Apie kofeiną sklando nemažai mitų, o naršant internete, nuo informacijos gausos gali susisukti galva. Tad, ar kavą vartoti sveika? Ar vietoje kavos geriau rinktis arbatą? Kokia kava yra stipriausia?
Kas yra kofeinas?
Grynas kofeinas yra balti bekvapiai milteliai, kuriuos galima gauti iš įvairių augalų arba sintetiniu būdu. Kofeino randama daugiau nei 60-yje augalų rūšių, įskaitant kavos augalą, arbatos augalą, mate medį ir kolos riešutą. Kofeinas dažniausiai kaupiamas augalų daiguose. Kavos augalas karčiu skoniu garsėjantį kofeiną gamina kaip apsaugą nuo vabzdžių.
Kofeino kiekis skirtingose kavos rūšyse
Kadangi tam pačiam kavos gėrimui pagaminti gali būti naudojami skirtingi receptai bei skirtingos kavos pupelės, įvairūs šaltiniai nurodo nevienodus kofeino kiekius vienoje porcijoje konkretaus gėrimo. Į 30-40 g espresso gėrimą, kuriam pagaminti gali būti sunaudojama nuo 10 iki beveik 30 g maltos kavos, spėja išsiskirti 30-65 mg kofeino. Vienai porcijai filtruotos kavos naudojama 15 g maltos kavos ir pagaminama apie 250 ml gėrimo. Esminis skirtumas tarp šių dviejų gėrimų - kavos gamybos greitis. Kofeinas yra tirpus vandenyje, todėl kuo ilgiau kavos tirščiai reaguoja su vandeniu, tuo daugiau jo bus randama gėrime, nepaisant to, koks būtų pačio kavos gėrimo skonio “stiprumas”.
Kofeino poveikis organizmui
Kofeinas veikia kaip centrinės nervų sistemos stimuliatorius: padidina budrumą ir susikaupimą, sumažina nuovargį ir netgi pagerina smegenų absorbciją. Tai yra galinga natūrali cheminė medžiaga, kuri veikia greitai ir efektyviai. Dėl šių priežasčių ši medžiaga yra įprasta vaistų, skirtų mieguistumui, galvos skausmams ir migrenai gydyti ar valdyti, sudedamoji dalis. Remiantis įvairiais tyrimais, kofeinas teigiamai veikia ištvermę bei raumenų jėgą sportuojant. Kurį laiką jis netgi buvo įrašytas į Pasaulio antidopingo agentūros sportininkams draudžiamų vartoti medžiagų sąrašą, tačiau 2004 m. iš jo išbrauktas, nes stebėti kofeino kiekį organizme yra nepaprastai sudėtinga. Jis dažniausiai į mūsų kūnus patenka su maistu ir gėrimais kaip dalis įprastos mitybos, o ne tiesiogiai siekiant pagerinti našumą. Tyrimai taip pat parodė, kad žmonės, kurie reguliariai geria kavą (iki 5 puodelių per dieną), kurioje yra kofeino, turi mažesnę riziką susirgti demencija, Alzheimerio ir Parkinsono ligomis.
Pasak ekspertų, kavoje esantys antioksidantai gali užkirsti kelią tam tikram smegenų ląstelių pažeidimui ir sustiprinti neuromediatorių, dalyvaujančių kognityvinėje funkcijoje, poveikį. Nuo per didelio kofeino kiekio gali padidėti nervingumas ar nerimas, pasireikšti refliuksas, galvos skausmas, mirgėjimas akyse, sutankėti širdies plakimas, kamuoti nemiga ir pan. Ilgainiui, perdozavimas skatina kaulų retėjimą, moterims gali kilti sunkumų pastojant. Kofeinui galioja įprasta taisyklė: kas per daug, tas nesveika. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, saugus kofeino kiekis žmogui yra 200 mg kofeino vienu kartu ir 400 mg per parą.
Kada geriausia gerti kavą?
Daugeliui žmonių kavos puodelis ryte yra įprastas ritualas ir savotiškas stebuklingas gėrimas, kuris padeda pradėti dieną budriems ir susikaupusiems. Tačiau kartais atrodo, kad kavos puodelis, atvirkščiai, veikia atpalaiduojančiai ir nuramina taip, kad norisi vėl susisukti po kaldra ir saldžiai numigti.
