Milijonai žmonių visame pasaulyje neįsivaizduoja savo ryto be puodelio kavos. Nors daugumai šis gėrimas yra greitas energijos ir geros nuotaikos užtaisas, daugelyje kultūrų kava nuo seno yra rytinio ritualo dalis. Nors pastaruoju metu matome vis populiarėjančias kavos alternatyvas, gėrimus be kofeino, saikingas kokybiškos kavos vartojimas turi neapčiuopiamą naudą jūsų organizmui. Šiame straipsnyje aptarsime net 9 priežastis, kodėl neturėtumėte atsisakyti kavos, jeigu to daryti nenorite.

Kofeinas: Kas Tai Ir Kaip Jis Veikia?

Kofeinas - tai natūralus stimuliatorius, dažniausiai randamas arbatos, kavos ir kakavos augaluose. Jis veikia stimuliuodamas smegenis, centrinę nervų sistemą, pakeldamas kraujospūdį ir taip padeda išlikti budriems bei užkirsti kelią nuovargiui. Šiais laikais, apie 80% pasaulio gyventojų kasdien vartoja kofeino turinčius produktus.

Suvartojus kavos ar kitų gėrimų su kofeinu, kofeinas greitai absorbuojamas iš žarnyno į kraują. Iš ten jis keliauja į kepenis ir yra suskaidomas į junginius, galinčius paveikti įvairių organų veiklą. Tačiau pagrindinis kofeino poveikis yra smegenims.

Jis veikia blokuodamas adenozino poveikį, kuris yra neuromediatorius, atpalaiduojantis smegenis ir verčiantis jaustis pavargusiu. Paprastai, per dieną adenozino kiekis didėja, tuo pačiu didindamas ir nuovargį, dėl ko atsiranda mieguistumas bei kyla noras eiti miegoti. Kofeinas padeda jums išlikti budriems, prisijungdamas prie smegenų adenozino receptorių, jų neaktyvinant. Šis procesas blokuoja adenozino poveikį ir taip sumažėja nuovargis. Dėl šio proceso gali padidėti adrenalino kiekis kraujyje, taip pat padidėti neuromediatorių, t. y.

Kavos Poveikis Sveikatai

1. Kava Didina Budrumą Ir Koncentraciją

Kavoje esantis kofeinas yra stimuliatorius, blokuojantis adenozino receptorius smegenyse, mažinantis nuovargio jausmą ir didinantis budrumą. Tai gali padėti išlaikyti dėmesį ir padėti žmonėms jaustis budresniems ir dėmesingesniems.

2. Pagerėjusi Pažinimo Funkcija Ir Sumažėjusi Neurodegeneracinių Ligų Rizika

Reguliarus kavos vartojimas yra susijęs su kognityvinės funkcijos palaikymu, taip pat sumažėjusia neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono liga, rizika. Nors tikslesnė kavos nauda šių ligų atžvilgiu vis dar tiriama, tačiau spėjama, kad tai gali būti susiję su kavos antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Kai kurie tyrimai rodo, kad kavoje esantys bioaktyvūs junginiai gali turėti neuroprotekcinį poveikį, sumažinti kenksmingų medžiagų kaupimąsi smegenyse ir taip išsaugoti pažinimo funkcijas.

3. Antioksidantinės Savybės

Kavoje gausu antioksidantų, tokių kaip chlorogeninės rūgštys ir polifenoliai, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir mažina uždegimą organizme. Šie antioksidantai yra siejami su įvairia nauda sveikatai, įskaitant sumažėjusią tam tikrų lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, antro tipo diabetas ir kai kurie vėžiniai susirgimai, riziką.

4. Kava Ir Psichologinė Gerovė

Kavos vartojimas neretai siejamas su mažesne depresijos ir nerimo sutrikimų rizika. Kofeinas skatina tam tikrų neuromediatorių, tokių kaip dopaminas, serotoninas ir norepinefrinas, išsiskyrimą, o tai gali pagerinti nuotaiką ir savijautą. Svarbu pabrėžti, kad mėgavimasis kavos gėrimo ritualu privalo būti kokybiškas.

