Greitesnis širdies plakimas bent kartą gyvenime ko gero yra privertęs sunerimti kiekvieną iš mūsų. Dažnai tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į fizinį krūvį, stresą ar net išgertą stipresnės kavos puodelį. Tačiau būna atvejų, kai netikėtai pakilęs pulsas signalizuoja apie tam tikras sveikatos problemas. Taigi, jei jums pasireiškia per didelis pulsas - ką daryti tokiu atveju, žinoti labai svarbu. Būtent apie tai ir pakalbėkime šiame straipsnyje.

Kas yra Pulsas ir koks jis turėtų būti?

Pulsas - tai širdies susitraukimų dažnis per minutę, atspindintis, kaip greitai širdis pumpuoja kraują po visą kūną. Jis atspindi viso organizmo veiklą ir yra svarbus bendros sveikatos indikatorius.

Normalus Pulso Dažnis

Ramybės būsenoje suaugusio žmogaus pulsas paprastai svyruoja tarp 60-100 tvinksnių per minutę (tv./min.). Žemesnis pulsas dažnai būdingas fiziškai aktyviems ar sportuojantiems žmonėms - jų širdis efektyviau dirba, todėl jai reikia mažiau susitraukimų, kad aprūpintų kūną krauju. Vaikų ir paauglių pulsas gali būti aukštesnis, o vyresnio amžiaus žmonėms - labiau svyruoti priklausomai nuo sveikatos būklės.

Kada Pulsas Laikomas Per Dideliu?

Jei pulsas nuolat viršija 100 tv./min. net ramybės būsenoje, tai gali būti laikoma tachikardija - medicininiu terminu apibūdinama būklė, kai širdis plaka per greitai. Svarbu pažymėti, kad trumpalaikis pulso padidėjimas, pavyzdžiui, po bėgimo ar išgąsčio, yra visiškai normalus ir paprastai greitai sugrįžta į normą. Tačiau jei per didelis pulsas pasireiškia be aiškios priežasties arba kartu su kitais simptomais, vertėtų sunerimti ir išsiaiškinti šios problemos priežastį.

Kaip ir kada matuoti Pulsą?

Pulso dažnį rekomenduojama matuoti:

• Ryte, tik pabudus, dar neišlipus iš lovos.
• Ramybės būsenoje, kai bent 10 minučių buvote ramybėje.
• Nevartojus stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip: kava, energetiniai gėrimai ar alkoholis.

Kraujospūdžio matuokliai ir pulsoksimetrai - naudingi prietaisai, kurie turėtų būti kiekvienuose namuose

Jei pastebėjote padažnėjusį pulsą ir norite pasitikrinti, galite pasinaudoti kraujospūdžio matuokliu ar pulsoksimetru. Automatiniai kraujospūdžio matuokliai rodo ne tik kraujospūdžio reikšmes, bet ir pulso dažnį, todėl tai patogus būdas greitai pasitikrinti, ar širdies ritmas nėra per aukštas. O tuo tarpu pulsoksimetras, matuodamas deguonies kiekį kraujyje ir pulsą, gali padėti įvertinti, ar padažnėjęs širdies plakimas nėra susijęs su deguonies trūkumu organizme. Puikus pasirinkimas gali būti A5 pulsoksimetras. Šie prietaisai ypač naudingi tiems, kurie serga širdies, kraujagyslių ar plaučių ligomis ir jiem svarbu nuolat stebėti savo būklę. Pulso stebėjimui taip pat galima naudoti išmaniuosius laikrodžius, tačiau norint gauti tikslius duomenis, visgi rinkitės kraujospūdžio matuoklį ar pulsoksimetrą.

Galimos Padidėjusio Pulso Priežastys

Padidėjęs pulsas gali atsirasti tiek dėl visiškai normalių, kasdienių veiksnių, tiek dėl rimtesnių sveikatos sutrikimų. Norint tinkamai reaguoti į situaciją, svarbu suprasti galimas priežastis, kodėl širdis ima plakti greičiau nei įprasta. Štai pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos širdies ritmo padidėjimui:

Fiziologinės Priežastys

Širdies plakimas greitėja natūraliai tam tikrose situacijose - tai normali organizmo prisitaikymo reakcija.

• Fizinis aktyvumas. Sportuojant ar net greitai einant, širdžiai reikia daugiau deguonies - todėl pulsas pakyla.
• Stresas, pyktis, baimė. Emocinė įtampa aktyvina simpatinę nervų sistemą ir išskiria adrenalino, kuris spartina širdies darbą.
• Kofeinas ir nikotinas. Šios medžiagos stimuliuoja nervų sistemą ir gali sukelti laikiną širdies ritmo pagreitėjimą.
• Karštis, dehidratacija. Kūnas stengiasi greičiau cirkuliuoti kraują, kad atvėstų arba kompensuotų skysčių trūkumą.

