Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, kuris suteikia energijos ir pagerina susikaupimą. Tačiau kai kuriems žmonėms ji gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį - galvos skausmus. Paanalizuokime šį reiškinį išsamiau.

Kodėl kava gali sukelti galvos skausmus?

Kavos poveikis galvos skausmams priklauso nuo kelių veiksnių:

• Kofeino perdozavimas: Per didelis kofeino kiekis gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą ir vėliau staigų jų išsiplėtimą, kas gali sukelti skausmą.
• Staigus kofeino nutraukimas: Jei reguliariai geriate kavą, o vėliau staiga nustojate, organizme gali prasidėti abstinencijos simptomai, kurių vienas iš pagrindinių yra galvos skausmas.
• Dehidratacija: Kofeinas turi diuretinį poveikį, todėl organizmas greičiau netenka skysčių, o tai gali lemti galvos skausmus.
• Padidėjęs jautrumas kofeinui: Kai kurie žmonės jautriau reaguoja į kofeiną, todėl net nedidelis jo kiekis gali sukelti galvos skausmą ar kitus nemalonius pojūčius.
• Kofeino poveikis kraujotakai: Kofeinas veikia kraujagyslių tonusą, todėl gali sukelti kraujospūdžio svyravimus, kurie kai kuriems žmonėms sukelia galvos skausmą.

Kaip atpažinti kofeino sukeltą galvos skausmą?

Kofeino sukelti galvos skausmai dažniausiai pasižymi šiais požymiais:

• Skausmas jaučiamas abiejose galvos pusėse.
• Jis gali būti bukas arba pulsuojantis.
• Skausmas gali atsirasti po kelių valandų nuo paskutinio kavos puodelio arba išgėrus per didelį kiekį kavos.
• Prie skausmo gali prisidėti nuovargis, dirglumas ar sunkumas susikaupti.

Ką daryti, jei kava sukelia galvos skausmą?

Jei pastebite, kad po kavos vartojimo atsiranda galvos skausmas, galite imtis šių veiksmų:

• Mažinkite kofeino kiekį palaipsniui. Jei geriate daug kavos, staigus nutraukimas gali sukelti stiprius galvos skausmus, todėl geriau mažinti vartojimą palaipsniui.
• Gerkite daugiau vandens. Kadangi kofeinas gali skatinti skysčių pasišalinimą iš organizmo, svarbu gerti pakankamai vandens.
• Pasirinkite mažiau kofeino turinčius gėrimus. Jei esate jautrūs kofeinui, rinkitės silpnesnę kavą, žaliąją ar žolelių arbatą.
• Stebėkite savo organizmo reakciją. Jei pastebite, kad tam tikras kavos kiekis ar stiprumas sukelia galvos skausmą, stenkitės reguliuoti vartojimą.
• Nepamirškite tinkamos mitybos. Jei geriate kavą tuščiu skrandžiu, ji gali dar stipriau paveikti kraujotaką ir sukelti galvos skausmą.

Kofeinas kaip vaistas nuo galvos skausmo

Kofeino gebėjimas malšinti galvos skausmą arba sustabdyti migreną yra gerai žinomas. Tai yra pagrindinis ingredientas daugelyje vaistų, įskaitant vaistus nuo galvos skausmo.

„Savaime jis nėra skausmą malšinanti medžiaga, bet kartu su skausmą malšinančiais vaistais jis padidina jų veiksmingumą“, - sako R. Liptonas. Nors kofeino sinergija su skausmą malšinančiais vaistais nėra visiškai aiški, ji gali būti susijusi su kofeino veikla smegenyse.

Kofeino molekulė jungiasi prie adenozino receptorių smegenyse ir nugaros smegenyse. Užimdamas adenozo vietą, kofeinas blokuoja molekulių poveikį.

Adenozas lėtina nervų veiklą, o kofeinas ją pagreitina. Adenozas didina kraujo tekėjimą ir plečia kraujagysles, o kofeinas jas susiaurina. Kadangi kai kurie galvos skausmai iš dalies kyla dėl kraujagyslių išsiplėtimo galvoje, kofeino kaip kraujagysles susiaurinančios medžiagos vaidmuo gali iš dalies paaiškinti jo poveikį.