5. Geresnė Nuotaika Kiekvieną Rytą

Ne nuostabu, kad saikingas kavos vartojimas gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai. Kavos vartojimas siejamas su padidėjusiu laimės jausmu, bendravimu ir vidiniu pasitenkinimu. Tai būdinga ne tik dėl kofeino poveikio, bet ir bendrystės jausmo, jeigu įprastai geriate kavą iš stilingo puodelio su mylimuoju ar geriausia drauge, aptardami tai, kas jums teikia džiaugsmą.

6. Padidėjęs Fizinis Darbingumas

Įrodyta, kad kava pagerina ištvermės rezultatus: kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, sukeldamas adrenalino išsiskyrimą, o tai gali sustiprinti raumenų susitraukimus ir padidinti ištvermę ilgos fizinės veiklos metu.

7. Padidėjęs Metabolizmas

Kofeinas padidina medžiagų apykaitą ir riebalų oksidaciją, o tai gali būti naudinga asmenims, norintiems reguliuoti savo kūno svorį. Kava gali laikinai pagreitinti medžiagų apykaitą, paskatinti organizmo gebėjimą deginti riebalus fizinės veiklos metu!

8. Kava Mažina Susirgimo Rizikas

Mokslininkai teigia, kad reguliarus kavos vartojimas gali būti susijęs su: mažesne rizika susirgti kepenų ligomis (įskaitant cirozę ir kepenų vėžį), tulžies akmenligės išsivystymo rizika, sumažėjusia insulto ir tam tikrų rūšių širdies ligų prevencija.

9. Vitaminai Ir Kitos Naudingos Medžiagos

Vitaminų ir mineralų kiekis kavoje gali skirtis priklausomai nuo kavos rūšies, skrudinimo procesų ar virimo būdo. Visgi kavoje gali būti randamas vitaminas B, dalyvaujantis energijos gamyboje, taip pat mineralai magnis ir kalis. Siekiant gauti geriausias medžiagas iš kavos, rekomenduojama rinktis tamsaus skrudinimo organišką juodą kavą, praturtintą antioksidantais.

Kiti Kavos Privalumai Sveikatai

Kavos ir kitų kofeino gėrimų vartojimas yra susijęs su keletu kitų privalumų sveikatai:

• Kepenų apsauga. Kava gali sumažinti kepenų pažeidimo (cirozės) riziką net 84%. Tai gali sulėtinti ligos progresavimą, pagerinti gydymą ir sumažinti ankstyvos mirties riziką.
• Ilgaamžiškumas. Kavos gėrimas gali sumažinti ankstyvos mirties riziką net 30%, ypač moterims ir diabetu sergantiems žmonėms.
• Sumažėjusi vėžio rizika. Geriant 2-4 puodelius kavos per dieną, gali net iki 64% sumažėti kepenų vėžio rizika, o kolorektalinio vėžio rizika - iki 38%.
• Odos apsauga. Vartojant 4 ar daugiau kavos puodelių per dieną, odos vėžio rizika sumažėja 20%.
• Sumažėjusi išsėtinės sklerozės rizika. Kavos gėrimas gali iki 30% sumažinti išsėtinės sklerozės riziką. Tačiau ne visi tyrimai su tuo sutinka.
• Podagros prevencija. Reguliariai geriant 4 puodelius kavos per dieną, sumažėja podagros išsivystymo rizika: iki 40% vyrams ir iki 57% moterims.
• Žarnyno sveikata. Vartojant 3 puodelius kavos per dieną bent 3 savaites, gali padidėti naudingų žarnyno bakterijų kiekis ir aktyvumas.

Galimi Kofeino Šalutiniai Poveikiai

Kofeino vartojimas paprastai laikomas saugiu, tačiau derėtų aptarti ir galinčius pasitaikyti šalutinius poveikius.

Kai kurie šalutiniai poveikiai, susiję su nesaikingu vartojimu, yra nerimas, drebulys, nereguliarus širdies plakimas ir nekokybiškas miegas. Per didelis kofeino kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti galvos skausmą, migreną ir aukštą kraujospūdį.

Be to, kofeinas gali lengvai prasiskverbti pro placentą, o tai gali padidinti persileidimo ar vaisiaus per mažo svorio riziką. Nėščios moterys turėtų riboti kofeino vartojimą.

