Ši enciklopedija skirta apžvelgti įvairias žuvų rūšis, aptinkamas pasaulio vandenyse, ypač akcentuojant Lietuvą ir Baltijos jūrą. Siekiama pateikti ne tik pavadinimus, bet ir išsamius aprašymus, nuotraukas bei informaciją apie kiekvienos rūšies biologiją, ekologiją ir svarbą.

Žuvų Klasifikacija ir Sistematika

Žuvys yra labai įvairi grupė stuburinių gyvūnų, apimanti daugiau nei 34,000 žinomų rūšių. Jos skirstomos į kelias pagrindines klases, įskaitant bežandžius (Agnatha), kremzlinius (Chondrichthyes) ir kaulines žuvis (Osteichthyes). Kaulinės žuvys yra pati didžiausia ir įvairiausia grupė, toliau skirstoma į spindulinių pelekų (Actinopterygii) ir mentinių pelekų (Sarcopterygii) žuvis.

Bežandžiai (Agnatha)

Tai primityviausios žuvys, neturinčios žandikaulių. Lietuvoje aptinkama vienintelė šios klasės atstovė - žiobris (Lampetra fluviatilis). Žiobris yra migruojanti žuvis, neršti plaukianti į upes. Jo kūnas gleivėtas ir panašus į ungurį.

Žiobris (Lampetra fluviatilis): Apibūdinimas, paplitimas, biologija, nuotrauka.

Kremzlinės Žuvys (Chondrichthyes)

Šiai klasei priklauso rykliai, rajos ir chimeros. Jų skeletas sudarytas iš kremzlės, o ne iš kaulo. Baltijos jūroje šios klasės atstovų aptinkama retai, tačiau pasitaiko atsitiktinių užklydimų.

Dygliuotoji raja (Raja clavata): Reta, bet pasitaikanti Baltijos jūroje.

Kaulinės Žuvys (Osteichthyes)

Tai pati didžiausia ir įvairiausia žuvų klasė. Jų skeletas sudarytas iš kaulo. Šiai klasei priklauso dauguma Lietuvos vandenyse aptinkamų žuvų.

Spindulinių Pelekų Žuvys (Actinopterygii)

Tai didžiausia kaulinių žuvų grupė, kuriai priklauso dauguma populiarių žuvų rūšių.

Lietuvos Gėlavandenės Žuvys

Lietuvos gėluose vandenyse aptinkama įvairių žuvų rūšių, pritaikytų gyventi ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Tarp jų yra tiek vietinių, tiek introdukuotų rūšių.

Karpinės Žuvys (Cyprinidae)

Tai pati didžiausia gėlavandenių žuvų šeima.

• Karpis (Cyprinus carpio): Apibūdinimas, veisimas, mityba, nuotrauka.
• Lynas (Tinca tinca): Mėgsta dumblėtus vandens telkinius.
• Karosas (Carassius carassius): Apibūdinimas, paplitimas, nuotrauka.
• Paprastoji aukšlė (Alburnus alburnus): Dažna žuvis, aptinkama beveik visuose vandens telkiniuose.
• Paprastasis šapalas (Squalius cephalus): Mėgsta sraunias upes.
• Paprastoji kuoja (Rutilus rutilus): Viena dažniausių žuvų Lietuvoje.
• Paprastasis strepetys (Leuciscus leuciscus): Apibūdinimas, mityba, nuotrauka.
• Rainė (Rhodeus sericeus): Maža žuvis, gyvenanti lėtai tekančiuose vandenyse.
• Sidabrinis karosas (Carassius gibelio): Invazinė rūšis, sparčiai plintanti Lietuvoje.

Lydekinės Žuvys (Esocidae)

Lydeka (Esox lucius): Apibūdinimas, mityba, paplitimas, nuotrauka. Svarbi plėšri žuvis.

Ešerinės Žuvys (Percidae)

• Ešerys (Perca fluviatilis): Apibūdinimas, paplitimas, mityba, nuotrauka. Viena dažniausių plėšrių žuvų.
• Sterkas (Sander lucioperca): Vertinga žuvis, auginama tvenkiniuose.
• Vėgėlė (Lota lota): Vienintelė gėlavandenė menkinių žuvų šeimos atstovė.

