Milijonai žmonių visame pasaulyje kiekvieną rytą pradeda nuo gardžios ir aromatingos kavos. Net vienas sakome: „Koks gi rytas be kavos puodelio?“. Nors daugumai šis gėrimas yra greitas energijos ir geros nuotaikos užtaisas, daugelyje kultūrų kava nuo seno yra rytinio ritualo dalis.

Anksčiau, kai buvo tyrinėjamas kavos poveikis sveikatai, visas tyrėjų dėmesys buvo nukreiptas tik į tai, kaip kofeinas veikia organizmą. Tačiau kavoje yra ir kitų sudedamųjų medžiagų. Ir žalia, ir skrudinta kava turi niacino (B grupės vitamino), chloro grupės rūgščių, aminorūgščių, mineralinių druskų, cukraus ir lipidų. Skrudinimo metu chloro rūgštys pakinta, todėl kava įgauna specifinį skonį.

Chloro rūgštys veikia vadinamuosius malonumo ir skausmo smegenų centrus, bei stimuliuoja kai kuriuos kitus. Rūgščių kavoje yra daugiau nei kofeino, todėl, kai geriate kavą, ši kavos sudedamoji medžiaga greičiau patenka į kraują ir smegenis nei kofeinas. Dėl šios priežasties greitai pagerėja nuotaika.

Kavos nauda ir savybės

Kavos nauda, tai teigiami sveikatai ir gerovei poveikiai, kuriuos suteikia kavos vartojimas. Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos nauda žmogaus organizmui seniai patvirtinta tyrimais. Nors per didelis kavos vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, saikingas kavos gėrimas yra naudingas sveikatai.

Aptarsime net 9 priežastis, kodėl neturėtumėte atsisakyti kavos, jeigu to daryti nenorite:

1. Kava didina budrumą ir koncentraciją. Kavoje esantis kofeinas yra stimuliatorius, blokuojantis adenozino receptorius smegenyse, mažinantis nuovargio jausmą ir didinantis budrumą. Tai gali padėti išlaikyti dėmesį ir padėti žmonėms jaustis budresniems ir dėmesingesniems.
2. Pagerėjusi pažinimo funkcija ir sumažėjusi neurodegeneracinių ligų rizika. Reguliarus kavos vartojimas yra susijęs su kognityvinės funkcijos palaikymu, taip pat sumažėjusia neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono liga, rizika. Nors tikslesnė kavos nauda šių ligų atžvilgiu vis dar tiriama, tačiau spėjama, kad tai gali būti susiję su kavos antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Kai kurie tyrimai rodo, kad kavoje esantys bioaktyvūs junginiai gali turėti neuroprotekcinį poveikį, sumažinti kenksmingų medžiagų kaupimąsi smegenyse ir taip išsaugoti pažinimo funkcijas.
3. Antioksidantinės savybės. Kavoje gausu antioksidantų, tokių kaip chlorogeninės rūgštys ir polifenoliai, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir mažina uždegimą organizme. Šie antioksidantai yra siejami su įvairia nauda sveikatai, įskaitant sumažėjusią tam tikrų lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, antro tipo diabetas ir kai kurie vėžiniai susirgimai, riziką.
4. Kava ir psichologinė gerovė. Kavos vartojimas neretai siejamas su mažesne depresijos ir nerimo sutrikimų rizika. Kofeinas skatina tam tikrų neuromediatorių, tokių kaip dopaminas, serotoninas ir norepinefrinas, išsiskyrimą, o tai gali pagerinti nuotaiką ir savijautą. Svarbu pabrėžti, kad mėgavimasis kavos gėrimo ritualu privalo būti kokybiškas.
5. Geresnė nuotaika kiekvieną rytą. Ne nuostabu, kad saikingas kavos vartojimas gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai. Kavos vartojimas siejamas su padidėjusiu laimės jausmu, bendravimu ir vidiniu pasitenkinimu. Tai būdinga ne tik dėl kofeino poveikio, bet ir bendrystės jausmo, jeigu įprastai geriate kavą iš stilingo puodelio su mylimuoju ar geriausia drauge, aptardami tai, kas jums teikia džiaugsmą.
6. Padidėjęs fizinis darbingumas. Įrodyta, kad kava pagerina ištvermės rezultatus: kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, sukeldamas adrenalino išsiskyrimą, o tai gali sustiprinti raumenų susitraukimus ir padidinti ištvermę ilgos fizinės veiklos metu.
7. Padidėjęs metabolizmas. Kofeinas padidina medžiagų apykaitą ir riebalų oksidaciją, o tai gali būti naudinga asmenims, norintiems reguliuoti savo kūno svorį. Kava gali laikinai pagreitinti medžiagų apykaitą, paskatinti organizmo gebėjimą deginti riebalus fizinės veiklos metu!
8. Kava mažina susirgimo rizikas. Mokslininkai teigia, kad reguliarus kavos vartojimas gali būti susijęs su: mažesne rizika susirgti kepenų ligomis (įskaitant cirozę ir kepenų vėžį), tulžies akmenligės išsivystymo rizika, sumažėjusia insulto ir tam tikrų rūšių širdies ligų prevencija.
9. Vitaminai ir kitos naudingos medžiagos. Vitaminų ir mineralų kiekis kavoje gali skirtis priklausomai nuo kavos rūšies, skrudinimo procesų ar virimo būdo. Visgi kavoje gali būti randamas vitaminas B, dalyvaujantis energijos gamyboje, taip pat mineralai magnis ir kalis. Siekiant gauti geriausias medžiagas iš kavos, rekomenduojama rinktis tamsaus skrudinimo organišką juodą kavą, praturtintą antioksidantais.