Kavoje esantis kofeinas duoda norimą efektą tik tuomet, kai esate pakankamai išsimiegoję. Svarbų vaidmenį čia atlieka streso hormonas kortizolis - jis neleidžia kofeinui buti įsisavintam į organizmą. Šio hormono koncentracija yra didesnė iš ryto, vos pabudus, ir dienos eigoje mažėja. Vadinasi, vos atsikėlus išgertas kavos puodelis nesuteiks norimo efekto, nes gausus kortizolio kiekis organizme blokuos kofeino veikimą. Kortizolio lygis organizme reikšmingai sumažėja praėjus maždaug dviems valandoms po nubudimo. Tai ir būtų geriausias laikas išgerti rytinį kavos puodelį.
Kavos įtaka dehidratacijai ir svorio metimui
Kofeinas yra žinomas kaip diuretikas, t.y., skatina šlapimo išsiskyrimą. Kuo daugiau kofeino turinčių gėrimų išgeriame per trumpą laiką, tuo daugiau vandens galime prarasti. Visgi, svarbu nepamiršti, kad didžiąją dalį kavos gėrimo sudaro vanduo, todėl geriant kavą skysčių nėra netenkama daugiau nei kad išgeriama. Paprastai tariant, nepaisant diuretinio kavos poveikio, ji neprisideda prie organizmo dehidratacijos. Kofeinas dažnai įtraukiamas į svorio metimo papildų sudėtį, mat jis skatina riebalų deginimą (lipolizę). Lipolizė užtikrina, kad maistas ir kūno riebalai būtų suskaidomi į atskirus komponentus ir naudojami kūnui aprūpinti energija.
Kava be kofeino
Kavą be kofeino galima rinktis dėl daugybės skirtingų priežasčių: kofeino netoleravimas, aukštas kraujospūdis, nėštumas ir t.t. Deja, dekafeinizuota kava vis dar apipinta begale mitų - pagarsėjusi kaip neskani ir ne pati sveikiausia alternatyva įprastai kavai. Nors iš kavos be kofeino pašalinama didžioji dalis šios medžiagos, nedideli kiekiai vis tiek gali likti. Paprastai kavoje be kofeino būna apie 2-5 mg kofeino puodelyje, palyginti su įprasta kava, kurioje yra apie 95 mg.
Arbata vs. Kava: Kofeino kiekis ir poveikis
Jei geriate ir arbatą ir kavą, tikriausiai pastebėjote, kad šių dviejų gėrimų poveikis skiriasi. Nors kavoje ir arbatoje randamas kofeinas techniškai yra identiški, jų poveikis mūsų organizmui - skirtingas. L-teaninas, randamas arbatoje, yra aminorūgštis, turinti atpalaiduojantį poveikį ir nesuteikianti nervingumo pojūčio. Nors lyginant tą patį masės kiekį sausoje arbatoje yra daugiau kofeino nei kavoje, puodelyje arbatos yra mažiau kofeino nei puodelyje kavos. Arbatos puodeliui panaudojame žymiai mažiau arbatos lapelių nei kavos pupelių puodeliui kavos.
Kava ir alkoholis
Alkoholis ir kava mūsų organizmą veikia priešingomis kryptimis: kava daro mus budresnius, o tuo tarpu alkoholis budrumą mažina. Dėl savo poveikio, kava vartojama su alkoholiu veikia apgaulingai - verčia mus manyti, kad nesame apsvaigę ir galime susidoroti su didesniu kiekiu alkoholio, nors tai visiška netiesa.
Kavos paruošimo svarba
Svarbu kavą malti šviežiai bei užtikrinti, kad ji bus sumalta tinkamai. Kava skonio savybes išsaugo tik laikoma specifinėmis sąlygomis. Jų yra daug, tačiau reiktų laikytis vienos esminės taisyklės - laikyti šviežią kavą sandariai.
Kavos rūšys Italijoje
Visų italų ir Italijos kultūra besižavinčių žmonių neatskiriama gyvenimo dalis - mažytis juodos, kvepiančios kavos puodelis. Nors dalis gydytojų abejoja kavos nauda, visgi italai per dieną vidutiniškai išgeria 2 puodelius espreso kavos. Na, o kavos rūšių Italijoje yra tikrai daug. Vienos jų italų ypač mėgstamos, kitos skirtos tik turistams. Be to, egzistuoja daugybė su kavos gėrimu susijusių taisyklių, kurias dažniausiai žino tik vietiniai. Kaip susigaudyti ir nesuklysti?
Kava be priedų
- Ristretto. Šios kavos pavadinimas reiškia „apribotas“. Iš tiesų, tai yra espreso kava, tačiau skysčio kiekis puodelyje yra žymiai mažesnis - vos 15-20 mililitrų. Palyginus su įprasta espreso kava, šioje kofeino yra mažiau, o aromatinių medžiagų daugiau. Geriama bet kuriuo metu.
