Žolininkai nuo senų laikų vertino kaulažolę arba vaistinę taukę (lot. Symphytum officinale L.), padedančią gyti po įvairių traumų: kaulų lūžių, patempimų, išnirimų.
Jau senovės Romoje buvo žinomos kaulažolės kraują stabdančios ir žaizdas gydančios savybės. Net botaninis augalo pavadinimas reiškia „gydyti“. O mūsų proseneliai ją vadindavo ir kaulašakne, kaštavolu, gydšakne, juodšakne, skausmašakne, gyvakauliu, ir taukute.
Vaistažolė nuo šių ir kitų negalavimų iki šiol vartojama tiek į vidų, tiek išoriškai. Tikriausiai būtų galima tvirtinti, kad senais laikais vaistinė taukė arba kaulažolė išgelbėjo ne vienam sužeistajam ar sunkiam ligoniui gyvybę.
Ji yra labai universali. Tinka daugelyje kritinių situacijų. Vaistinėmis taukėmis buvo gydoma nuo žilos senovės. Vaistams daugiausia vartojamos šaknys, rečiau - lapai.
Liaudyje vaistinė taukė dar vadinama kaštavolu, kaulažole, gyvakauliu, juodšakne. Tai vienos iš nepakeičiamų ir veiksmingų vaistažolių, vartojamų liaudies medicinoje.
Kaulazolių Arbatos Gydomosios Ypatybės
Vaistinių taukių šaknyse yra daug gleivių, rauginių ir mineralinių medžiagų, asparagino, alkaloidų (laziokarpino, cinoglosino, alantoino), galinės rūgšties, krakmolo, dervų, pektino, inulino, eterinio aliejaus.
Šio augalo svarbiausia ypatybė yra ta, kad veikliosios medžiagos stimuliuoja ląstelių augimą ir audinių atkūrimą.
Jų preparatai pasižymi uždegimą ir skausmą malšinančiu, mikrobus naikinančiu, kraujavimą stabdančiu, žaizdas gydančiu ir antinavikiniu poveikiu.
Kaulažolė turi švelnų, nervų sistemą raminantį poveikį. Vaistažolė ne tik malšina skausmą, bet ir mažina patinimą, mėlynes, gydo žaizdas.
Malšina skausmą. Ji gali būti vartojama kaip alternatyva cheminiams vaistams nuo skausmo tų žmonių, kurie patyrė kaulų lūžių arba patempimų.
Derlingose ir drėgnose vietose auganti vaistinė žaliava prisotinta antioksidantų, kurie padeda sumažinti sveikatai žalingų laisvųjų radikalų poveikį. Kuo organizme mažiau kenksmingų toksinių medžiagų, žalojančių kūno ląsteles, tuo geresnė bendra savijauta, stipresnė imuninė sistema ir todėl asmuo gali greičiau pagyti po traumų.
Šio augalo sudėtyje yra iki 30 procentų gleivių bei nemažai alantoino. Šie cheminiai junginiai itin veiksmingi, jei organizme prasidėjo uždegiminiai procesai. Lėtinis uždegimas gali neigiamai paveikti imuninę sistemą ir yra susijęs su depresijos, diabeto, širdies ir vėžio ligų atsiradimu.
Gydo žaizdas ir saugo nuo gyvybei pavojingų komplikacijų. Vaistinę taukę būtų galima pavadinti natūralia dezinfekuojančia priemone, todėl ji gali padėti gydyti įvairius odos įbrėžimus ir įdrėskimus, o vartojama į vidų net sumažinti arba sustabdyti vidinį kraujavimą.
Dažniausiai kaulažolė naudojama norint pagreitinti žaizdų gijimą, ypač, jei žaizdos gali kelti pavojų sveikatai.
Vaistinėmis taukėmis gydoma nuo žilos senovės. Liaudyje vaistinė taukė dar vadinama kaštavolu, kaulažole, gyvakauliu, juodšakne.
Taukės tirpdo žaizdų išskyras ir skystina pūlius, jų preparatais gydomos infekcinės ir alerginės odos ligos, furunkulai, pėdų įtrūkimai, iššutimai, vabzdžių įkandimai. Šaknų gleivės apsaugo virškinamąjį traktą nuo mechaninių bei cheminių dirgiklių, todėl taukės vartojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti.
Taukių preparatais gydomi kaulų lūžiai, išnirimai, sumušimai, venų uždegimas, viduriavimas, reumatas, prostatos išvešėjimas, parodontozė. Taukės šiek tiek laisvina vidurius, mažina padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, tirština kraują. Taukių preparatais gydomos kvėpavimo takų ligos.
Kaulazolių Arbata Odos Priežiūrai
Norintys turėti gražią veido odą, atsikratyti pigmentinių dėmių bei raukšlių, naudoja kaulažolių aliejų. Smulkinta kaulažolės šaknis užpilama augaliniu aliejumi. Porą dienų laikomas tamsioje, vėsioje vietoje. Paskui verdamas ant silpnos ugnies porą valandų. Vėl parą laikomas tamsioje vietoje. Kaulažolių nuoviras išspaudžiamas ir paruošiamas naudojimui.