Kava plaukams: ar tai naujas grožio ritualas?

Ar kada nors susimąstėte, kaip gamtos turtai gali prisidėti prie jūsų plaukų sveikatos? Vienas iš tokių gamtos stebuklų - berberinas, kuris jau tūkstančius metų naudojamas Kinijos tradicinėje medicinoje. Berberinas yra natūralus alkaloidas, randamas augaluose, tokiuose kaip raugerškis, amūrinis kamštmedis ir auksinė ružė. Tradicinėje medicinoje jis dažniausiai naudojamas dėl savo gebėjimo reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažinti uždegimus ir stiprinti imuninę sistemą.

Bet ar žinojote, kad berberinas taip pat gali turėti didžiulį poveikį jūsų plaukams? Berberinas gerina kraujotaką, o tai itin svarbu plaukų šaknų mitybai. Berberino priešuždegiminės savybės padeda kovoti su galvos odos uždegimais, kurie dažnai sukelia plaukų slinkimą. Berberinas turi antioksidacinių savybių, kurios padeda apsaugoti plaukus nuo laisvųjų radikalų žalos. Jei jūsų galvos oda yra riebi arba kenčiate nuo pleiskanų, berberinas gali būti puikus pagalbininkas.

Rozmarinų vanduo plaukams

Ar kada nors susimąstėte, kodėl jūsų plaukai po žiemos atrodo pavargę ir praradę gyvybingumą? Pavasaris - tai ne tik gamtos atgimimo metas, bet ir puiki proga suteikti naują gyvybę savo plaukams. Vienas iš seniausių ir efektyviausių būdų tai padaryti - rozmarinų vanduo. Rozmarinas gerina galvos odos kraujotaką, aprūpindamas plaukų folikulus būtinais maistinėmis medžiagomis. Jis padeda kovoti su galvos odos infekcijomis ir pleiskanomis bei kitais sudirgimais kuriuos sukelia nešvarumai galvos odos paviršiuje.

Biotinas plaukams

Ar žinojote, kad biotinas - vitaminų B grupės narys - yra toks pat svarbus jūsų plaukams, kaip ir kavos puodelis ryte? Jei jūsų plaukai kartais primena nuvargusį metai iš metų dėvimą drabužį , galbūt laikas pasikviesti šį mažą, bet efektyvų vitaminų šaltinį? Kiaušinio trynys, riešutai ir sėklos, lašiša, avokadas ir salierai - visi jie yra natūralūs biotino šaltiniai.

Kavos naudojimas plaukų priežiūros priemonėse

O kad augimas būtų spartesnis ir sveikesnis, galite naudoti kavos pagrindo pagamintą šampūną. Jis tinka visų tipų plaukams, o ypatingai toms, kurių galvos oda yra jautri ar problematiška, kurias vargina plaukų slinkimas bei lūžinėjimas. Jis ne tik puikiai išvalo nešvarumus, bet ir maitina plaukus, padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo nuo pažeidimų. Taip pat neutralizuoja kalkių padarytą žalą, ramina ir saugo net ir įnoringiausią galvos odą.

