Turbūt nenuostabu, kad hipertenzija apraizgyta įvairiais mitais, - kas ketvirto lietuvio kraujospūdis padidėjęs. Padidėjęs kraujo spaudimas - labai dažna problema, greičiausiai todėl ir apraizgyta įvairiais mitais.
Kava ir kraujospūdis: ar yra ryšys?
Kava - turbūt populiariausias gėrimas visame pasaulyje. Neretai įsivaizduojama, kad kava gali padidinti arterinės kraujospūdžio ligos išsivystymo riziką.
„Tai netgi gerina visą širdies ir kraujagyslių sistemą. Bet jeigu kavos padauginame ir ypač nefiltruotos, kurią užpilame, tai tikrai gali ir pakenkti. Taigi poveikis pirmiausia priklauso nuo kiekio, kitas dalykas, nuo paruošimo būdo. Dar vienas svarbus dalykas - ar žmogus yra reguliarus kavos vartotojas, ar ne. Svarbus dar vienas niuansas - individualus organizmo atsakas į kavą.
„Kad kraujagyslė būtų išsiplėtusi ir kad kraujas visiškai laisvai tekėtų, reikalingi tam tikri hormonai, kurie palaiko kraujagyslės vazodilataciją, kitaip tariant - palaiko kraujagyslę išsiplėtusią. Jeigu mes kavos nevartojame, vartojame pirmą kartą arba vartojame jos labai daug, didelis kofeino kiekis gali blokuoti tą medžiagą, kuri palaiko kraujagyslę išsiplėtusią. Jei ši medžiaga, kuri palaiko kraujagyslę išsiplėtusią, blokuojama, kraujagyslė susiaurėja. Tada kraujas neprateka taip, kaip mes norėtume.
Reikia nepamiršti, kad kava stimuliuoja tam tikrų hormonų, tokių kaip epinefrino, kortizolio, išsiskyrimą, o tai yra streso hormonai, kurie taip pat siaurina kraujagyslę.
Dėl kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų arterijų sienelės susitraukia, kraujagyslių skersmuo sumažėja, o tai padidina kraujospūdį, pažymi kardiologas dr. Seamusas Wheltonas iš Johnso Hopkinso medicinos centro (JAV). Tačiau tyrimai parodė, kad kraujospūdžio padidėjimas dėl kavos trunka tik kelias valandas. Dar daugiau - nuolat kavą geriantiems žmonėms netgi išsivysto tolerancija.
Vienas tyrimas netgi parodė, kad po dvi savaites trukusio kavos gėrimo nebefiksuota kraujospūdžio padidėjimo. Tačiau S.Wheltonas vis tik pataria: jei nuolat stebite savo kraujospūdį, prieš jį matuodami bent pusvalandį turėtumėte susilaikyti nuo kofeino.
Naujausias tyrimas, atliktas Šiaurės Italijoje, rodo, jog žmonės, kurie gėrė 3 ir daugiau kavos puodelių per dieną, turėjo žemesnį kraujo spaudimą, lyginant su grupe, kuri negėrė kavos. Žmonės, kurie gėrė 2 puodelius kavos per dieną, taip pat turėjo žemesnį kraujo spaudimą, lyginant su kavos negeriančiais žmonėmis. Šio tyrimo metu nebuvo atsižvelgiama į kavos puodelio dydį, gaminimo metodą, kavos pupelių rūšį, žmonių gyvensenos ypatumus.
Kofeinas gali sukelti trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą. Kodėl kofeinas turi šį efektą nėra visiškai aišku. Aišku yra tai, jog kofeinas kiekvieno žmogaus organizme veikia skirtingai. Žmonėms, reguliariai nevartojantiems kavos, kofeinas gali padidinti kraujo spaudimą, nes išskiriami streso hormonai, kurie sutraukia kraujagysles.