Kofeinas taip pat gali sąveikauti su kai kuriais vaistais. Asmenys, vartojantys raumenų antidepresantus, turėtų vengti kofeino, nes šie vaistai gali sustiprinti jų poveikį.

Rekomenduojamos Dozės

Manoma, kad kasdieninė 400 mg kofeino dozė yra saugi. Dėl kofeino poveikio gali sutrikti miegas, padidėti nerimas ir atsirasti virškinimo problemų. Jūsų širdies ir kraujagyslių sistema gali patirti didesnį stresą, o priklausomybė gali sukelti nemalonius abstinencijos simptomus.

Kava Ar Arbata: Kas Geriau Žmogaus Sveikatai?

Tiek kava, tiek arbata turi savų privalumų ir trūkumų, o jų poveikis sveikatai priklauso nuo vartojimo įpročių bei individualių organizmo savybių. Nors abu gėrimai gali būti naudingi, svarbu suprasti jų skirtumus ir galimą poveikį organizmui.

Kofeino Kiekis Ir Jo Poveikis

Kofeinas yra pagrindinė veiklioji medžiaga tiek kavoje, tiek arbatoje, kuri veikia mūsų nervų sistemą, suteikia energijos ir gerina koncentraciją. Tačiau kofeino kiekis šiuose gėrimuose labai skiriasi.

• Vidutinis puodelis kavos (apie 240 ml) gali turėti 95-200 mg kofeino, priklausomai nuo rūšies ir paruošimo būdo.
• Juodosios arbatos puodelis turi apie 40-70 mg kofeino.
• Žaliosios arbatos puodelis - apie 20-45 mg kofeino.

Antioksidantai Ir Nauda Sveikatai

Tiek kava, tiek arbata yra turtingos antioksidantais - medžiagomis, padedančiomis kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie gali sukelti lėtines ligas ir senėjimo procesus.

• Kava turi daug polifenolių, kurie gali padėti sumažinti II tipo diabeto, kai kurių vėžio formų ir neurodegeneracinių ligų riziką.
• Arbata, ypač žalioji, yra turtinga epigalokatechino galatu (EGCG), kuris siejamas su vėžio prevencija, geresne širdies sveikata ir svorio reguliavimu.
• Baltoji arbata turi dar daugiau antioksidantų nei žalioji, todėl gali būti dar naudingesnė organizmui.

Poveikis Širdies Ir Kraujagyslių Sistemai

• Kava gali padidinti kraujospūdį ir širdies ritmą, ypač jei vartojama dideliais kiekiais.
• Arbata, ypač žalioji ir baltoji, gali padėti mažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, todėl yra naudinga širdžiai.
• Jei turite širdies problemų ar aukštą kraujospūdį, arbata gali būti saugesnis pasirinkimas nei kava.

Poveikis Virškinimui

• Kava skatina skrandžio rūgšties gamybą, todėl gali sukelti refliuksą, rėmenį ar diskomfortą.
• Arbata, ypač žolelių, gali padėti nuraminti virškinimo sistemą, mažinti uždegimus ir palengvinti skrandžio skausmus.
• Jei turite jautrų skrandį ar kenčiate nuo rūgštingumo problemų, arbata gali būti geresnis pasirinkimas.

Ką Rinktis?

Tiek kava, tiek arbata turi savo privalumų ir trūkumų, todėl pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių ir sveikatos būklės.

• Rinkitės kavą, jei reikia greito energijos užtaiso, norite pagerinti koncentraciją ar mėgstate intensyvų skonį.
• Rinkitės arbatą, jei norite švelnesnio poveikio, siekiate geresnės širdies sveikatos ar turite jautrų skrandį.

Kavos Nauda Ir Trūkumai

Kavos nauda, tai teigiami sveikatai ir gerovei poveikiai, kuriuos suteikia kavos vartojimas. Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos nauda žmogaus organizmui seniai patvirtinta tyrimais. Nors per didelis kavos vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, saikingas kavos gėrimas yra naudingas sveikatai.

Kavos Privalumai:

• Pagerina energiją ir nuotaiką.
• Apsaugo širdį.
• Gerina virškinimą.
• Praturtina organizmą antioksidantais.
• Mažina diabetą.
• Apsaugo kepenis.
• Gerina atmintį ir koncentraciją.

