Brazilija jau 150 metų yra didžiausia pasaulyje kavos eksportuotoja. Apie kavos atsiradimą sukurta ne viena legenda. Istorijoje yra žinomos kelios legendos apie tai, kaip buvo atrastas stimuliuojantis kavos poveikis.

Kavos atsiradimo legendos

Vienas iš seniausių pasakojimų kalba apie jauną ožkų piemenį gyvenusį Etiopijoje apie 850 m.e. metus. Jis pastebėjo, kad paėdusios uogų nuo vieno krūmo jo ožkos tampa ypač energingos. Išgirdę ožkų piemenio pasakojimą, vienuoliai paragavo žalių kavos pupelių, tačiau labai nusivylė karčiu skoniu ir įmetė pupeles į laužą. Netrukus, pasklido malonus spragančių kavos pupelių aromatas.

Kavos kelias į Braziliją

Brazilijoje kavamedžiai nebuvo natūraliai auganti kultūra. Pasak legendos, juos slaptai iš Prancūzijos Gvianos atvežė portugalų karininkas Francisco de Melo Palheta maždaug 1727 metais. Pasak legendos, portugalai ieškojo kavos rinkos, tačiau negalėjo gauti uogų iš besiribojančios Prancūzijos Gvianos dėl gubernatoriaus nenoro eksportuoti jų. Palheta buvo išsiųstas į Prancūzijos Gvianą diplomatinėje misijoje išspręsti ginčą dėl sienos. Grįžęs namo, jis sugebėjo įvežti uogas į Braziliją, suviliodamas gubernatoriaus žmoną, kuri slapta davė jam kavos augalo daigų.

Pirmieji kavamedžiai ir plantacijų plėtra

Vėliau, XIX a. pradžioje, kava pradėta auginti Rio de Žaneiro, São Paulo ir Minas Gerais regionuose, kur klimatas buvo palankesnis. Dėl intensyvėjančio kavos populiarumo JAV ir Europoje, kavos auginimo mastai ir eksportas pradėjo beprotiškai didėti. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Brazilija jau tiekė apie 80 % visos pasaulio kavos. Kava tapo šalies pagrindiniu ekonominiu varikliu. Panaikinus vergovę, naujos darbo jėgos imta kviesti imigrantus iš Italijos, Vokietijos, Japonijos ir Ispanijos. Tuo metu suklestėjo šalies modernizacija - buvo statomi geležinkeliai, uostai ir miestai.

Brazilija - kavos eksporto lyderė

Brazilija tikrai esti viena didžiausių kavos pupelių augintojų, gamintojų ir eksportuotojų, didelį indelį investuojanti į kavos gavybos technologijas ir mechaninį derliaus surinkimą. Daugiausia kavos iš šios šalies perka JAV, antroje vietoje pagal braziliškos kavos įsigijimą yra pati Brazilija, trečioje - Vokietija, o ketvirtoje - Japonija.

Kavos ūkiai Brazilijoje

70 proc. kavos išauginama mažuose šalies ūkiuose, kurių dydis - nuo 2 iki 100 hektarų, juose dažniausiai dirba šeimų nariai. 100-150 hektarų ūkiai Brazilijoje laikomi vidutiniais, jiems, kaip ir mažiesiems, taip pat nereikia daug technikos. 20 proc. kavos Brazilijoje išaugina didieji ūkiai, kuriuose visi procesai yra automatizuoti, naudojama naujausia technika. Tai mini industrijos - jose žmogus reikalingas tik tam, kad prižiūrėtų techniką. Tokiuose ūkiuose kavos kokybė truputį žemesnė, tačiau yra nuolatinis kokybės standartas, kuris nuolatos išlaikomas, nepriklausomai nuo metų ir derliaus. To pasiekti mažiems ūkiams pavyksta ne visada.

Apskritai kavos plantacijų plotas Brazilijoje mažėja, nes auga produktyvumas. 1990 metais vidutiniškai iš vieno hektaro buvo išauginami 9 maišai kavos, o dabar - 27.

Kavos regionai Brazilijoje

Kadangi Brazilija yra labai didelė, skirtingas klimato zonas apimantis šalis, čia ir kavamedžių auginamas pasiskirstęs netolygiai. Pagal tai išreikšti skirtingi regionai, su šiam kraštui būdingu augimo arealu, klimatu ir apdorotų kavos pupelių savybėmis.