Tačiau adenozinas taip pat atlieka sudėtingą vaidmenį skausmo signalų perdavime - kartais slopindamas skausmo signalus, kartais juos stiprindamas. Todėl kofeinas taip pat gali malšinti galvos skausmą, trukdydamas šių signalų perdavimui.

Tyrimai taip pat rodo, kad kartu su kofeinu vartojami skausmą malšinantys vaistai - tokie kaip acetaminofenas (paracetamolis) - yra greičiau absorbuojami, ir gali veikti ilgiau.

Remiantis eksperimentinio tyrimo duomenimis, kofeinas kartu su ibuprofenu skausmą malšina geriau ir greičiau, nei vien ibuprofenas.

Tačiau, anot „Stanford Health Care“, kofeino skausmą malšinančios savybės labai skiriasi priklausomai nuo to, kiek žmonės jo paprastai vartoja. Dažnai vartojant kofeiną, organizmas pripranta prie jo ir gali tapti priklausomas nuo jo poveikio. Tai sumažina jo galvos skausmą malšinančias savybes.

Kaip malšinti galvos skausmą be vaistų?

Žmonės, dažnai susiduriantys su galvos skausmu, žino - vaistus geriau išgerti nelaukiant, kol skausmas taps nepakeliamas. Tačiau tarp tablečių rijimo ir nieko nedarymo yra nemažai veiksmingų tarpinių priemonių, padedančių išvengti galvos skausmo arba jį įveikti dar pačioje užuomazgoje.