Kavoje galima atrasti dar 1000 cheminių medžiagų, kurios gali stiprinti širdies sveikatą. Vienos medžiagos gali didinti kraujo spaudimą, o kitos - mažinti.
Gydytojai rekomenduoja išgerti du ar tris puodelius per dieną.
Hipertenzija ir kava
Nuolat padidėjęs kraujospūdis vadinamas hipertenzija - ši būklė išsivysto dėl įvairių veiksnių, įskaitant ligas, tokias, kaip diabetas, ir gyvenimo būdo veiksnius, tokius, kaip nutukimas, netikusi mityba ir rūkymas. Padidėjęs kraujospūdis gali nulemti infarktą ar insultą.
Tačiau atrodo, kad kofeinas nepablogina būklės: 2017 m. žurnale „Expert Review of Cardiovascular Therapy“ buvo paskelbti ataskaita tyrimų, kuriais buvo aiškinamasi, koks yra kavos ryšys su hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis. Pažymima, kad naujausi gerai kontroliuojami tyrimai parodė neutralią arba teigiamą saikingo kavos vartojimo įtaką turint padidėjusį kraujospūdį, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, širdies nepakankamumu, širdies aritmija ar cukriniu diabetu.
Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio. Tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to.
Ar kava gali sumažinti kraujo spaudimą?
Daugiau tyrimų parodė, jog kava gali būti naudinga norint sureguliuoti kraujospūdį bei norint palaikyti gerą širdies funkciją.
Kofeinas - nepriklausomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys
Kavos gėrimas susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų, ypač širdies priepuolių, rizika jauniems suaugusiems (18-45 m) asmenims, sergantiems lengva arterine hipertenzija.
Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad kavos vartojimas tiesiogiai susijęs su ŠKL komplikacijų rizika jauniems suaugusiems asmenims, sergantiems lengva arterine hipertenzija. Tyrimo rezultatai duoda pagrindo teigti, kad ryšys tarp kavos vartojimo ir ŠKL komplikacijų rizikos bent iš dalies susijęs su ilgalaikiu kofeino poveikiu kraujospūdžiui ir gliukozės metabolizmui.
Statistiškai eliminavus kitus veiksnius, galinčius daryti įtaką ŠKL komplikacijų dažnumui (gyvensenos veiksniai, amžius, lytis, tėvų širdies ir kraujagyslių ligos, kūno masės indeksas, bendrojo cholesterolio kiekis, 24 val. Ambulatorinis kraujospūdis, 24 val. Ambulatorinis širdies susitraukimų dažnis, kūno masės pokyčiai), nustatyta, kad bet kokio kofeino kiekio vartojimas yra nepriklausomas ŠKL rizikos veiksnys: daug kavos vartojantiems asmenims SR 4,3 (1,3-13,9); vidutiniškai kavos vartojantiems asmenims SR 2,9 (1,04-8,2).
Esant hipertenzijai ryšys tarp kavos vartojimo ir ŠKL komplikacijų rizikos tampa dar reikšmingesnis ir stipresnis: daug vartojantiems kavos asmenims SR 3,9 (1,2-12,5); vidutiniškai kavos vartojantiems asmenims SR 2,8 (0,99-7,8).
Tyrimas parodė, kad kavos gėrimas didina prediabeto riziką jauniems suaugusiems asmenims, turintiems lėtą kofeino metabolizmą ir todėl ilgesnę žalingo kofeino poveikio gliukozės apykaitai ekspoziciją (trukmę). Prediabeto rizika dar didesnė, jei asmuo turi antsvorio ar yra nutukęs ir jei kavos geria daug. Taigi kofeino įtaka prediabeto rizikai priklauso nuo suvartojamo kofeino kiekio ir genetinio fono.
Kiti mitai apie kraujo spaudimą
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė sugriovė gajus mitus apie aukštą kraujospūdį.
- Ar fizinis krūvis didina kraujospūdį? Nesuklyskite: fizinis krūvis didina kraujospūdį, tačiau momentiškai.