• Minas Gerais - didžiausias ir svarbiausias kavos auginimo regionas, kuriame užauginama apie 50 % visos šalies kavos. Čia vyrauja 800-1300 m aukštis virš jūros lygio, o klimatas: subtropinis, su sausomis žiemomis ir šiltomis vasaromis, idealiai tinkantis kavos auginimui.
• São Paulo (Mogiana) - tai 900-1200 m virš jūros lygio įsikūręs regionas, kuriame kava išgaunama natūraliu sausuoju ar pusiau sausuoju būdu. Šis regionas esti vienas seniausių Brazilijoje, kuriame veikia istorinės šeimos plantacijos.
• Espírito Santo regionas labiausiai garsėja robustos rūšies kavos pupelių auginimu. Čia kavamedžiai auga tik 100-600 m aukštyje, tuo tarpu arabika šiame regione auga 600-1000 m virš jūros lygio.
• Bahia, įsikūrusi 1000-1200 m virš jūros lygio, yra modernumą ir eksperimentines auginimo ir apdorojimo technologijas taikanti sritis. Čia kavos pupelėms vis dažniau taikomas drėgnasis apdorojimas, bet taip pat naudojama ir anaerobinė fermentacija.
• Rondônia regionas neretai vadinamas naująja robustos žvaigžde, nes čia auginami išskirtinai tik robustos rūšies kavamedžiai. Regionas glūdi 200-600 m virš jūros lygio, kuriame viešpatauja tropinis klimatas su aukšta drėgme, todėl robusta čia auga greitai ir derlius būna didelis.

Braziliški kavos gėrimai

Nors braziliška kava daugiau pagarsėjusi dėl kavos pupelių gavybos, tačiau ši šalis gali pasiūlyti ir kai kuriuos „vizitine kortele“ vadinamus kavos gėrimus, būdingus tik Brazilijai.

• Cafézinho - tai maža, stipri ir saldi juoda kava, panaši į espresso, tačiau dažniausiai ruošiama be slėginių kavos aparatų.
• Pingado yra lyg braziliška „latte“ versija - puodelis šilto pieno su šlakeliu kavos (dažniausiai filtruotos).
• Café com Cachaça, dar vadinamas „kavos kokteiliu“, nes šis gėrimas sujungia kavą su cachaça (brazilišku cukranendrių romu).
• Mocha Brasileira - braziliška „moka“ versija, kurioje kava derinama su šokoladine pasta arba kakava su espresso ir garintu pienu.

Neminint „pakoreguotų“ kavos receptų, Brazilijoje vyrauja ir saviti kavos ruošimo būdai.

• Filtruota kava („coador de pano“). Tai tradicinis būdas ruošti kavą per medžiaginį filtrą (panašiai kaip pour-over, bet naudojamas daugkartinis filtras).
• „Café de coador“. Šis metodas primena plikymą: karštas vanduo pilamas ant maltos kavos filtruojant per popierinį arba medžiaginį filtrą.
• Espresso kultūra. Brazilijoje taip pat populiari espresso kultūra, ypač miestuose.

Brazilijos kavos įtaka pasauliui

Brazilija turi turtingą ir įdomią kavos istoriją, kuri yra glaudžiai susijusi su šalies ekonomika, kultūra ir tarptautine įtaka. Brazilija visada buvo didžioji arabikos kavos tiekėja, tačiau ji yra antra pagal dydį “Robusta” kavos gamintoja, kuri sudaro apie 20 proc. jos produkcijos. Brazilija visuomet buvo suvokiama kaip kiekio tiekėja, tačiau pastarąjį dešimtmetį Brazilijoje prasidėjo kokybės revoliucija ir šiandien ji tiekia apie 4 mln. Iki šiol didžiausia šalis gamintoja.

Pietų Amerikos rytuose esanti Brazilija užima beveik pusę žemyno ploto. Brazilija yra didžiausia pasaulyje kavos gamintoja, taip pat cukraus, kakavos, sojos pupelių, kukurūzų ir jautienos gamintoja.

Kava Brazilijoje yra svetingumo simbolis. Visi į namus užsukę žmonės būtinai vaišinami vietos kavos gėrimu, vadinamuoju „cafezinho“. Kuris savo ruožtu yra mažybinis kavos pavadinimas portugalų kalboje. Kavą brazilai geria visur ir visada, galbūt būtent tai suteikia jiems šitiek jėgų ir energijos. Taigi kava, kaip ir sambos ar bosanovos ritmai teka brazilų kraujyje. Jei norite suprasti brazilų kultūrą, perprasti jų būdą ir pažinti šalį - pradėkite nuo kavos.

---