Spalio 18-ąją moteris pasikvietė būrį smalsuolių į savo sodybą, kad papasakotų, kaip atpažinti ir paruošti augalų šaknis bei nuo kokių ligų ar negalavimų jos gelbsti. Savo žiniomis ji pasidalino ir su GRYNAS.lt žurnalistais.
Gamtos dovanų rinkimas ir paruošimas
Gamtos dovanų nedera „prisiplėšti“ R. Subačienė prieš pradėdama seminarą akcentavo, jog nedera atradus vaistinių augalų augimvietę jų „prisiplėšti“. Augalų reikėtų imti ne daugiau nei vieną trečdalį to, ką radote, o ajerų - ne daugiau nei vieną ketvirtadalį ir toje pačioje vietoje šių augalų nerinkti mažiausiai penkerius metus. Šiuo metu ajerai pradedami griežčiau saugoti, nes šių jų nėra daug, jie auga tik prie vandens telkinių, drėgnesnių vietų.
Iki kada galima kasti šaknis? „Kol kąstuvas lenda į žemę“, - atsako Rasa. Ji dar kartą primena, jog kasamos tik daugiamečių augalų šaknys, mat vienmečiai augalai į šaknis tiesiog „neinvestuoja“.
„Dar kartą pagalvokite, ar tikrai jums tų šaknų reikia, ar panaudosite. Augalas savo gydomąsias savybes atiduos tik kantriam, kruopščiam, šalčio nebijančiam žmogui“, - kalba R. Subačienė. Iš tiesų į šaknų rinkimą ir paruošimą reikia investuoti laiko ir energijos, tačiau šiuos gamtos vaistus galite pasiimti ir jais naudotis visiškai nemokamai.
Šaknis, malšinanti skausmą ir spartinanti kaulų gijimą
Pirmiausia seminaro dalyviai patraukė prie pačių sodybos šeimininkų sklypo gale įsikūrusios taukės. Kaip pasakojo R. Subačienė, taukė kai kur Lietuvoje dar vadinama kaulažole.
Taukė gausi gleivių, todėl senoliai ją dėdavo ant skaudančių vietų, žolė spartina žaizdų ir lūžių gijimą, skatina kaulų čiulpų gamybą. „Tačiau valgyti ją reikia labai atsargiai. Kaulažolė labai gerai brinksta. Jei nurysite mažą gabaliuką, jis netrukus išbrinks iki teniso kamuoliuko dydžio. Ir jei išbrinks neteisingoje vietoje - vėliau teks šalinti tai chirurginiu būdu. Taigi, geriau šią žolę vartoti iš išorės. Anksčiau iš jos netgi buvo gaminami tvarsčiai - marškas pamirkydavo į tos žolės gleives, uždėdavo ant lūžusios vietos, viskas sustingdavo. Tai buvo kaip gipso pakaitalas“, - pasakojo seminaro vadovė.
Kaulažolė vis dar naudojama kaip vaistas nuo skausmo. Iš jos šaknų gautų gleivių bei pipirų arba ajero šaknies daromi mišiniai, kurie klijuojami ant skaudančių vietų.
Iš taukės arba kaulažolės galima gaminti fitolį (aliejaus antpilą), trauktinę (kai šaknis užpilama degtine). Gaminant trauktinę šaknies žaliavos ir degtinės santykis turėtų būti vienas prie dešimties. Šaknies negalima vartoti nėštumo metu.
Šaknis, puoselėjanti plaukus, odą ir gydanti sąnarius
Kitas augalas, kuris taip pat buvo iškastas iš šeimininkų sodo - tai varnalėša. R. Subačienė pabrėžė, jog varnalėšas reikia kasti po pirmųjų metų (augalas yra dvimetis). „Kasti reikia pirmųjų metų rudenį arba antrųjų metų pavasarį, kad ji dar nebūtų atidavusi visos savo jėgos ir naudingų savybių žiedams bei sėkloms. Nepamirškite, kad miškinės varnalėšos vartoti negalima - tai nykstantis augalas. Ją atpažinsite iš to, kad auga miške, yra didelė, tačiau lapai - ne tokie dideli, kaip kitų varnalėšų“, - kalbėjo moteris.