Lašišinės Žuvys (Salmonidae)

• Atlantinė lašiša (Salmo salar): Apibūdinimas, migracija, nuotrauka. Saugoma rūšis.
• Šlakys (Salmo trutta trutta): Upėtakio porūšis, migruojantis į jūrą.
• Upėtakis (Salmo trutta fario): Gyvena upėse ir upeliuose.
• Paprastasis kiršlys (Thymallus thymallus): Mėgsta švarias, sraunias upes.
• Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss): Introdukuota rūšis, auginama tvenkiniuose.

Gyvavedės Žuvys (Poeciliidae)

Gambūzija (Gambusia affinis): Introdukuota rūšis, naudojama kovai su uodų lervomis.

Baltijos Jūros Žuvys

Baltijos jūroje aptinkama žuvų rūšių įvairovė yra mažesnė nei kituose jūrose dėl mažo druskingumo. Tačiau čia gyvena kelios svarbios komercinės žuvų rūšys.

Menkinės Žuvys (Gadidae)

Menkė (Gadus morhua callarias): Apibūdinimas, paplitimas, žvejyba, nuotrauka. Svarbi komercinė žuvis.

Plekšninės Žuvys (Pleuronectidae)

Plekšnė (Platichthys flesus): Dažna Baltijos jūros žuvis.

Silkės (Clupeidae)

• Atlantinė silkė (Clupea harengus membras): Svarbi komercinė žuvis Baltijos jūroje.
• Šprotas (Sprattus sprattus balticus): Maža, bet gausiai paplitusi žuvis.

Eršketinės Žuvys (Acipenseridae)

Atlantinis eršketas (Acipenser sturio): Anksčiau buvo paplitęs, dabar labai retas ir saugomas.

Jūriniai dygliai (Gasterosteidae)

Dyglys (Gasterosteus aculeatus): Dažna priekrantės žuvis.

Žuvų Mityba ir Ekologija

Žuvų mityba labai įvairi ir priklauso nuo rūšies. Vieni yra plėšrūnai, mintantys kitomis žuvimis, vabzdžiais ar vėžiagyviais, kiti - žoliaėdžiai, besimaitinantys dumbliais ir augalais, o treti - visaėdžiai. Žuvys atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, būdamos mitybos grandinės dalimi ir reguliuodamos kitų organizmų populiacijas.

Žuvų Veisimas ir Augimas

Žuvų veisimosi strategijos taip pat labai įvairios. Dauguma žuvų neršia kiaušinėlius, kuriuos apvaisina patinai. Kai kurios rūšys (pvz., gyvavedės) gimdo gyvus jauniklius. Žuvų augimas priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant temperatūrą, mitybą ir aplinkos sąlygas.

Išskiriama ikrus dedančios ir gyvavedės žuvys. Žuvys yra skirtalytės, kai kurios hermafroditės (pvz., akmeninis ešerys). Patelės dažniausiai didesnės už patinus. Neršto metu pakinta daugumos žuvų kūno spalva, kai kurių kūno dalių forma. Kai kurios žuvys migruoja į tolimas nerštavietes ( pvz., lašišos, niegės, stintos). Išneršiama nuo keliolikos iki kelių milijonų ikrų. Dauguma dauginasi keletą kartų per gyvenimą, kai kurios - tik vieną kartą ( pvz., Tol.Rytų lašišos), po to žūva.

Dauguma žuvų susiburia draugėn neršti (išleisti ikrus ir spermą į vandenį). Patelė išneršia vandenyje ikrus, kad juos apvaisintų patino sperma. Iš milijonų išnerštų ikrų išsivysto tik kelios suaugusios žuvys - didžioji dalis ikrų lieka neapvaisinti arba juos suėda grobuonys. Dauguma žuvų ikrus ir jauniklius palieka likimo valiai.

