Kas bent kartą gyvenime yra susidūręs su šlapimo pūslės uždegimu, kasmet su nerimu laukia apgaulingai šiltėjančių orų. Ši klastinga liga neretai užklumpa vos susigundžius pasėdėti ant dar šaltų terasos grindų, stebint lauke sprogstančius žiedus. Cistitas - tai šlapimo takų infekcija, pasireiškianti šlapimo pūslės gleivinės uždegimu, dažniausiai sukeliama bakterijų. Apie tai, kas yra cistitas ir kaip išvengti šios vienos nemaloniausių ligų, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja urologė Jonė Verikaitė.

Šlapimo takų uždegimai ir sezoniškumas

Šlapimo takų uždegimui būdingais simptomais žmonės dažniau skundžiasi pavasarį. Ar tai reiškia, kad šiam negalavimui būdingas sezoniškumas? Cistitas, visuomenėje plačiau žinomas kaip šlapimo takų uždegimas, iš tiesų nėra sezoninė liga, ūmiomis šlapimo takų infekcijomis sergama nepriklausomai nuo metų laiko. Tačiau pastebėta, kad jaunos moterys cistitu dažniau serga būtent šiltuoju metų laiku, t. y. pavasarį ir vasarą. Manoma, kad tam įtakos turi dehidratacija, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei jų išgeriama, taip pat dažnesni lytiniai santykiai.

Kas dažniau serga šlapimo pūslės uždegimu?

Šlapimo pūslės uždegimu dažniau serga moterys nei vyrai, ypač lytiškai aktyvios, taip pat nėštumo metu. Statistiškai cistitu dažniau serga moterys nei vyrai. Tai lemia moters kūno anatomija - dėl trumpesnės šlaplės, bakterijos lengviau patenka į šlapimo pūslę. Neabejotinai cistitas yra ir jaunų moterų liga: maždaug kas trečia moteris iki 24 m. bent kartą gyvenime persirgs cistitu, o 32 m. - kas antra. Vyresnės moterys taip pat serga šlapimo pūslės uždegimu. Vyresnio amžiaus vyrams cistitas gali atsirasti dėl prostatos ligų, kai šlapimas susilaiko šlapimo pūslėje. 10 proc.

Šlapimo takų uždegimų priežastys

Cistitus sukelia bakterijos, dažniausiai E. coli, kurios nustatomos net 75-95 proc. visų šio susirgimų atvejų. Dažniausiai šlapimo pūslės uždegimą sukelia Escherichia coli (E. Nors bakterinės infekcijos yra dažniausia šlapimo pūslės uždegimo priežastis, jį gali sukelti ir daugybė neinfekcinių veiksnių. Kiti dažniausiai pasitaikantys ligos sukėlėjai yra Enterococcus feacalis, Proteus mirabilis, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus saprophyticus bakterijos.

• Medikamentų sukeltą. Kai kurie vaistai išsiskiria į šlapimą ir gali sudirginti šlapimo pūslę.
• Radiacinį. Spindulinė terapija, naudojama vėžinėms ląstelėms naikinti ir navikams mažinti, taip pat gali paveikti ir sveikas kūno ląsteles bei audinius.
• Svetimkūnio.
• Susijusį su kitomis ligomis.

Cistitas paprastai atsiranda tada, kai bakterijos iš aplinkos per šlaplę patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis.

Diagnostika ir gydymas

Jei įtariamas cistitas, atliekamas šlapimo tyrimas, kuriame stebimi uždegimui būdingi pakitimai - leukocitų koncentracijos padidėjimas, gali būti bakterijų, kraujo. Atliekama šlapimo takų echoskopija, siekiant atmesti kitas ligas, kurios gali turėti tokią pat simptomatiką - šlapimo takų akmenligę, navikinius pakitimus. Kartojantis šlapimo takų uždegimui, rekomenduojama atlikti šlapimo pasėlį, kad būtų nustatyta konkreti uždegimą sukelianti bakterija ir jos jautrumas antibiotikams. Šlapimo pūslės uždegimas diagnozuojamas įvertinimus nusiskundimus bei atlikus bendrą šlapimo tyrimą. Kartais gali būti atliekamas šlapimo pasėlis, tam, kad būtų nustatyta tiksli bakterija, sukėlusi uždegimą. Taip pat retais atvejais gali būti reikalingas ultragarsinis tyrimas bei cistoskopija. Cistoskopijos metu gydytojas apžiūri šlapimo pūslę specialiu plonu vamzdeliu su kamera ir lempute (cistoskopu). Nežinote, kaip gydyti pūslės uždegimą? Tuomet būtinai susisiekite su gydytoju.