Medicininės Priežastys

Kai pulsas dažnai ar nuolat padidėjęs net ir ramybės būsenoje, tai gali rodyti tam tikras sveikatos problemas.

• Širdies ligos. Tokios kaip prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas ar vainikinių arterijų ligos gali sukelti nuolatinį ar epizodinį širdies ritmo padažnėjimą.
• Skydliaukės sutrikimai. Per daug hormonų gaminanti skydliaukė (hipertirozė) spartina medžiagų apykaitą ir širdies ritmą.
• Anemija. Esant žemam hemoglobino kiekiui, širdis dirba intensyviau, kad aprūpintų audinius deguonimi.
• Infekcijos, karščiavimas. Organizmas kovoja su infekcija, o tuo metu dažnai pasireiškia ir padidėjęs pulsas.
• Dehidratacija arba kraujo netekimas. Mažėjant skysčių kiekiui ar kraujo tūriui, širdis stengiasi tai „kompensuoti“ greitesniu plakimu.

Psichologinės Priežastys

Kai kurie žmonės dažnai susiduria su padidėjusiu širdies ritmu ir dėl psichologinių veiksnių:

• Nerimo sutrikimai. Dėl streso hormonų poveikio pulsas greitėja net ir be jokio realaus fizinio dirgiklio.
• Panikos atakos. Staigus širdies ritmo padidėjimas, kartu su oro trūkumo, baimės ar silpnumo pojūčiais.

Tačiau bet kokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį, ar padidėjęs pulsas pasireiškia dėl tam tikrų veiksnių, kaip pavyzdžiui, fizinis krūvis ar nerimas, o galbūt jį lydi kiti simptomai - pavyzdžiui, dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar alpimas. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Simptomai, į kuriuos Verta Atkreipti Dėmesį

Nors padidėjęs pulsas (arba tachikardija) ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip ir kada jis pasireiškia. Ypač svarbu stebėti, ar greitas širdies plakimas lydimas kitų simptomų, kurie gali signalizuoti apie galimą pavojų. Laiku pastebėti ženklai gali padėti išvengti rimtų padarinių jūsų sveikatai.

Kada Padidėjęs Pulsas Gali Būti Normalus?

• Po fizinio krūvio ar sporto.
• Po emocinio sukrėtimo ar streso.
• Atsigėrus stiprios kavos ar energinio gėrimo.
• Esant aukštai aplinkos temperatūrai ar po pirties.

Šiose situacijose pulsas dažniausiai grįžta į normalią būseną per 10-20 minučių.

Pavojingi Simptomai, Kurių Negalima Ignoruoti

Jeigu šalia greito širdies plakimo atsiranda vienas ar keli iš šių požymių, tai gali būti įspėjimas apie rimtesnę problemą:

• Galvos svaigimas arba alpimo jausmas - gali rodyti nepakankamą smegenų aprūpinimą deguonimi.
• Dusulys, oro trūkumas - širdis gali nebesuspėti tinkamai aprūpinti plaučių ir viso kūno deguonimi.
• Krūtinės skausmas ar spaudimo jausmas - gali būti susijęs su širdies kraujagyslių ligomis ar net miokardo infarkto pradžia.
• Silpnumas, nuovargis, prakaitavimas - gali rodyti, kad organizmas patiria stresą ar deguonies trūkumą.
• Nereguliarus širdies plakimas (aritmija) - širdis ne tik plaka greitai, bet ir netolygiai, „praleidžia“ dūžius ar plaka „per greitai ir chaotiškai“.

Ką Daryti, Kai Didelis Pulsas?

Kai širdis ima plakti greičiau nei įprastai, natūralu jog imate nerimauti ir galvoti, ką gi dabar daryti? Ar tai pavojinga? Ar reikia iškart kviesti greitąją? Svarbiausia - įvertinti situaciją ramiai ir žinoti keletą paprastų, bet veiksmingų būdų, kurie gali padėti.

Sustokite ir Atsipalaiduokite

Pirmas žingsnis - nustoti daryti tai, ką darėte. Reikėtų atsisėsti ar atsigulti. Dažnai pulsas pakyla dėl fizinio ar emocinio krūvio, todėl svarbu leisti organizmui nurimti.