„Natūralu, kad fizinis krūvis pakelia mūsų kraujospūdį, padidina širdies susitraukimų dažnį. Jeigu sportuojame reguliariai, širdies raumuo prisitaiko. Kai sportuojame, širdžiai tenkanti užduotis - aprūpinti raumenis, visą organizmą deguonimi, deguonies molekules paskirstyti ten, kur joms reikia atsidurti.
„Sportuojant širdis susitraukinėja dažniau, stipriau tam, kad raumenys gautų pakankamai deguonies. Tai absoliučiai normali reakcija. Jeigu mes sportuojame reguliariai, širdies raumuo prisitaiko: jis padidėja, širdies ertmės tampa didesnės, raumuo storesnis, deguonis pradedama išstumti efektyviau.
„Ilgainiui sportuojant ima formuotis dar daugiau kraujagyslių - formuojasi naujas kraujagyslių tinklas, kuris dar geriau aprūpina mūsų organizmą deguonimi, krauju, todėl palaipsniui mažėja tiek širdies susitraukimų dažnis, tiek kraujospūdis. Taigi galime paneigti mitą - vis dėlto sportuojant kraujospūdis mažėja, o ne didėja“, - pasakoja J.
Per savaitę rekomenduojama mažiausiai 150 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo, vadinasi, minimali rekomendacija - 30 minučių penkias dienas per savaitę. Tačiau jeigu norite didesnio efekto, galite šį laiką dvigubinti ir sportuoti 300 minučių per savaitę.
„Tad ar fizinis krūvis didina kraujospūdį? Momentiškai taip, bet ilgainiui kraujospūdis sumažėja.
- Rankose spaudimas skirtingas? J. Plisienė pasakoja, kad pacientai dažnai klausia: kodėl vienoje rankoje spaudimas vienoks, o kitoje šiek tiek mažesnis ar didesnis? Taip gali būti, sako ji, tačiau svarbus vienas dalykas: kraujospūdis gali skirtis iki 10-15 mmHg, bet jeigu kraujospūdžio skirtumas didesnis nei 10-15 mmHg, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali signalizuoti apie periferinių arterijų ligą, kažkurios rankos kraujagyslės susiaurėjimą, diabetą, inkstų nepakankamumą, širdies ydą.
Kaip kontroliuoti kraujo spaudimą?
Pagal Lietuvoje vykdomą pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, arterinės hipertenzijos paplitimas Lietuvoje - didelis, ji nustatoma maždaug kas antram vidutinio amžiaus gyventojui. Gera žinia ta, kad stebima paplitimo mažėjimo tendencija.
Arterinės hipertenzijos išsivystymui reikšmės turi daug faktorių. Svarbūs genetiniai veiksniai, paveldimas polinkis - ankstyvos aterosklerozinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligos šeimoje - infarktai, insultai, jeigu aukštą kraujospūdį turėjo pirmos eilės giminaičiai. Reikšmės turi padidėjęs tam tikrų vidinių organizmo sistemų aktyvumas, antsvoris, nutukimas, gliukozės tolerancijos sutrikimas, rezistencija insulinui, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas. Svarbūs ir arterijų pokyčiai, gyvensenos rizikos veiksniai: nesubalansuota mityba, gausus alkoholio, kofeino, energetinių gėrimų vartojimas, rūkymas, nervinė įtampa, nejudra, organizmo bioritmų nepaisymas, poilsio ir miego stoka. Hipertenzija dažnėja su amžiumi, moterims dažnai progresuoja po menopauzės.
Jei spaudimas yra tarp 90/60 ir 130/85 mmHg, tai norma.
Ką daryti, jei kraujo spaudimas padidėjęs?
- Kontroliuoti , t.y. matuoti.
- Taisyklingai maitintis, t.y. vartoti kuo mažiau riebių ir sūrių produktų; maitintis 4 kartus per dieną, porcijas išdėstyti taip, kad 60-70 proc. maisto tektų pirmai dienos pusei ir tik 30-40 proc.