Cistitas gydomas antibiotikais. Paprastai simptomai praeina per 3 dienas. Bloga žinia ta, kad cistitas linkęs kartotis. Tikėtina, kad maždaug 25 proc. moterų cistitas pasikartos per artimiausią pusmetį.

Gydymas namuose

Ar šlapimo pūslės uždegimą galima gydyti namų sąlygomis? Kartais minimos spanguolių, meškauogių gydomosios savybės. Gydantis namuose, reikia gerti kuo daugiau skysčių, taip išplaunamos bakterijos. Esant mažiau koncentruotam šlapimui, mažiau skauda šlapinantis. Reikia vengti kavos, alkoholio, nealkoholinių gėrimų su kofeinu ir citrusinių vaisių sulčių, taip pat aštraus maisto. Šie produktai gali dar labiau suerzinti šlapimo pūslę. Skausmui palengvinti rekomenduojama vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno). Skausmą gali padėti numalšinti ir šilta pūslė, dedama pilvo apačioje. Spanguolių, meškauogių preparatai ir kitos šlapimo takus dezinfekuojančios arbatos turi antiseptinį poveikį ir padeda išplauti ligos sukėlėjus iš šlapimo pūslės, o D-manozė trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo pūslės sienelės. Neišsigąskite sudėtingo pavadinimo - D-manozė yra medžiaga, sudėtimi labai panaši į gliukozę ir cukrų, o gaminama pramoniniu būdu. Natūraliai ji randama obuoliuose, persikuose, spanguolėse, mėlynėse.

Galimos cistito komplikacijos

Laiku pradėjus tinkamai gydyti cistitą, komplikacijos yra retos. Laikantis rekomendacijų, geriant didelius kiekius skysčių, cistitas turėtų praeiti per kelias dienas. Vis dėlto negydant gali prasidėti inkstų uždegimas ar net sepsis. Infekcijai išplitus į inkstus, tai gali tapti rimta sveikatos problema, šios komplikacijos atveju gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, nugaros ar šono skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas.

Kaip sumažinti šlapimo takų uždegimo riziką

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos urologės J. Verikaitės patarimai, kaip sumažinti šlapimo takų uždegimo riziką: Siekiant išvengti šlapimo takų uždegimų, rekomenduojama neatidėlioti šlapinimosi, t. y. Svarbu, kad organizmas gautų pakankamai skysčių. Ne mažiau svarbu laikytis tinkamos higienos tualete. Pastebėjus bet kokius nemalonius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Esant poreikiui, jis paskirs reikiamus tyrimus ir nukreips pas gydytoją urologą.

• Siekiant sumažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką, rekomenduojama vartoti spanguolių ar bruknių sultis arba preparatus, kurių sudėtyje yra proantocianidino.
• Gerti daug skysčių, ypač vandens.
• Dažnai šlapintis.
• Tinkamai valyti išangę.
• Maudytis duše, o ne vonioje.
• Švelniai nuplauti odą aplink makštį ir išangę.
• Kuo greičiau ištuštinti pūslę po lytinių santykių.
• Vengti naudoti purškiamus dezodorantus ar moteriškus produktus genitalijų srityje.

Dabar, kai jau aišku, kas yra cistitas, belieka pasistengti jo išvengti. Na, o jei to padaryti nepavyko, reikėtų nedelsti ir kuo skubiau pasikonsultuoti su savo gydytoju. Šlapimo pūslės uždegimas moterims, vyrams ir vaikams vienodai nemalonus.

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas

Varginantis šlapimo nelaikymas - nebūtinai paprasčiausias šlapimo pūslės uždegimas. Rodos, iš niekur atsirandantis staigus noras šlapintis, kurio nepavyksta sulaikyti, gali būti dirgliosios šlapimo pūslės sindromas, dar vadinamas hiperaktyvia šlapimo pūsle. Įprastu atveju, noras šlapintis kyla tada, kai šlapimo pūslė prisipildo ir jos tūris pasiekia beveik 300 kubinių centimetrų. Kuriam laikui sulaikyti tokį norą neturėtų būti sudėtinga, tačiau sergant, dėl atsiradusios šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcijos, nesuvaldomas noras šlapintis ar pilnos pūslės jausmas prasideda nepriklausomai nuo to, kiek prisipildžiusi šlapimo pūslė. Šis sveikatos sutrikimas gerokai dažniau kamuoja moteris, tačiau tiek hiperaktyvi šlapimo pūslė, tiek šlapimo pūslės uždegimas vyrams taip pat pasitaiko. Ir nors sveikatai didelio pavojaus šis sindromas nekelia, gyvenimo kokybė nukenčia gana stipriai. Dėl baimės ir suvaržymų lankytis viešose vietose žmonės pradeda linkti į socialinę izoliaciją, gali pasirodyti ir depresijos simptomai, todėl gydyti šią būklę yra būtina.