- Espresso. Tai - stipri juoda kava be priedų, paprastai ruošiama iš arabikos ir robustos pupelių mišinio (puodelyje būna apie 50-65 mililitrų skysčio). Maltos kavos kiekis kavavirėje nulemia, kokia espreso kava bus - kuo daugiau maltos kavos, tuo lėčiau vanduo sunksis per ją, tuo kartesnis ir sodresnis bus skonis. Geriama bet kuriuo metu, kartu pateikiama stiklinaitė šalto vandens.
- Caffè lungo. Šią kavą galima apibūdinti kaip espreso su daugiau vandens (130-170 mililitrų skysčio). Šioje kavoje mažiau aromatų, tačiau daugiau kofeino. Caffè lungo italų nėra labai mėgstama, bet gali būti geriama bet kuriuo metu.
- Caffè americano. Tai didelis puodelis juodos kavos, kurį dažniausiai užsisako turistai.
Kava su priedais
- Macchiato. Tai - espreso su 1-2 šaukšteliais šilto suplakto pieno. Ši kavos rūšis dažniau geriama pirmoje dienos pusėje, bet niekas nenustebs, jei užsisakysite ir po pietų. Ir nepamirškite taisyklingai ištarti šios kavos pavadinimo - „makjato“.
- Cappuccino yra visiems puikiai žinoma ir labai mėgstama itališka kava. Ji gaminama iš espreso su karštu pienu ir tiršta pieno puta (125 ml pieno ir 25 ml kavos). Italijoje kapučinas geriamas iki vidurdienio su minkštu šviežutėliu rageliu. Jei norite laikytis vietinių tradicijų, negerkite kapučino po pietų (o jei užsisakysite pietus ir kapučino puodelį, italą gali ištikti infarktas).
- Caffè latte. Pradėkime nuo tarimo - žodyje „caffè“ kirčiuojama paskutinė balsė, o žodyje „latte“ - pirmoji. Caffè latte yra espreso kava su daugiau pieno, negu jo pilama į kapučiną, bet su mažesne puta. Caffè latte galite gerti tik ryte arba jeigu sergate. Ir prisiminkite, jei bare Italijoje prašysite tiesiog latte - gausite puodelį pieno.
- Latte macchiato. Šioje kavoje dar daugiau pieno negu prieš tai minėtose. Trumpai tariant, tai - karštas pienas su šlakeliu kavos. Italai sako, kad latte macchiato geriamas ryte ir jei esate pensinio amžiaus.
- Caffè corretto. Espreso kava, „pakoreguota“ šlakeliu stipraus alkoholinio gėrimo (pavyzdžiui, grapa, brendžiu, sambuka).
Pagrindinė taisyklė, kada ir kokią kavą gerti, yra labai paprasta: kuo daugiau pieno kavoje - tuo anksčiau ją turite gerti. Niekada neapgaunantis ir nenuviliantis yra puodelis espreso arba macchiato, o iki pietų - kapučinas.
Ristretto gamyba ir rūšys
Kava ristretto, tai labai mažos porcijos espresso kava. Tai koncentruota ir stipri kavos rūšis, kuriai būdingas intensyvus skonis, nes yra ruošiama naudojant mažesnį vandens kiekį nei įprastas espresso.
Kaip gaminti ristretto kavą?
Ristretto įprastai ruošiama naudojant espresso kavos aparatą, kuris leidžia tiksliai kontroliuoti vandens kiekį ir spaudimą. Naudokite šviežią, kokybišką kavą, geriausiai tinka vidutinio ar tamsaus skrudinimo pupelės. Įprastai ristretto naudojama ta pati kavos dozė kaip ir espresso - apie 18 g dvigubam ristretto. Įdėkite sumaltą kavą į portafiltrą ir suspauskite ją su tamperiu. Ristretto naudojamas mažesnis vandens kiekis, palyginus su espresso. Įsitikinkite, kad jūsų espresso aparatas yra įkaitęs ir paruoštas darbui. Įdėkite portafiltrą su suspausta kava į aparato rankeną. Paleiskite vandenį ir stebėkite, kaip kava teka į puodelį. Ristretto ruošiamas per trumpesnį laiką - apie 15-20 sekundžių, palyginti su įprastu 25-30 sekundžių ekstrakcijos laiku espresso. Ristretto kava gali būti pateikiama keliais skirtingais būdais, priklausomai nuo kavos paruošimo metodo.
Ristretto rūšys
- Ristretto bianco. Tai mažesnė cafè latte versija, kurioje vietoj espresso kavos naudojamas ristretto.
- Ristretto macchiato. Ristretto macchiato yra ristretto kava, ant kurios viršaus užlašinama šiek tiek plakto pieno arba pieno putų.