Žuvų Apsauga

Dėl žmogaus veiklos, tokios kaip tarša, peržvejojimas ir buveinių naikinimas, daugelis žuvų rūšių susiduria su išnykimo grėsme. Svarbu imtis priemonių žuvų apsaugai, įskaitant reguliuojamą žvejybą, buveinių atkūrimą ir taršos mažinimą.

Žvejyba ir Žuvininkystė

Žvejyba yra svarbi ekonomikos šaka, tačiau ji turi būti vykdoma tvariai, kad nebūtų pakenkta žuvų populiacijoms. Žuvininkystė, arba žuvų auginimas, gali padėti patenkinti žuvų poreikį ir sumažinti spaudimą natūralioms žuvų populiacijoms.

Žuvų Svarba Žmogui

Žuvys yra svarbus maisto šaltinis, aprūpinantis žmogų baltymais, omega-3 riebalų rūgštimis ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Žuvys taip pat svarbios rekreacijai (žvejyba) ir moksliniams tyrimams.

Žuvų Mityba

Egzistuoja keli mitybos tipai.

• Planktofagai - ( gr. planktonas - klajojantis + phagos - ėdikas ) mintantys planktonu ( pvz., žuvų jaunikliai, stintos, seliavos, aukšlės, banginiai). Planktonas - gyvenančių vandenyje (skendinčių jame ) ir gebančių šiek tiek savarankiškai judėti, vandens srovių nešiojamų smulkių organizmų ir jų kiaušinių visuma.
• Bentofagai - ( gr. benthos - gylis + pnagos - ėdikas ) mintantys vandens dugno gyvūnais ( zoobentosu) (pvz., karšis, lynas, plekšnė). Jūrų zoobentosas - infauna ( dugno nuosedų sluoksnyje gyvenančios daugiašerės kirmelės, dvigeldžiai moliuskai, echiuros), onfauna ( grunto paviršiumi judantys moliuskai, dauguma dygiaodžių, įv. vėžiagyviai ) ir epifauna ( prie supstrato prisitvirtinusios pintys, įv. koralai, hidroidiniaia polipai ). Gėlavandenis zoobentosas - pirmuonys, pintys, mažašerės ir žieduotosios kirmelės, įv. moliuskai, aukštesnieji vėžiagyviai, daugybė įv. vabzdžių lervų.
• Plėšrios žuvys - maitinasi smulkesnėmis žuvimis.

Žuvų Prisitaikymas Prie Aplinkos

Visų rūšių akvariuminių žuvyčių protėviai gyveno natūralioje aplinkoje, kuri, aišku, skiriasi nuo tos kurią sukuria žmonės. Taigi reikia stengtis sukurti aplinką, kuo artimesnę natūraliai, tos rūšies žuvims kurios laikomos akvariume.

1. Neįprastas maistas žuvims. Gamtoje maistas labai įvairus. Akvariume įvairių rūšių žuvis patogiausia maitinti tuo pačiu maistu t.y. infuzorijomis, dafnijomis, sliekais ir panašiai. Natūralu, kad tai įtakoja pokyčius žuvyčių organizme. Todėl gyventi akvariume gali tik tos rūšys, kurios prisitaiko prie standartinio maisto.
2. Ribojama erdvė. Akvariumo dydis mažesnis už bet kokį natūralų vandens telkinį.
3. Vandens prisotinimas dieguonimi. Akvariumuose vandens aeracija ( prisotinimas deguonimi) panašiausia į stovinčių telkinių vandenį, todėl akvariumuose geriausia prisitaiko gyventi šių vandenų žuvys. Sunkiausia prisitaikyti tekančių vandenų atstovėms.
4. Pastovi vandens temperatūra. Natūraliomis sąlygomis vandens temperatūra keičiasi paros bėgyje. Žuvų bioritmas pritaikytas prie šio temperatūrinio kitimo. Akvariume šių kitimų nėra.
5. Žuvų veisimas. Žuvų veisimas tai ne tik hobis, tai užsiėmimas, kuris reikalauja kruopštumo, kantrybės pastabumo ir naujų žinių įsisavinimo. Šiandien informacijos apstu internete, knygose, klubuose. Reikia tik užsinorėti ir įgyvendinti savo svajonę.