- Laikytis darbo ir poilsio režimo, t.y.
- Vartoti vaistus. Vaistus reikėtų vartoti tik pagal gydytojo nurodymą ir kraujo spaudimo dydį.
Kiekvienam žmogui gali būti rekomenduota palaikyti truputį skirtingą kraujo spaudimą, ypač sistemingo gydymo pradžioje, nes tai labai priklauso nuo to ar anksčiau spaudimas buvo padidėjęs ar normalus. Pavyzdžiui, jei Jūsų spaudimas būdavo apie 180/110 mmHg ir tai tęsėsi ilgai (metais), tai jį greitai sumažinti iki “standartinio” normalaus 120/80mmHg negalima, nes tada Jūs jaustumėte didelį silpnumą, galvos svaigimą. Todėl tuo atveju reiktų iš pradžių stengtis kraujo spaudimą palaikyti apie 155/90 -160/95 mmHg ir tik vėliau bandyti mažinti iki tikslinio spaudimo 140/90 mmHg ir dar šiek tiek mažesnio.
Esant padidėjusiam kraujo spaudimui negalima gerti labai daug skysčių, nerekomenduojamas sūrus, aštrus, riebus, rūkytas maistas, rūkymas.
Neįmanoma nuolatos palaikyti stabilų kraujo spaudimo dydį jei nemokėsite jo matuotis. Geriausiai matuotis bent du kartus per dieną prieš geriant įprastinius vaistus. Rezultatus užsirašykite tam skirtame sąsiuvinyje ar lape. Išmokti matuotis spaudimą visai nesunku.
Pagal gydytojo rekomendacijas, kraujo spaudimo dydį jį nuolat matuojant. Per pastaruosius 5 metus buvo sukurta daug naujų vaistų, kurie gerai mažina kraujo spaudimą, veikia ilgalaikiai, juos patogu vartoti pvz.: tik 2 ar 1 kartą per dieną, jie beveik nesukelia pašalinių reiškinių ar jų būna nedaug.
Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą.
Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Kaip jau buvo užsiminta, hipertenzija dažniausiai nepasižymi jokiais simptomais, todėl ir yra vadinama „nebyliąja žudike“. Retais ir sunkiais atvejais ji gali sukelti prakaitavimą, nerimą, miego problemas.
Laiku nediagnozavus hipertenzijos ir nepradėjus jos gydyti, ilgainiui gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai. Vienas iš būdų užkirsti tam kelią - reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.
Hipertoninė liga gali atsirasti tiek dėl išorinių, tiek dėl vidinių, tiek dėl genetinių faktorių. Visų pirma reikėtų stengtis to išvengti, reguliariai matuojant kraujo spaudimą.
Kiti būdai kontroliuoti kraujo spaudimą
- Dar vienas aukšto kraujo spaudimo kontrolės būdas - reguliarus fizinis aktyvumas. Rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo dinaminius pratimus ir jiems skirti maždaug 50-60 min.
- Rūkymas yra vienas iš pagrindinių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galintis pasunkinti hipertenziją.
- Alkoholis kaip ir rūkymas gali pabloginti hipertenzija sergančių pacientų būklę.
- Aukšto kraujospūdžio gydymas gali būti atliekamas ir vaistais. Kaip jau tikriausiai supratote, kada gerti vaistus nuo spaudimo, nurodo gydytojas. Būtent jis, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nuspręsti, kokių medikamentų ir kokiomis dozėmis reikia.
Hipertenzinė širdies liga nėra pagydoma, o tik sukontroliuojama.