Kavos Trūkumai:

• Priklausomybė nuo kofeino.
• Pakilęs cholesterolis.
• Padidėjęs kraujospūdis.
• Virškinimo problemos.
• Nerimas ir miego sutrikimai.

Kaip Kavos Paruošimo Būdas Veikia Jos Savybes?

Šiuolaikinės technologijos leidžia išgauti maksimalų kavos naudingųjų medžiagų kiekį, sumažinti nepageidaujamus junginius, tokius kaip rūgštingumas, ir taip prisidėti prie geresnės sveikatos. Kavoje yra daugiau nei tūkstantis skirtingų junginių, tarp kurių yra antioksidantai, polifenoliai, vitaminai ir mineralai.

Viena iš pažangiausių technologijų - žemo slėgio infuzija, kuri leidžia švelniau ekstrahuoti kavą, išvengiant pernelyg didelio rūgščių išsiskyrimo. Taip pat vis dažniau naudojami kavos filtrai, kurie pašalina kai kuriuos kenksmingus junginius, bet leidžia išlikti vertingiems antioksidantams ir mineralams. Modernūs kavos aparatai suteikia galimybę paruošti mažiau kofeino turinčią kavą, reguliuojant pupelių malimo stambumą, vandens temperatūrą ir filtravimo laiką.

Kavos Įtaka Cholesterolio Kiekiui

Kavoje nėra cholesterolio, bet joje yra natūralūs aliejai diterpenai: kafestolis ir kahveolis. Nepaisant jų teigiamo poveikio sveikatai, įskaitant antivėžines, antiangiogenines ir antikancerogenines savybes, diterpenai yra susiję ir su neigiamomis pasekmėmis, tokiomis kaip cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas. Diterpenai trikdo cholesterolio skaidymą organizme, kitaip tariant ima kauptis MTL cholesterolis. Tradiciniu būdu gaminama kava turi daugiau cholesterolį didinančių junginių. Tad visi variantai, kai kava nėra filtruojama, turės tą patį efektą - gali didinti cholesterolį. Tai kava, pagaminta naudojant prancūziškų presą („French press” - stiklinis indas su nuspaudžiamu sieteliu), turkiška kava ir tradicinė kava - užpiltinė, kuri labai populiari Lietuvoje.

Žmonėms, kurie jau turi labai aukštą cholesterolio kiekį ir nori jį sumažinti, rekomenduoju dažniau rinktis filtruotą kavą ir ją gerti saikingai. Vertinant kavos įtaką cholesterolio lygiui, reikėtų atkreipti dėmesį į kavos priedus. Sotieji riebalai kavoje gali padidinti cholesterolio kiekį. Jei kavą gardinate dideliu kiekiu riebios grietinėlės ar dedate į ją sviestą, ir tokios kavos išgeriate ne vieną puodelį, tai gali prisidėti prie didesnio cholesterolio kiekio. Saldūs kavos gėrimai, ruošiami kavinėse, pagal maistinę sudėtį turi daugiau panašumų su ledų kokteiliais nei su kava. Juose - daug kalorijų ir cukraus (tai kepenis „užveda” gaminti cholesterolį), gali turėti daug sočiųjų riebalų turinčių ingredientų bei paskatinti alkio jausmą jau po valandos ir tokiu būdu prisideda prie svorio augimo bei cholesterolio didėjimo.

Šioje lentelėje matomi kavos rūšių ir gaminimo būdo skirtumai bei jų įtaka cholesterolio lygiui:

Kavos rūšis/gaminimo būdas	Poveikis cholesterolio lygiui
Espresso	Gali didinti cholesterolio lygį
Turkiška kava	Gali didinti cholesterolio lygį
Kava, pagaminta naudojant prancūzišką presą	Gali didinti cholesterolio lygį
Filtruota kava	Mažesnė įtaka cholesterolio lygiui

Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus kavos mėgėjai turi didesnį cholesterolio kiekį, nei negeriantys kavos. Vidutiniškai sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama vartoti iki 400 mg kofeino per dieną. Taigi, saugi doze, kuri nekelia didelės rizikos bendrai bei širdies ir kraujagyslių sveikatai - iki 2 puodelių po 250 ml kavos. Jei jūsų puodelis - 500 ml tai ir iš 1 puodelio kavos gausite paros kofeino dozę.

---