Kaulazolių Arbata Nuo Sąnarių Skausmo
Daugelis išbandžiusiųjų tikina, kad įtrinimai su spiritine kaulažolių ištrauka veiksmingai malšina sąnarių skausmus. Tačiau kompresus ant odos naudoti atskiestus.
Kaulazolių Arbata Nuo Kvėpavimo Takų Ligų, Opaligės, Gerklės Skausmo
Liaudies medicinoje yra nemažai receptų, kuriais siūloma gydyti bronchitą, plaučių tuberkuliozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gerklės skausmą ar slogą.
Kaip Vartoti Kaulazolių Arbatą?
Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad ant pažeistos kūno vietos dedamas karštas kompresas, išmirkytas šiltame vandenyje su trintomis žolelėmis. Teigiama, kad tokie kompresai gali apsaugoti nuo amputacijos, patyrus rimtas galūnių traumas, ir net išgydyti piktybinius auglius.
Nuo pūlinių, tromboflebito, nubrozdinimų, nudegimų ir kitų žaizdų: smulkintas kaulažolės šaknis sumaišyti su kiaulės taukais (santykiu 1:4). 30 minučių palaikyti mišinį garų vonelėje.
Kaulazolių Tepalas
Kaulažolių tepalas: šviežiai iškastos šaknys sutrinamos su lydytais kiaulės taukais lygiomis dalimis, galima ir atkaitinti, pridėti medetkų, kad uždegimą mažintų, kraujažolių, kad dar ir kraujotaką pagerintų. Tepalo valgyti negalima, jis skirtas tik trynimams. Beje, lotyniškas vaistinės taukės pavadinimas yra kilęs iš graikiško „simphyo“ - „suauginti“.
Taigi jei gudri ir nepėsti, kol yra žemė galutinai neįšalus ir dar sukritę dideli lapai matomi, liūdnieji galėtų nušliaužt tų šaknų pasikast, parsinešt, nusiplaut, nusiskust, mėsmale susimalti, su kiaulės taukais lygiomis dalimis sumaišyti ir visai žiemai kaip auksą dideliausią pasimeldus pasidėti, bo slidžių dangų dar ilgai bus.
Galima ir su šnapše sumaltas šaknis stiklainyje užsipilt, alyvuogių aliejaus šaukštą dar šliūkštelt, kad tas mirkalas odos neišsausintų.
Tinka esant daugybei sužeidimų. Nepamainoma ji ir čiurnoms išnirus, nikstelėjus, keliams suplyšus, smarkiai su kaimynu susipliekus, stuburą nusilaužus, snapą susigurinus, ragą kakton įsitaisius.
Tinka ir stuburo, sąnarių, sprando skausmams, tepti, trinti esant tarpslankstelinių diskų išvaržoms, menisko plyšimams. Reikia tepti ir vaikų kaulelius, kai anie per smarkiai ima augti ir skaudėti, reikia ir sportininkams, galvą nutrūkusiems.
Labai gerai ir seniems žmonėms, kai reumatai, artritai ima kaulus sukinėti, kai visa aparatūra retėja ir lengvėja. Bet kaulažole pasitepliot vis tiek neprošal, kad neimtų lūžinėti pirma laiko.
Sako, kad per karą taukių šaknys ne vienam kareiviui gyvybę yra išgelbėjusios, bet nutrauktų kojų ir pirštų, žinoma, neataugino.
Atsargumo Priemonės Vartojant Kaulazoles
Tačiau taukės preparatų į vidų galima vartoti tik gydytojui paskyrus ir labai tiksliomis dozėmis. Augalo šaknys yra labai nuodingos. Ištyrus paaiškėjo, kad juose yra kancerogeninių ir mutageniškų medžiagų.
Vaistinės taukės, ypač žaliosios jų dalys, yra nuodingos. Ilgai vartojant dideles taukių dozes galima apsinuodyti.
Apsinuodijus slopinama centrinė nervų sistema, sumažėja arterinis kraujospūdis, viduriuojama. Taukių preparatų negalima vartoti nėštumo metu. Vaistinių taukių preparatais patariama gydytis vienąkart per metus ne ilgiau kaip 4-6 savaites, nes jose esančios medžiagos kaupiasi organizme.
Prieš gydantis vaistinių taukių preparatais, ypač geriamaisiais, būtina pasitarti su gydytoju.
Kaulažolių preparatų negalima naudoti nėštumo ir žindymo metu, prasidėjus kaulėjimui, esant alergijai, sergant vėžiu, hipertenzija, jei žemas kraujo spaudimas.
Gaminant gydomuosius preparatus su vaistine tauke, būtina prisiminti, kad aukštoje temperatūroje žūsta visos vertingosios medžiagos, todėl kaulažolių negalima virti, o tik kaitinti ant silpnos ugnies.