Nuolatinis pilnos pūslės jausmas - ko galima tikėtis?

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas gali pasitaikyti dėl šlapimo takų infekcijų, ginekologinių susirgimų, taip pat - stuburo neurologinių problemų ar išeinamosios angos susirgimų, prostatos hiperplazijos bei kitų susirgimų. Kai šlapimo pūslės raumuo pasidaro dirglus dėl šlapimo pūslės pažeidimų, dažniausiai viskas prasideda nuo paprasto šlapimo pūslės uždegimo - cistito. Laiku nesikreipus į gydytojus ar nebaigus suplanuoto gydymo kurso, cistitas pasidaro lėtinis ir ilgainiui pažeidžia šlapimo pūslės gleivinės sienelėje esančius nervus. Nervai nuolat dirginami, pūslė įsitempia ir negali atsipalaiduoti bei išsiplėsti, tad vargina nuolatinis pilnos pūslės jausmas.

Svarbu žinoti, kad ignoruojant šią būklę, galimos ir kitos komplikacijos: šlapimo takų infekcijos dėl sutrikusio pilno pasišlapinimo, odos infekcijos dubens srityje, taip pat - išsivysčiusios psichologinės problemos. Nors šis susirgimas dažnesnis moterims, vyrai į pirmuosius simptomus taip pat neturėtų numoti ranka, kadangi komplikacijos galimos ir jiems - kilęs šlapimo takų uždegimas vyrams ar kitos ligos gali gerokai apsunkinti sveikatos būklę.

Dirgli šlapimo pūslė: simptomai

Nuvykę pas gydytoją konsultacijai, greičiausiai pirmiausia išgirsite klausimą apie šlapimo nesulaikymo pobūdį. Ar šlapinatės čiaudėdami, sukosėję, greitai žingsniuodami, ar noras šlapintis užklumpa netikėtai ir jo nepavyksta suvaldyti? O galbūt jums padidėjęs šlapimo išsiskyrimas (poliurija) ir tiesiog norite dažnai šlapintis?

Dirglioji šlapimo pūslė dažniausiai pasireiškia šiais simptomais - vargina dažnas, neatidėliotinas noras šlapintis, pilnos pūslės jausmas, tačiau pasišlapinti pavyksta tik labai nedaug, skausmas dažniausiai nejaučiamas.

Kaip diagnozuojama dirglioji šlapimo pūslė

Dirglioji šlapimo pūslė diagnozuojama keliais etapais - prireikia ne tik nuodugnių tyrimų, bet ir paties paciento įsitraukimo, savistabos. Echoskopiniai tyrimai skiriami tam, kad būtų galima įvertinti, ar pavyksta pilnai pasišlapinti, taip pat - kokia yra inkstų būklė. Gydytojas gali rekomenduoti ir urodinaminius tyrimus, kurie leidžia nustatyti detruzoriaus (tuštinamojo šlapimo pūslės raumens) susitraukimus ir šlapimo pūslės talpą. Šis tyrimas - tai šlapimo pūslės kateteris vyrams ir moterims. Procedūros metu į šlapimo pūslę įkišamas kateteris ir į pūslę leidžiamas vanduo. Procedūra nėra sudėtinga, specialus pasiruošimas nereikalingas, o po jos nereikia laikytis jokių veiklos apribojimų.

Dar viena svarbi diagnostikos dalis - šlapinimosi dienoraštis, padedantis gydytojui susidaryti aiškesnį vaizdą apie simptomus ir problemos mastą. 2-3 paras reikia stebėti ir užrašyti savo išgeriamų skysčių kiekį, šlapinimosi kiekį bei dažnį, taip pat - situacijas, kuriose pasireiškia nevaldomas noras šlapintis.

Kuo gydoma dirgli šlapimo pūslė

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas gydomas ne tik vaistais, pirmiausia būtina pakeisti savo gyvenimo būdą, subalansuoti mitybą, aktyviau leisti laiką.

Nuo ko pradėti?

• Didinkite fizinį krūvį dienos metu
• Dubens raumenis stiprinkite atlikdami Kėgelio pratimus
• Mityboje venkite kofeino, taninų, arba paprasčiau - kavos, aštraus bei sūraus maisto
• Pilnai, pagal gydytojo rekomendacijas gydykitės gretutines ligas, pavyzdžiui, cistitą

Kitas žingsnis, jei jo visgi prireikia - medikamentai. Dirgli šlapimo pūslė vaistais taip pat gali būti kontroliuojama. Jie blokuoja šlapimo pūslės nervines galūnes, taip leisdami šlapimo pūslei prikaupti daugiau šlapimo.

---