Varnalėšos lapai padeda gydyti sąnarių ligas, radikulitą, iš jų daromi gydomieji kompresai. O štai šaknys padeda puoselėti grožį - jų antpilai stiprina plaukus, nagus, gydo spuogus, šunvotes.Valgomos varnalėšų šaknys spartina medžiagų apytaką organizme, valo kraują, skatina šlapimo išsiskyrimą, kartu su pupelių ankštimis ir mėlynių lapais vartojama diabeto gydymui, stimuliuoja kepenų funkciją.
Iš varnalėšos šaknies taip pat galima gaminti kavą.
Vasarą skausmą kėlę augalai rudenį išgydys grybelį ar karščiavimą
Kadangi sklype neseniai nušienautos piktybiškai čia kerojusios dilgėlės, seminaro dalyviai galėjo apžiūrėti ir jų vertingas šaknis. R. Subačienė perspėjo, jog jas valgyti reikia atsargiai, nes tirština kraują, negalima vartoti sergant tromboze ar panašiomis ligomis.
Dilgėlių šaknys gydo išvešėjusią prostatą, inkstų akmenligę, stabdo viduriavimą, gydo karščiavimą. Naudojamos išoriškai gydo pūlingas žaizdas, aknę, niežulį, egzemą, grybelį.
„Rusų liaudies medicinoje taip pat minima apie dilgėlių šaknų sirupą, kuris skirtas įsisenėjusiam kosuliui gydyti“, - pasakoja R. Subačienė ir priduria, jog pati išmėgino šį rusų receptą.
Toliau ant nedidelio miško takelio seminaro organizatorė randa ir iškasa nedidelį augalą egzotiškai skambančiu pavadinimu - žiognagė. Šios žolės šaknys smulkios ir stipriai susipynę. „Šią žolę reikia kuo greičiau džiovinti. Ji padeda nuo rėmens, šiaip padeda ir nuo kosulio. Kiek esu skaičiusi, labai dažnai naudojami sudžiovintos ir sutrintos žiognagės milteliai, jie maišomi su medumi. Toks vaistas naudojamas įsisenėjusiam kosuliui gydyti, skrandžio problemoms spręsti. Tik turbūt pastebite, kad jų nėra lengva prisirinkti“, - kalbėjo seminaro vedėja.
Kaip rinkti ir paruošti kiaulpienes?
Daugiausia dėmesio seminare skirta kiaulpienėms, kurias atskiria ir jaunas, ir senas. Nors negali sakyti, kad jų šaknų prisirinkti lengva. Seminaro dalyviai išbandė kastuvus, mažus kauptukus ir lopetėles. Kastuvą ar lopetėlę reikia kelis kartu įsmeigti į žemę aplink kiaulpienę, tuomet ją šiek tiek atkasti ir pamėginti ištraukti. Kuo daugiau sveikų šaknų pavyks ištraukti, tuo greičiau prisirinksite šios vertingos žaliavos.
Tuomet kiaulpienes visi parsinešė atgal į sodybą, nuplovė čia esančiame tvenkinyje (nors, Rasos teigimu, geriausia šaknis nuplauti po tekančiu vandeniu) bei nuvalė - nušveitė šepetėliais bei nuskuto smulkias šaknų ataugėles ir tamsesnes vietas.
R. Subačienė pataria patikrinti, ar šaknis lūžta - kiaulpienės šaknis turi lengvai lūžti, o perlaužus šviežia šaknis leidžia baltą skystį, „pieną“.
Gamtos dovanas puikiai pažįstanti moteris pasakoja, jog praktiškai visos augalų šaknys yra ruošiamos tokiu būdu: supjaustomos arba sutarkuojamos mažais gabalėliais ir džiovinamos orkaitėje ar specialioje džiovintuvėje. Kitas šaknis įmanoma sumalti su kavamale.
Kad šaknys visiškai išdžiūtų, pirmiausia jas reikia 3-4 dienas padžiovinti paskleidus patalpoje, vėliau - džiovinti iki 40 - 60 º C temperatūros įkaitintoje orkaitėje maždaug pusę paros.