Kavos žala ir šalutinis poveikis

Aptarus bene populiariausio rytinio gėrimo galimą naudą, būtina žinoti, kad kava turi skirtingą poveikį kiekvienam žmogui. Kofeinas žmones veikia nevienodai.

Širdies negalavimai. Pernelyg daug kavos gali sukelti širdies smūgį.

Nemiga. Kadangi kava- visuotinai žinomas žvalumo stimuliatorius, išgėrus jos vakare gali būti sunku užmigti.

Nuotaikų kaita. Nustatyta, kad išgėrus daugiau nei 6 puodelius kavos per dieną smegenų veikla pernelyg suaktyvėja, susilpnėja koncentracija ir reakcija.

Poveikis vaistams. Kofeinas sustiprina nuskausminamųjų vaistų poveikį.

Gali sukelti persileidimą. Nustatyta, kad toms, kurios kasdien suvartoja po 200 mg. Ir daugiau kofeino, dvigubai padidėja rizika patirti persileidimą.

Kiti galimi šalutiniai poveikiai:

• Priklausomybė nuo kofeino.
• Pakilęs cholesterolis.
• Padidėjęs kraujospūdis. Kofeinas gali laikinai padidinti kraujospūdį.
• Virškinimo problemos. Kava gali dirginti skrandį ir padidinti rūgštingumą.
• Nerimas ir miego sutrikimai. Dėl stipraus stimuliuojančio poveikio kofeinas gali padidinti nerimą ir sutrikdyti miegą, ypač jei kava geriama vėliau vakare.

Kava ar arbata: ką pasirinkti?

Kava ir arbata yra vieni populiariausių gėrimų pasaulyje. Ir nors abu šie gėrimai teikia panašią naudą sveikatai, jie turi ir tam tikrų skirtumų.

Nors kofeino kiekis gali skirtis priklausomai nuo virimo laiko, porcijos dydžio ar paruošimo būdo, kavoje kofeino gali būti dvigubai daugiau nei tokio paties dydžio arbatos puodelyje. Saugiu žmogui vartoti laikomas 400 mg kofeino kiekis per dieną. Viename 240 ml puodelyje paruoštos kavos yra vidutiniškai 95 mg kofeino, o tokiame pačiame juodosios arbatos kiekyje - 47 mg.

Tiek arbatoje, tiek kavoje gausu antioksidantų, daugiausia polifenolių, kurie lemia jų būdingą skonį ir sveikatą stiprinančias savybes. Arbatoje ir kavoje yra daug polifenolių grupių. Teaflavinai, tearubiginai ir katechinai yra pagrindiniai juodojoje arbatoje, o kavoje gausu flavonoidų ir chlorogeno rūgšties.

Tiek kava, tiek arbata gali suteikti energijos, tačiau skirtingais būdais. Kavoje esantis kofeinas padidina jūsų energijos lygį. Kofeinas didina budrumą ir mažina nuovargį, nes didina dopamino kiekį ir blokuoja adenoziną. Dopaminas yra cheminis pasiuntinys, atsakingas už nervinį kavos poveikį, nes dėl jo padažnėja širdies ritmas. Jis taip pat veikia jūsų smegenų atlygio sistemą, o tai prisideda prie priklausomybę sukeliančių kavos savybių.

Nors arbatoje yra mažiau kofeino, joje gausu L-teanino - galingo antioksidanto, kuris taip pat stimuliuoja smegenis. Skirtingai nei kofeinas, L-teaninas gali suteikti antistresinį poveikį, nes padidina smegenų alfa bangas, kurios padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Tai neutralizuoja žadinantį kofeino poveikį ir suteikia atsipalaidavusią, bet budrią psichinę būseną be mieguistumo jausmo.

Dėl didelės kofeino koncentracijos kava gali padėti numesti svorio. Kofeinas gali padidinti sudeginamų kalorijų skaičių 3-13 % ir išlaikyti šį poveikį 3 valandas po suvartojimo, o tai reiškia, kad papildomai sudeginama 79-150 kalorijų. Kava taip pat siejama su riebalų deginimo savybėmis, nes slopina riebalinių ląstelių gamybą. Kita vertus, panašu, kad arbatos polifenoliai, pavyzdžiui, teaflavinas, taip pat prisideda prie svorio metimo.

---