Malonesnis, saldesnis	Stipresnis, kartesnis
Kofeino kiekis	Apie 1.5%	Apie 2.7%
Auginimo aukštis	1300-1500 m	900-1000 m
Panaudojimas	Aukštos kokybės kava	Tirpi kava, mišiniai

---