1. Gerti daug skysčių. Dažniausia paprastų galvos skausmų priežastis - skysčių trūkumas organizme. Įprastai dienai rekomenduojami 1,5-2 litrai vandens, arbatos ar sulčių atgaivina organizmą ir smegenis.
2. Pakankamai valgyti. Kenčiant galvos skausmus, padeda maisto produktai, kuriuose daug magnio. Žmonėms, dažnai kenčiantiems galvos skausmus, labai svarbu reguliariai valgyti. Nes alkis ir sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje taip pat gali sukelti galvos skausmą.
3. Vengti šokolado, raudono vyno ir sūrio. Kai kurie maisto produktai dalį žmonių veikia kaip tiesioginiai galvos skausmo sukėlėjai. Už tai atsakingi juose esantys biogeniniai aminai. Prie rizikingų medžiagų priskiriama ir ėsdinimo druska bei skonio stipriklis gliutamatas.
4. Pasidaryti kavos pertraukėlę. Kofeinas veikia kraujotaką. Kava kaip priemonė nuo galvos skausmo veiksmingiausia žmonėms, kurie ją geria nereguliariai arba po nedaug.
5. Įkvėpti gryno oro. Kartais pakanka atidaryti langą ir gerai išvėdinti patalpą. Bet dar geriau, jei skauda galvą, bent jau trumpam išeiti pasivaikščioti į gryną orą. Deguonis pravėdina galvą ir nuveja skausmą.
6. Sportuoti. Ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas - ištvermės reikalaujančios sporto šakos, geriausiai - gryname ore - užkerta kelią galvos skausmui. Jeigu galva jau braška nuo skausmo, sportiniai pratimai nebepadės. Bet gali padėti jogos, tai či ar pilateso pratimai su savo švelniais ir lėtais judesiais.
7. Esant migrenai - mažiau judėti. Jeigu kenčiama nuo migrenos, sportuojant verčiau nepersistengti. Kadangi migrenos kankinami pacientai kartais sulaukia ir „normalių“ galvos skausmų, svarbu laiku juos atskirti. Tam padeda paprastas testas: nuleisti galvą ir papurtyti. Jeigu nuo to skausmas sustiprėja, tai migrena. Tuomet judant padėtis tik dar labiau pablogės.
8. Išmokti atsipalaidavimo technikų. Galvos skausmai artimai susiję su stresu. Todėl streso mažinimas yra ilgalaikė terapija nuo galvos skausmo. Autogeninė treniruotė ar progresuojanti raumenų relaksacija pagal Jacobseną gali nuvyti skausmus dar prieš jiems įsismarkaujant.
9. Pagulėti vonioje. Iki kaklo pasinerkite į vonią, pripildytą šilto (38 laipsnių) vandens ir atsipalaidavę pagulėkite 15-20 minučių. Poveikį sustiprina kraujotaką skatinantis rozmarinas.
10. Masažuoti smilkinius. Raminančiam smilkinių masažui nereikalingas profesionalas. Nestipriai spausdami, lėtai sukite ratus rodomuoju ir viduriniuoju pirštais nuo skaudančių vietų. Taip masažuoti galima ir kaktą virš antakių ar ties nosimi. Pakanka penkių minučių.
11. Patepti mėtų aliejumi. Porą lašų mėtų aliejaus lengvais sukamaisiais judesiais pirštų galiukais įmasažuokite į smilkinius ar sprandą. Ši nedidelė aromaterapija teikia šaldantį ir gaivinantį poveikį. Mėtų aliejus stimuliuoja šalčio receptorius ir atpalaiduoja raumenis.
12. Nebūti saulėje. Žmonės, linkę į galvos skausmus, jautriai reaguoja į šviesą. Padėti išvengti galvos skausmo gali akiniai nuo saulės arba pavėsis. Bet net ir nejautriems šviesai žmonėms, visą dieną praleidusiems saulės kaitroje, gali įsiskaudėti galvą. Nuo to gali apsaugoti skrybėlė.
13. Šaldyti. Nedidelis šalčio šokas mažina galvos skausmus, jeigu jie nesukelti raumenų įsitempimo. Susmulkintus ledukus plastikiniame maišelyje, šaldiklyje palaikytus silikoninius akinius ar gelio pagalvėlę vieną minutę palaikykite ant kaktos, smilkinių ar sprando. Tada padarykite trijų minučių pertrauką ir procedūrą pakartokite dar porą kartų.
14. Atpalaiduoti karštu oru. Jeigu dėl galvos skausmų kalti įsitempę raumenys, juos numalšins ne šaldymas, o šildymas, pavyzdžiui, įkaitinta vyšnių kauliukų pagalvėlė ant sprando arba masažas plaukų džiovintuvu.
15. Išgerti vaistų nuo skausmo. Be recepto parduodami nuskausminamieji yra greitoji pagalba nuo galvos skausmo. Lyginamasis tyrimas parodė, kad esant įprastam galvos skausmui, veiksmingiausia veikliųjų medžiagų kombinacija - acetilsalicilo rūgštis (aspirinas), paracetamolis ir kofeinas.
16. Gydytis vaistažolėmis. Tradiciškai žinomas augalas, padedantis kovoti su galvos skausmais ir migrena - šaukštis. Galvos skausmą malšinantį poveikį turi ir gluosnio žievė.
17. Apsilankyti pas odontologą. Kreivi ar trūkstami dantys, neteisingas sąkandis ar žandikaulių spazmai miegant taip pat gali būti galvos skausmų priežastis.
18. Atstatyti slankstelius. Išėję iš vietos slanksteliai gali sukelti sprando raumenų įtampą. Juos į vietą gali atstatyti chiropraktikos specialistai. Vienas tyrimas parodė, kad gydyti galvos skausmą neapdorotu imbieru taip pat efektyvu kaip populiariu vaistu nuo migrenos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei galvos skausmai yra dažni, intensyvūs ar nesusiję tik su kavos vartojimu, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais nuolatiniai galvos skausmai gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, aukštu kraujospūdžiu ar migrena.

Kavos poveikis energijos lygiui

Pati kava nesukelia nuovargio, tačiau joje esančio kofeino poveikis organizmui kartais gali sukelti nuovargį. Kelios priežastys, kodėl po kavos puodelio dalis žmonių junta nuovargį:

• Kofeinas blokuoja adenozino receptorius smegenyse.
• Kai kuriems žmonėms išsivysto tolerancija kofeinui.
• Kofeinas didina cukraus lygį kraujyje.

Kiti kavos poveikiai

Kava turi įtakos ne tik energijos lygiui, galimi ir kiti poveikiai:

• Nemiga
• Nerimas
• Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
• Vėžio prevencija

Rekomendacijos dėl kavos vartojimo

Amerikos dietologų 2015-2020 m. rekomendacijose rašoma, kad suaugę žmonės neturėtų vartoti daugiau nei 400 mg kofeino per dieną. Oficialių rekomendacijų vaikams ir paaugliams nėra, bet tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai jautriau reaguoja į kofeiną. Nėščios moterys turėtų riboti kofeino vartojimą iki 200 mg per dieną.

---