Giliai Kvėpuokite

Lėtas, gilus kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri lėtina širdies ritmą. Galite pabandyti atlikti šį pratimą:

• Įkvėpkite per nosį 4 sekundes.
• Sulaikykite kvėpavimą 4 sekundėms.
• Iškvėpkite per burną 6-8 sekundes.

Pratimą kartokite kelias minutes. Tai gali būti ypač naudinga, jei padidėjęs pulsas pasireiškė dėl streso ar nerimo.

Atvėskite ir Atsigerkite Vandens

Jeigu aplinka karšta ar jaučiatės perkaitęs - nueikite į vėsesnę vietą. Išgerkite stiklinę šalto, bet ne ledinio vandens - tai gali padėti stabilizuoti širdies ritmą, ypač jei jį sukėlė dehidratacija ar karštis.

Venkite Stimuliuojančių Medžiagų

Nustokite vartoti arba sumažinkite stimuliuojančių medžiagų vartojimą, tokių kaip kofeinas (kava, energetiniai gėrimai), nikotinas (rūkymas ar kaitinimas) bei alkoholis.

Stebėkite, Kiek Laiko Tai Tęsiasi

Jeigu pulsas per 15-30 minučių negrįžta į normą, kartojasi dažnai ar dažną širdies plakimą lydi pavojingi simptomai (dusulys, galvos svaigimas, krūtinės skausmas), nedelskite - kreipkitės į gydytoją.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Dažnai pasikartojantis didelis pulsas rodo, kad metas įsiklausyti į savo kūną ir koreguoti gyvenimo būdą. Tad pasirūpinkite miego higiena - miegas turi didelę įtaką širdies veiklai. Sportuokite reguliariai, bet nepervarkite. Maitinkitės sveikai, venkite sunkiai virškinamų, perdirbtų maisto produktų bei išmokite valdyti stresą - išbandykite meditaciją, kvėpavimo technikas, ar leiskite daugiau laiko gamtoje.

Kofeino Perdozavimas ir Oro Trūkumas

Deja, bet kofeino perdozavimas yra dažnas šių dienų reiškinys, kuris nebestebina nieko. Paaugliai ir vaikai rytais geria sultis, gėrimus ar netgi kavą, kad jaustųsi žvalesni, o to nepadarę dažnai jaučiasi bejėgiai. To priežastis - kofeino trūkumas. Vienas puodelis kavos ryte yra visiška įprasta ir normalu, bet kartais per didelė kofeino dozė gali būti mirtina. Į kofeino perdozavimą, kaip į rimtą problema, pasaulis pradėjo žiūrėti tik tuomet, kai per trumpą laiką išgėręs tris puodelius kavos mirė šešiolikmetis paauglys.

4 Ženklai, kurie Rodo, kad Padauginote Kofeino:

• Greitas kvėpavimas ir oro trūkumas. Įvairių tyrimų duomenimis, didelės kofeino dozės padidina arterinę įtampą, sukelia širdies permušimą ir greitą kvėpavimą. Paviršutiniškas kvėpavimas neleidžia smegenims gauti reikiamo deguonies. Smegenys negali tinkamai veikti, o tai daro įtaką koncentracijai.
• Drebulys. Jei esate nuolatinis kavos gėrėjas, jums nėra nepažįstamas drebulys, jei perdozuojate šio gėrimo. Jūsų nerimas pasiekia aukštą lygį, o rankos ir kojos pradeda nekontroliuojamai drebėti. Norėdami išvengti šių simptomų, šalia kavos turėkite puodelį vandens ir lengvą užkandį.
• Pykinimas. Pykinimą taip pat sukelia kofeino perdozavimas. Be to, kai kuriais atvejais jūs taip pat galite patirti viduriavimą ir net traukulius. Dėl dehidratacijos atsiranda „lengvos galvos“ pojūtis ir pykinimas. Kofeinas stimuliuoja žarnyną ir storąją žarną, sukeldamas diskomfortą skrandyje ir viduriavimą.
• Pagreitėjęs širdies ritmas ir širdies plakimas. Kofeinas pagreitina širdies ritmą, kartais sukeldamas mirtinas pasekmes žmonėms, turintiems širdies problemų. Kofeino perdozavimas taip pat gali išprovokuoti širdies priepuolius ir sveikiems žmonėms.