Netinkamai arba iš viso negydomas aukštas spaudimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Esant tokiai būklei, didžiausias krūvis tenka širdžiai. Nesiimant jokių priemonių, išauga kairiojo jos skilvelio padidėjimo rizika. Būtent ši širdies dalis išstumia kraują per aortą į visą kūną. Dėl padidėjusio pasipriešinimo ji labiau apkraunama, todėl laikui bėgant didėja, o širdis plečiasi į kairę. Todėl pastebėjus net ir menkiausius tokios būklės simptomus, patariama kreiptis į gydytojus.
Aukštas ir šokinėjanti kraujo spaudimas - požymiai, kuriais gali pasižymėti hipertoninė liga. Taigi, jeigu juos pastebėjote, neignoruokite to ir užsiregistruokite tyrimams.
Normalus kraujospūdis
Kraujo spaudimo rodmenis sudaro du skaičiai, kurių kiekvienas matuoja slėgį, tenkantį kraujagyslėms: sistolinis, vadinamasis viršutinis - tai didžiausias spaudimas, kurį išvysto širdis susitraukimo metu, o diastolinis, apatinis, rodo slėgį tarp dūžių. Normalus kraujospūdis laikomas, kai sistolinis rodmuo yra 120, o diastolinis - 80.
Kavos pasirinkimas ir vartojimas
Prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad kavoje yra daug antioksidantų ir polifenolių, kurie pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, tik reikėtų neviršyti 2-3 espresso puodelių kofeino kiekio per dieną.
Žmogui rekomenduojama neviršyti maždaug 2-3 espresso puodelių kofeino kiekio per dieną. Be to, jei per parą išgeriamas didesnis nei rekomenduojamas kavos kiekis, kofeino bus gaunama per daug, o tai sveikatai nėra palanku. Nereikėtų pamiršti ir fakto, jog kava skatina skysčių netekimą, tad reikėtų prie kiekvieno puodelio kavos išgerti stiklinę vandens“, - primena gydytoja dietologė.
Anot dr. E. Gavelienės, nors vyrauja manymas, kad kava gali būti kenksminga kraujagyslių ir širdies ligomis sergantiems žmonėms, iš tiesų yra atvirkščiai. „Yra patvirtinančių įrodymų, jog 2-3 puodeliai kavos per dieną apsaugo nuo miokardo infarkto. Žinoma, jei asmeniui yra smarkiai sukilęs kraujo spaudimas, nereikėtų eksperimentuoti ir gerti kavos papildomai.
Vertėtų išbandyti jas iš skirtingų regionų, kad atrastume labiausiai patinkantį skonį - pupelės iš Etiopijos, Kolumbijos ar Brazilijos skiriasi savo aromatais ir poskoniais: „Be to, atidarius pakelį, reikėtų pupeles suvartoti per kelias savaites, nes senstant kavai prarandamos jos skonio ir aromato savybės.
Jei ruošiate kavą rankiniu būdu, malkite pupeles prieš pat kavos virimą. Puodelyje plikomai vertėtų rinktis vidutinio rupumo maltą kavą - ji turėtų būti panašesnė į druską, o ne į miltus. Kartais nustembame, kad pamėgta kava kitame Lietuvos regione turi visai kitokį skonį - jis priklauso ir nuo vandens, kuriuo ją plikome. Tad jei kava iš tų pačių pupelių nebeskani, keiskite vandenį.
Dažniausios klaidos gydant hipertenziją
Pirma daugumos žmonių klaida - savo kraujospūdžio nežinojimas. Tai lemia, kad liga per vėlai diagnozuojama ir per vėlai pradedama gydyti. Tie pacientai, kuriems jau pradėtas gydymas, dažnai nesistengia keisti nesveikų gyvensenos įpročių, o jų modifikavimas neretai leistų išvengti vaistų arba sumažinti dozes.
Paskyrus vaistus, dažnai nesilaikoma gydytojo paskyrimų, vaistai vartojami nereguliariai, dažnai tik tada, kai kraujospūdis pakyla. Kraujospūdžio šokinėjimas, jo didelis variabilumas, yra rizikos veiksnys, taip pat kaip ir paskyrimų nesilaikymas.