- Iced ristretto. Tai atšaldytas ristretto, kur karšta kava iškart užpilama ant ledo, taip išsaugant kavos intensyvumą, bet tuo pačiu suteikiant gaivą.
- Ristretto mocha.
Dažnai manoma, kad ristretto kavoje yra daugiau kofeino nei kitose kavose, tačiau tai netiesa. Taip yra dėl to, kad sutrumpinus ekstrakcijos trukmę, sumažėja ir kofeino kiekis puodelyje. Kofeinas yra vienas iš pirmųjų junginių, ištraukiamų per kavos ekstrakciją.
Americano gamyba ir rūšys
Amerikietiška kava (Americano), tai juoda kava, gaminama iš espresso ir karšto vandens. Espresso yra praskiedžiamas karštu vandeniu, kad susilpnėtų jo intensyvus ir stiprus skonis.
Kaip gaminti Americano?
Jei Amerikietiškos kavos paruošimui naudosite espreso aparatą, šviežiai sumalkite kavos pupeles iki smulkios konsistencijos, įdėkite maltą kavą į filtro krepšelį ir švelniai sutrombuokite. Įstatykite filtrą į aparatą ir pradėkite espresso gaminimą. Turėtumėte gauti vieną espresso šotą. Jei darysite espresso be espresso aparato, pavyzdžiui, su moka kavinuku, gausite stipresnę kavą, panašią į espresso, tačiau ne identišką. Įpilkite į gautą espresso karšto vandens. Tradicinis santykis yra 1:2 arba 1:3, t. y. 30 ml espresso + 60-90 ml vandens. Pilant į puodelį pirma įpilkite espreso šotą (-us), o tada lėtai įpilkite karšto vandens. Galite lengvai išmaišyti Americano, kad būtų vienodesnis skonis.
Šaltas americano yra viena dažnesnių šaltos kavos rūšių. Americano be kofeino puikiai tik tada, kai nesinori papildomo energijos pliūpsnio, gaunamo dėl kofeino kavoje. Nesvarbu, kurį americano ruošite, svarbu pasirinkti geras pupeles kavai.
Americano kavos gėrimas kilo Italijoje, įkvėptas amerikiečių karių įpročių per Antrąjį pasaulinį karą. Italijoje dislokuoti kariai norėjo švelnesnės kavos nei stiprus espresso, todėl pradėjo skiesti espresso karštu vandeniu.
Americano palyginimas su kitomis kavos rūšimis
- Americano vs Espresso. Dėl gėrime naudojamo papildomo vandens, americano skonis tampa ne toks intensyvus ir ryškus kaip espresso.
- Amerikietiška kava vs Praskiesta kava. Amerikietiška kava yra gaminama praskiedžiant espresso šotą karštu vandeniu, todėl ji išlaiko sodrų espresso skonį, tačiau yra švelnesnė ir ne tokia intensyvi. Tuo tarpu praskiesta kava, priešingai, yra paprasta filtruota kava, tačiau praskiedžiama vandeniu arba pienu.
- Americano vs Long Black. Americano ir Long Black gaminime pasitelkiamas tas pats espresso ir karšto vandens derinys, tačiau su subtiliais skonio ir paruošimo skirtumais. Americano yra pagamintas pridedant espresso į jau esantį karštą vandenį, taip išlaikant švelnesnį skonį ir kremiškumą. Tuo tarpu Long Black yra gaminamas, pilant espresso ant karšto vandens viršaus, taip išlaikant espresso kremiškumą ir suteikiant gėrimui šiek tiek intensyvesnį skonį.
Matcha arbata
Matcha - tai ypatinga žaliosios arbatos forma, gaminama iš kruopščiai atrinktų arbatos lapelių, kurie prieš skynimą kelias savaites auginami pavėsyje. Viename puodelyje matchos - apie 70 mg kofeino. Tai mažiau nei kavoje, bet poveikis trunka ilgiau.
Matcha arbata vs. Kava
| Savybė | Kava | Matcha arbata |
|---|---|---|
| Kofeino kiekis | Daugiau | Mažiau, bet poveikis ilgesnis |
| Poveikis | Žadina stipriai, bet trumpam | Energija išsiskiria lėtai, budrumas be nerimo |
| Raminantis poveikis | Nėra | Yra, dėka L-teanino |
| Antioksidantai | Yra | Daugiau |
| Burnos higiena | Gali palikti nemalonų poskonį | Gerina burnos higieną |
| Priklausomybė | Gali sukelti | Nesukelia |
Domitės tik arbata? O jei ieškote tik skonio?