Kitos Oro Trūkumo Priežastys

Tiek per daug rūgšti, tiek per daug šarminė organizmo terpė nėra gerai. Abiem atvejais gali pradėti trūkti oro. Ar jums taip būna, kad trūksta oro? Sergant kepenų, inkstų ar lėtinėmis plaučių ligomis dusulys ir oro trūkumas yra natūralus. Tokiems žmonėms tenka susitaikyti su šiuo diskomfortu. Dabar, kai pradeda trūkti oro, žmonės dažnai puola į paniką ir galvoja, kad susirgo COVID-19, tačiau ne tik COVID-19 gali būti oro trūkumo priežastis.

1. Širdies raumens nusilpimas. Jeigu širdies raumuo nusilpęs, širdis nebegali efektyviai pumpuoti arterinio kraujo po kūną. Kai trūksta vitamino B1, pradeda kauptis pieno rūgštis. Kai padaugėja pieno rūgšties, kraujyje padaugėja anglies dvideginio.
2. Vitamino B1 trūkumas. Jei jums trūksta vitamino B1, oro trūkumas nebūna labai didelis, bet jis gali būti juntamas. Pasak A. Unikausko, „Mes prarandame tą vitaminą B1 ir tai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimą, dėl ko pradeda trūkti oro, sunkesniais atvejais netgi gali vystytis pabrinkimas, kaip ir esant širdies nepakankamumui. Maža to, kai trūksta vitamino B1, tai gali sukelti vadinamąją pieno rūgšties acidozę. Ką tai reiškia? Kai trūksta vitamino B1, pradeda kauptis pieno rūgštis, jos koncentracija kraujyje didėja. Kai didėja pieno rūgšties kiekis, jei trūksta vitamino B1, kraujo pH pasislenka į rūgštumo pusę. Jau šito užtenka, kad galėtume sakyti, jog organizmo terpė per daug rūgšti. Kai padaugėja pieno rūgšties, kraujyje padaugėja anglies dvideginio.“
3. Acidozė. Tad dusulį gali sukelti ir minėta acidozė, kurią gali lemti ne tik vitamino B1 trūkumas.
4. Alkalozė. Dar viena svarbi priežastis, dėl ko gali trūkti oro, - alkalozė, per daug šarminė organizmo terpė. „Kai organizmas per daug „užšarmintas“, be dusulio, gali atsirasti raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, tikas. Esant alkalozei organizmas nebegali mobilizuoti mineralų, pavyzdžiui, kalcio. Taip pat alkalozę gali sukelti stresas. Streso metu, kai išsiskiria daugiau kortizolio, mūsų organizmas taip pat tampa per daug šarminis.
5. Plaučių ligos. Plaučių ligos - dar viena priežastis, dėl kurios mums gali trūkti oro. Tai patiria žmonės, sergantys astma, pneumonija, t. y. Jei sergate astma, A. Unikauskas pataria pasirūpinti, kad jums netrūktų vitamino D: „Pasidarykite kraujo tyrimą, pasižiūrėkite, kiek yra vitamino D, ir papildykite jo atsargas. Pneumonija - ūmus uždegimas, bet bet kuriuo atveju kalbant apie plaučių uždegimą labai svarbu, kad organizme netrūktų cinko. „Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga reikia stebėti, kad su maistu gautume pakankamai vitamino C ir E. Vitamino C gausu saldžiosiose paprikose, brokoliuose, citrusiniuose vaisiuose.

Trumpalaikis širdies ritmo padažnėjimas - dažna ir dažniausiai nepavojinga organizmo reakcija. Tačiau jei tai kartojasi be aiškios priežasties, svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis. Prevencija ir sąmoningas rūpinimasis savo sveikata - raktas į gerą sveikatą.

Šaltiniai:

• Koenig J, Thayer JF. Sex differences in healthy human heart rate variability: A meta-analysis. Neurosci Biobehav Rev. 2016 May;64:288-310. doi: 10.1016/j.neubiorev.2016.03.007. Epub 2016 Mar 7. PMID: 26964804.
• Cook S, Togni M, Schaub MC, Wenaweser P, Hess OM. High heart rate: a cardiovascular risk factor? Eur Heart J. 2006 Oct;27(20):2387-93. doi: 10.1093/eurheartj/ehl259. Epub 2006 Sep 25. PMID: 17000632.
• Magder SA. The ups and downs of heart rate. Crit Care Med. 2012 Jan;40(1):239-45. doi: 10.1097/CCM.0b013e318232e50c. PMID: 22179340.
• Armstrong R, Wheen P, Brandon L, Maree A, Kenny RA. Heart rate: control mechanisms, pathophysiology and assessment of the neurocardiac system in health and disease. QJM. 2022 Dec 12;115(12):806-812. doi: 10.1093/qjmed/hcab016.

---