Įdomūs Faktai Apie Žuvis

• PIRMOSIOS ŽUVYS ŽEMĖJE ATSIRADO beveik prieš 500 milijonų metų.
• Šiandien pasaulio upėse, ežeruose ir vandenynuose gyvena daugiau kaip 25 000 žuvų rūšių.
• Dauguma žuvų yra šaltakraujės, todėl negali reguliuoti savo kūno temperatūros, kad kompensuotų aplinkoje vykstančius pokyčius.
• Tačiau kai kurios rūšys geba išgyventi ypatingomis sąlygomis.
• Kai kurios Antarkties žuvys savo kraujyje turi natūralaus antifrizo, padedančio išgyventi žemesnėje už nulį temperatūroje, o dykumų karpiadančiai gyvena karštosose versmėse, 40 oC teperatūroje.
• Yra trys pagrindinės žuvų grupės.
• Daugiau kaip 95% žžuvų yra kaulinės žuvys, pavyzdžiui, menkės ir upėtakiai.
• Jų stuburas, kaukolė, šonkauliai, žandikauliai, žiaunų lankai ir pelekų spinduliai susideda iš kaulo.
• Be to, dauguma jų turi dujų pilną kamerą, vadinamąja pūsle, kuri išsipučia arba subliūkšta, reguliuodama plūdrumą.
• Kremzlinių žuvų, tokių kaip rykliai, griaučiai susideda iš kietos kremzlės, o plaukiojamosios pūslės jos neturi.
• Bežandėms žuvims priklauso dvi grupės - nėgės ir miksinos.
• Kai kurios žuvys gali iš dalies gyventi iir ne vandenyje.
• Dumblašokliai daugiau laiko praleidžia jūros užliejamose dumblėtose seklumose negu vandenyje, tačiau jų oda turi būti nuolat drėgna.
• Jie kvėpuoja pakitusiomis žiaunomis.
• Būdami sausumoje, jie burnoje ir žiaunų ertmėje laiko prisisėmę vandens.
• Dauguma žuvų turi apsauginę žvynų dangą ir paprastai aptakios formos.
• Jų vidaus organai panašūs į kitų stuburinių, tačiau žuvys turi ne plaučius, o žiaunas, kuriomis kvėpuoja vandenyje.
• Dauguma žuvų turi keletą pelekų, padedančių plaukti vandeniu, - tarp jų uodegos peleką kūno gale, nugaros peleką viršuje ir analinį peleką apačioje.
• Yra trys pagrindiniai žuvų žvynų tipai.
• Dauguma kaulinių žuvų turi leptoidinius žvynus - vienas ant kito užeinančius lanksčius žvynus, padengtus plona oda.
• Rykliai ir jų giminaičiai turi plakoidinius žvynus - į dantį panašius darinius, įsiterpusius į odą, dėl kurių jų kūno paviršius primena švitrinį popierių.
• Latimerija turi kketurių sluoksnių kosmoidinius žvynus, o kaimanžuvės - rombo formos ir susijungusius ganoidinius žvynus.

Žuvų Jutimo Organai

Jutimo organai padeda žuvims geriau orientuotis aplinkoje. Šoninė linija - vandens judėjimo jutimo organų sistema, kuri leidžia žuvims orentuotis erdvėja. Tai tarsi šeštas jausmas, leidžiantis jausti objektus, kurie randasi tamsoje ar drumzliname vandenyje, kai rega nepadeda. Šoninė linija padeda gyvūnui suvokti vandens srovės kryptį, greitį, aplenkti kliūtis, pajusti artėjantį pavojų, rasti maisto.

Linija išsidėsčiusi aplink akis ir burną, taip pat išilgai visą kūną iš abiejų pusių. Iš išorės matyti daug angelių. Šonine linija žuvys junta vandens kryptį ir jėgą.

Nei vienas gyvūnijos atstovas neturi tiek skoninių juslių kiek jų turi žuvys. Pas žuvis skoniniai svogūnėliai yra ne tik burnos ertmėje, jie gali būti išmėtyti po visą kūną, dažniausiai lokalizuojasi galvoje, ūsiukuose, pelekuose.

---