Iš tų pačių šaknų - keli skirtingi produktai
Taip paruoštos šaknys gali būti laikomos trejus penkerius metus, nors pati Rasa patartų verčiau jau pasiruošti jų po mažiau, bet kasmet šviežių. „Iš šaknų galima gauti nuovirus, užpilus, trauktines, fitolius arba kavą“, - vardija R. Subačienė.
Fitoliai gaminami šviežius šaknų gabaliukus užpilant aliejumi, užpiltinės - užpilant degtine, nuovirai - užpylus ir apie 20 minučių palaikant šiltame vandenyje arba silpnai kaitinant vonelėje.
„Man labiausiai patinka būdas, kai vakare šaknys užpilamos šaltu vandeniu, palaikomos per naktį, nukošiamos, o tuomet dar kartą užpilamos karštu vandeniu. Tokiu būdu iš šaknies ištraukiama ir tai, kas tirpsta šaltame, ir tai - kas karštame vandenyje. Galite gerti vieną ir kitą nuovirą, arba abu sumaišyti“, - atskleidė R. Subačienė.
Kavai naudojami šaknų gabalėliai dažniausiai dar papildomai paskrudinami, tuomet užpilami ir vartojami kaip ir įprasta kava.
Šaknys, galinčios tolyn nuginti vėžį
Vienas iš efektyviai su gerklės skausmu kovojančių augalų yra lietuviškas balinis ajeras. Jo šaknies skonis - aitrus, galbūt šiek tiek primenantis imbierą. Užstat jo užpiltinė puikiai gydo gerklės skausmą. Ajeras taip pat skatina tulžies sekrecijos išsiskyrimą, mažina tulžies uždegimus, kraujospūdį, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Vis tik R. Subačienė dalinasi paskutinėmis naujienomis - ajerą norima išbraukti iš vaistinių augalų sąrašo, nes jis turi ir nuodingos medžiagos - azarono. „Bet ši medžiaga yra tik šviežiame ajere, todėl patariama naudoti džiovintą ajero šaknys ir nebus jokios grėsmės“, - atskleidžia ji.
Galiausiai moteris atskleidžia, kuo vertingos yra kiaulpienių šaknys. „Kiaulpienėse yra pusė Mendelejevo lentelės. Tai lietuviškas ženšenis. Rusai jas vadina „gyvybės eliksyru“ ir aš manau, vien jau augalo gajumas parodo, kiek joje slypi gyvybinės energijos. Kiaulpienės turi kalio, magnio, geležies, vario, kalcio, vitaminų E, B, A, C. Labai daug mikroelementų. Pagrindinė savybė, kad kiaulpienių šaknys turi 70 proc. inulino. O inulinas yra medžiaga, tris kartus mažiau kaloringa nei dauguma angliavandenių. Inulinas padeda įsisavinti kalcį ir magnį, jį gali vartoti diabetu sergantys žmonės“, - vardijo R. Subačienė.Ji rekomendavo džiovintas kiaulpienių šaknis tiesiog susidėti į maišelį ir kasdien valgyti kaip riešutus po saują.
„Tai - vienas garsiausių augalų, naudojamų krūties vėžio gydymui ir profilaktikai. Taigi, moterys, visos įsiberiate kiaulpienių šaknų į kišenę, vaikštote kasdien ir graužiate“, - ragino seminaro vedėja. Kiaulpienės, Rasos teigimu, varo skysčius, tačiau neišplauna iš organizmo kalio atsargų.
Receptas
Baigdama seminarą R. Subačienė atskleidė receptą, kurį pavadino „sveikatinimo mišiniu“: „ Viena dalis kiaulpienių šaknų, viena dalis medaus ir trečdalis česnako (trečdalis medaus ir šaknų kiekio, - red. past.). Šaknis reikia žalias sumalti, pridėti medaus ir smulkinto česnako. Palaikyti sandariai uždarytame stiklainyje 2-3 dienas, vėliau laikyti šaldytuve. Šio mišinio galite pakvėpuoti, jei turite slogą. Tokį mišinį valgykite tris kartus per dieną. Jis gydo bronchitą, valo kraujagysles. Jį reikia suvartoti per tris mėnesius“, - patarė R. Subačienė.
