Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 17 straipsnio nuostatomis, leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai įmonės sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.
Įmonės leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda, pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatas, yra gyventojų pajamų mokesčio (GPM) objektas.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, pagal GPMĮ nuostatas, gyventojų gauta nauda, jeigu neįmanoma nustatyti konkretaus gyventojo gautos individualios naudos, nelaikytina gyventojo pajamomis, t. y. negalima nustatyti konkrečios darbuotojų gaunamos individualios naudos.
Kavos, arbatos ir vaisių pirkimas darbuotojams: leidžiami ar neleidžiami atskaitymai?
Jolita Bukauskaitė, audito ir apskaitos UAB „BDO auditas ir apskaita“ Vilniaus apskaitos skyriaus vadovė, pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu įmonė kavą, arbatą, vaisius perka savo darbuotojams, šios bendrovės sąnaudos skaičiuojant apmokestinamąjį pelną priskiriamos prie neleidžiamų atskaitymų.
Anot Virginija Guleva, audito ir apskaitos bendrovė UAB „Grant Thornton Baltic“ Mokesčių skyriaus projektų vadovė, pabrėžia, kad pajamos natūra pripažįstamos ir gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas nustačius naudos gavėją.
Kai įmonės perka vaisius, kavą, arbatą, saldumynus ir jais be apribojimų vaišina įmonės darbuotojus, pajamos natūra nėra skaičiuojamos, nes šiuo atveju nustatyti, kiek kiekvienas darbuotojas faktiškai gavo naudos, neįmanoma.
Reprezentacinės sąnaudos
„Jeigu įmonė kavą ir vaisius perka tik klientams, jais vaišina tik verslo partnerius, tuomet šias išlaidas galima priskirti prie reprezentacinių sąnaudų. Tuomet galima atskaityti 75% šių sąnaudų ir pirkimo PVM, o 25% tokių išlaidų bus priskiriama prie neleidžiamų atskaitymų“, - teigia p. Bukauskaitė.
Įmonė gali teigti, kad maisto prekės yra skirtos tiek darbuotojams, tiek klientams vaišinti pagal poreikį.
Kolektyvinė sutartis kaip pagrindas leidžiamiems atskaitymams
Jurgita Čepulienė, UAB „BDO auditas ir apskaita“ Apskaitos skyriaus vadovė, teigia, kad iš tikrųjų Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnis numato galimybę pripažinti leidžiamais atskaitymais naudą vieneto darbuotojams ar jų šeimos nariams, kai dėl tokios naudos susitarta kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda gali naudotis visi darbuotojai.
Tokiu atveju iš pajamų atskaitomos išlaidos negali viršyti 5% per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.
„Jeigu įmonė maitinimą numatytų kolektyvinėje sutartyje ir visi darbuotojai be išimties galėtų tuo naudotis, tokios išlaidos, neviršijančios 5% priskaičiuoto visų darbuotojų darbo užmokesčio, būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams“, - atkreipia dėmesį p. Guleva.
Kaip matyti iš PMĮ 26 straipsnio nuostatos, pagrindas išlaidas darbuotojų naudai, t. y. kavos aparato nuomos ir kavos įsigijimo, priskirti ribojamų didžių leidžiamiems atskaitymams yra kolektyvinė sutartis, kurioje ir numatyta įmonės teikiama nauda darbuotojams.
Pažymėtina, kad kolektyvinės sutarties samprata ir turinys yra apibrėžti LR darbo kodekso IX skyriuje.
Ekspertai teigia, kad Lietuvoje kolektyvines sutartis turi nuo senų laikų veikiančios įmonės, o kavos ar vaisių darbuotojams siūlo ne taip seniai įsikūrusios bendrovės.
„Neprisimenu, kad įmonė maitinimo klausimus aptartų kolektyvinėje sutartyje, - teigia p. Guleva.
Įmonės išlaidos, faktiškai patirtos teikiant individualiai neidentifikuojamą naudą įmonės darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams, kuri nenumatyta kolektyvinėje sutartyje, yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Jei tenkinamos visos išvardintos sąlygos, Įmonė kavos aparato nuomos išlaidas ir išlaidas kavai galėtų priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems, tačiau tokios išlaidos neturėtų viršyti (kartu su kitomis išlaidomis darbuotojų naudai) 5 proc. darbuotojams per metus apskaičiuoto darbo užmokesčio.
Atsižvelgiant į aprašytą situaciją, matyti, kad Įmonė, remiantis objektyviais kriterijais, negali įvertinti konkrečios individualios naudos, kurią gauna darbuotojas, t. y. negalima įvertinti, kiek kavos kuris darbuotojas išgeria, todėl tokia darbuotojų gauta nauda nėra laikoma GPM objektu.
Tačiau PMĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad jei, teikiant naudą įmonės darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams, neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos gali būti priskirtos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tik tuo atveju, kai tokios naudos teikimas numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi tos įmonės darbuotojai.
Iš pajamų atskaitoma išlaidų suma negali viršyti 5 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.
VMI požiūris
VMI požiūris į darbuotojų maitinimo klausimus konservatyvus.
Anot p. Gulevos, iki 2016 m. VMI leisdavo į leidžiamus atskaitymus įtraukti tik didelės talpos buteliuose tiekiamą vandenį.
Ir tik nuo 2016 m. VMI išaiškinime dėl geriamojo vandens rašoma, kad „sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos įmonės darbuotojams bendro naudojimo talpyklose perkamo geriamojo vandens įsigijimo išlaidos (įskaitant aparatų, naudojamų vandeniui virinti ir atšaldyti, nuomos išlaidas).
PVM aspektas
Atsižvelgiant į tai, kad Įmonės darbuotojams skirtos kavos ir kavos aparato nuomos išlaidos nėra susijusios su Įmonės vykdoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apmokestinama veikla, vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 dalies nuostatomis pirkimo PVM Įmonė atskaityti negalėtų.
Tačiau, vadovaujantis PMĮ 24 str.