Varnalėšos: paruošimas ir savybės
Varnalėša gali pasiekti 2 metrų aukštį, o šaknis nusidriekia gilyn į žemę net 15 metrų, lapų skersmuo gali siekti iki pusės metro. Kaip šį milžinišką augalą naudoti sveikatinimo tikslais, pataria tinklalapis budtezdorovy.net.
Varnalėšos atsargų paruošimas
Varnalėšos lapai gydymo tikslais renkami birželio-rugsėjo mėnesiais. Rudenį (rugsėjo-spalio mėn.) renkamos pirmųjų metų augalo šaknys. Varnalėša yra dvimetis augalas. Jeigu augalui dveji metai, šaknys kasamos nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos.
Pirmaisiais metais baigiantis vegetacijos periodui, varnalėša savo šaknyse sukaupia labai daug vertingų medžiagų. Pirmųjų metų augalo šaknys yra sultingos ir mėsingos. Antraisiais augimo metais varnalėša pradeda eikvoti sukauptas maistingąsias medžiagas. Jos yra naudojamos stiebui, o šaknys tampa sumedėjusios, todėl gydomaisiais tikslais jau nėra tinkamos naudoti.
Iškastą šaknį nuvalykite nuo žemės likučių, nuplaukite šaltu vandeniu, nupjaukite viršutinę antžeminę dalį ir supjaustykite į 10-15 cm dydžio gabaliukais.
Gydomosios ir naudingosios savybės
Augalo šaknyse yra daug eterinių aliejų, beveik 45 proc. polisacharido inulino, smalos, gleivių, proteinų, mineralinių druskų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip pat labai nemažai vitamino C. Lapuose gausu eterinių aliejų, gleivių ir askorbo rūgšties. Vaisiai turtingi (20 proc.) riebalų.
Varnalėšos šaknis labai mėgstama liaudies medicinoje, nes ji pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis: šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą gerinančiu, prakaitavimą skatinančiu poveikiu, net pajėgi sumažinti skausmą. Manoma, kad varnalėšų šaknys padeda tulžiai gaminti fermentus, turi lengvą laisvinamąjį poveikį, teigiamai veikia odos būklę. Pasižymi antimikrobiniu, dezinfekuojamu ir antiseptiniu poveikiu. Verta pažymėti, kad liaudies medicinoje naudojamos varnalėšų šaknys ir lapai taip pat padeda atsikratyti alergijos simptomų bei maudimo.
Liaudies receptai
- Varnalėšos antpilas. Susmulkinkite augalo šaknis (10-25 g), užpilkite dviem stiklinėmis verdančio vandens ir laikykite termose 1 val. Gerti šį antpilą geriausia šiltą 3-4 kartus per dieną po pusę stiklinės. Jis tinkamas naudoti esant tulžies susirgimams, inkstų akmenligei, podagrai, dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opaligei, reumatui, cukriniam diabetui, hemorojui, gastritui, odos ligoms (egzema, furunkuliozė), rachitui. Gydymo kursas - 20-50 dienų. Taip pat varnalėšos antpilas laikomas gera priemone žaizdų gydymui ir karpų šalinimui. Liaudies medicinos atstovai rekomenduoja šį antpilą esant anginai, burnos skalavimui. Slenkant plaukams, galvos trinkimas ir įtrynimas antpilu padės ne tik sustiprinti plaukus, bet ir pagerins jų išorinį vaizdą.
- Varnalėšos šaknyno nuoviras. Paruoštas, susmulkintas šaknis (15-20 g) užpilkite 1 stikline vandens ir virkite ant mažos ugnies apie 20 min. Tada palikite prisitraukti dar 30 min. Nukoškite ir vartokite po 1 šaukštą nuoviro prieš valgį 3-4 kartus per dieną. Naudojimas: esant tulžies ar inkstų akmenligei, esant šlapimo pūslės uždegimui, podagrai, osteochondrozei ir reumatui, taip pat peršalus kaip prakaitavimą skatinančią priemonę.
- Nuoviras iš lapų ir sėklų. 20 g nužydėjusių žiedų ir lapų užpilkite 1 stikline vandens, pavirkite 5 min. Gabalėlį audinio sumirkykite jau paruoštame nuovire ir dėkite ant skaudančių sąnarių. Šis nuoviras taikomas esant reumatui ar podagrai. Jo galima pilti ir į vonią.
- Varnalėšos lapų sultys (1 variantas). Surinktus lapus nuplaukite ir susmulkinkite daržovių trintuvu arba sumalkite mėsmale. Gautą masę nukoškite per kelis marlės sluoksnius. Į kiekvieną 500 ml įpilkite 100 g degtinės. Sumaišykite ir laikykite parą. Kaip vartoti: 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį po 2-3 šaukštus.
- Varnalėšų lapų sultys (2 variantas). Sultis iš jaunų augalo lapų sumaišykite su susmulkintais lapais. Gautą košelę naudokite išoriškai: žaizdoms, nudegimams, opoms gydyti.
- Lapų ir šaknų tepalas. Susmulkintus iki miltelių varnalėšų šaknis ir lapus (apie 25 g) užpilkite 0,5 stiklinės vandens ir pavirkite ant mažos ugnies 20 min. Į gautą mišinį įdėkite sviesto (100 g) ir kruopščiai sutrinkite iki vientisos masės. Toks tepalas naudojamas profilaktikos ir gydomaisiais tikslais nuo nuplikimo, nušalus ar nusideginus odą.
- Varnalėšų aliejus. Šviežios šaknys (75 g) užpilamos bet kokiu aliejumi (200 g) ir laikomos parą, paskui paverdama ant mažos ugnies 15 min. Gautą aliejų nukoškite ir naudokite odos ligoms gydyti ir plaukų augimui pagerinti.
- Šviežių varnalėšų lapų naudojimas. Liaudies medicinoje švieži varnalėšų lapai naudojami sąnarių gydymui. Skausmo palengvinimui kartais užtenka 1-2 lapukų. Surinktus lapus sutrinkite iki sulčių pasirodymo ir dėkite ant skaudamų vietų, iš viršaus užriškite šiltu audiniu. Procedūrą geriausia atlikti vakare, prieš miegą, ryte turėtų būti lengviau. Šį receptą naudoja ir žaizdų bei sutrenkimų gydymui.
- Gydomieji varnalėšų lapų kompresai Naudojami švieži ir džiovinti lapai pūlinukų ir uždegimų gydymui. Šviežius lapus perplaukite vandeniu ir darykite kompresą. Sausus lapelius suminkštinkite garais, atvėsinkite ir naudokite kaip kompresą.
Perspėjimas! Varnalėšos naudojimas nerekomenduojamas besilaukiančioms moterims.
Himalajų druska
Himalajų druska - tai neapdorota ir chemiškai nevalyta druska. Ji turtinga mineralais - magniu, kaliu, kalciu, geležimi. Naudojama maistui, taip pat kojų vonelėms, vonioms, kūno šveitimui, inhaliacijoms. Himalajų druska neturi jokių konservantų ar priedų.
Naudojant Himalajų druskos inhaliatorių, galima palengvinti sekančias ligas: nosies kataras, kvapo trūkumas, šienligė, tonsilitas, bronchitas, rinitas, faringitas, taip pat rūkymo ir priteršto oro sukeltas dirginimas. Druskų inhaliatorius greitai palengvina atsikosėjimą ir kitus kvėpavimo takų simptomus, sumažina astmos priepuolius bei aktyvuoja nusilpusį kūno apsauginį mechanizmą.
Himalajų druska nuo mums įprastos druskos skiriasi visų pirma tuo, kad nerafinuota. Himalajų druska turi didelę energetinę vertę, jos kristalai taisyklingo struktūros, yra lengvai pasisavinami. Ši struktūra susiformavo daugelį metų veikiant dideliam slėgiui.
Himalajų druskos klodai susiformavo išdžiūvus senovinės jūroms ir glūdi 400-600 metrų po žeme (dėl to yra apsaugota nuo aplinkos teršalų) Himalajų priekalnėse. Ten ji kasama, perrenkama rankomis ir smulkinama. 100 % natūrali, nerafinuota akmens druska.
Šiandien daugelio vartojama druska neprilygsta natūraliai, randamai gamtoje. Įprastą stalo druską sudaro natrio chloridas, pridėtas jodas, fluoras ir druskai neleidžiančios sukietėti dirbtinės medžiagos. Tokia druska rafinuojama aukštoje temperatūroje, todėl yra praradusi savo natūralią struktūrą. Organizmas ją pasisavina sunkiai.
Himalajų druskos klodai glūdi 400-600 metrų gylyje. Jie susiformavo prieš šimtus milijonų metų išdžiūvus senosioms jūroms ir iškilus Himalajų kalnų masyvui. Skirtingai nuo jūros druskos, kuri taip pat vertinama dėl natūraliai mineralų turtingos sudėties, Himalajų druskos nepasiekia aplinkos teršalai.
Himalajų druska naudojama ne tik maistui ruošti, bet ir organizmui valyti, stiprinti, prižiūrėti kūną, plauti akis, gerklę, nosį. Vonios ir pavilgai ypač tinka niežtinčiai, spuoguotai, nuo sudirgimų kenčiančiai odai raminti.
Kiti naudingi produktai
Swanson maisto papildas Hialuronas & Kalogenas pagamintas JAV, laikantis aukščiausių kokybės standartų. Swanson Hialuronas & Kalogenas pagamintas iš patentuotos Mobilee ® formulės, kurią sudaro didelė hialurono rūgšties (75%), polisacharidų (>10%) ir kolageno (>5%), koncentracija. Hialuronas yra natūraliai organizmo gaminama medžiaga, esanti mūsų sąnariuose, odoje ir kituose organuose. Hialuronas atlieka svarbų vaidmenį kaip lubrikantas sąnariuose ir odoje - mažina trintį, palaiko bendrą judėjimą, stangrumą.
„Natur Hurtig“ Himalajų druska - natūrali, neapdorota, nerafinuota, be priedų. Smulki, barstoma. Himalajų druska susidarė prieš 500 milijonų metų išdžiūvus senosioms jūroms ir glūdi žemėje 300-600 m. gylyje, apsaugota nuo aplinkos poveikio. Tai yra visiškai natūrali, neapdorota ir chemiškai nevalyta druska.
Natūrali druska geriausiai atskleidžia savo savybes ir geriausiai pasisavinama mūsų organizmo, kai vartojama ištirpinta vandenyje. Tam ruošiamas prisotintas druskos tirpalas (tirpalas, kuriame daugiau druskos nebetirpsta) - 27 g druskos (kupinas valgomasis šaukštas) ir 100 ml vandens.
„Natur Hurtig“ druska yra iš vienos seniausių druskos kasyklų Himalajų papėdėje, kurioje jau 2000 metų druska tradiciniu būdu kasama, rankiniu būdu rūšiuojama, plaunama, džiovinama saulėje ir sumalama. Atsakingos institucijos tikrina druskos kokybę Vokietijoje, kur šio prekinio ženklo Himalajų druska pripažinta tinkama prekiauti ekologiško maisto parduotuvėse.
„Natur Hurtig“ priklauso „Salt Health International“ organizacijai, kuri rūpinasi kasyklų darbuotojų šeimų gerove. Natūrali druska lengvai pritraukia vandenį, todėl laikyti ją reikia sausoje vietoje.
Šilait (Himalajų mumijo) - tai natūralus biologiškai aktyvus mineralinis produktas, randamas Himalajų, Altajaus, Kaukazo ir kitose kalnuotose vietovėse. Šilait yra labai turtingas mineralais, amino rūgštimis, fulvo rūgštimi, humuso junginiais ir kitais biologiškai aktyviais komponentais.
Indinis nimbamedis (Neem). Autentiškas ajurvedinis augalinis maisto papildas indinis nimbamedis (Neem). Nimbamedžio lapuose yra specifinių medžiagų.
Juodgrūdės pasižymi išskirtiniu aromatu ir dažniausiai vartojamos miltiniuose kepiniuose (duona, blynai, paplotėliai ir kt.). Taip pat tinka pikuliams ir daržovių patiekalams pagardinti. Kad juodgrūdės aromatas pilnai atsiskleistų, prieš dedant į patiekalą ji paskrudinama karštuose riebaluose.