„Gyvenimas yra makaronų ir magijos kombinacija“, - sakė garsus kino kūrėjas Federico Fellini. Makaronai yra tarsi balta drobė, nes jų pagalba padažų ir ingredientų paletė gali stebuklingai atsiskleisti. Tačiau siekiant sukurti tą tobulą skonį, svarbi kiekviena detalė. Vienas ir tas pats padažas netiks prie visų makaronų. Ne veltui jie skirtingų dydžių ir formų - italų meistrai tikslingai kūrė visus išgaubimus ir įrantas.

Pagrindinės Makaronų Rūšys

Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis makaronų rūšimis, kurias dažniausiai galite aptikti Lietuvos parduotuvėse. Nuo šiol mokėsite ne tik atskirti, bet ir taisyklingai ištarti jų pavadinimus.

• Penne. Ištarti šių makaronų pavadinimą visai paprasta - kaip rašosi, taip ir tariasi. Ir patys makaronai vieni iš paprasčiausių: vamzdeliai įstrižai nukirstais galais, gimę Sicilijoje ir paplitę visame pasaulyje. Ruošiant penne, svarbiausia, kad padažas būtų tirštas, nes makaronai gerai juo aplimpa. Derinkite aštresnius daržovių, mėsos arba švelnesnius sūrio padažus, nepamirškite špinatų.
• Ziti. Penne giminaičiai, taip pat vamzdeliai, tik jų galai nukirsti tiesiai. Šių makaronų pavadinimas itališkai reiškia „sužadėtinė“, nes tokius vamzdelius yra įprasta tiekti per vestuves Italijoje. Dažnai pasirodo apkepuose, taip pat tinka prie sunkesnių ingredientų: mėsos, svogūnų, grybų, paprikų, sūrio.
• Fusilli. Dar viena trumpų makaronų rūšis, susisukusi spiralėmis - juose gerai įstringa net ir gana stambūs padažo ingredientai. Rinkitės pomidorų arba sūrio padažus, o ypač gerai makaronai derės su daržovėmis ir grybais.
• Gnocchi. Ar kada susimąstėte, ar gnocchi yra pasta rūšis, ar ne? Kaip bebūtų, bulvių virtinukai karaliavo virtuvėse jau nuo Romos imperijos laikų, ir ne be reikalo. Prie bulvinukų tinka labai daug įvairių priedų ir padažų. Tarimas kiek sudėtingesnis: išmeskite „g“ raidę ir tarkite „njoki“.
• Ravioli. Nedidelius kvadratinius ar apvalius virtinukus aptiksite su įvairias įdarais: vištiena, špinatais, parmezanu ir t. t. Prie jų tinka bet koks padažas, o galite padažo ir apskritai nenaudoti - užteks šlakelio alyvuogių aliejaus.
• Spaghetti. Su kuo spagečius derinti, turbūt jau žinote: puikiai tiks tiršti padažai, tarkuotas brandintas kietasis sūris, stambios daržovės, mėsa, grybai.
• Fettuccine. Spagečių pusbroliai - šie makaronai taip pat yra ilgi, tik plokšti. Prie jų naudokite tirštus, bet švelnius padažus, tokius kaip žymusis Alfredo: sviestas, grietinėlė, parmezanas, česnakas ir šiek tiek šviežių petražolių. Kaip ir cappuccino atveju, fettuccine dvi „cc“ tarkite kaip „č“.
• Pastina. Po šiuo pavadinimu telpa įvairiausi smulkūs makaronai raidžių (alfabeti), skaičių, gyvūnų, žvaigždučių (stelline) pavidalu. Tai vieni nedaugelio makaronų rūšių, kurie geriausiai dera sriubose.
• Orrecchiette. Itališkai pavadinimas reiškia „mažos ausytės“. Įdomu, kad šie makaronai yra gaminami iš manų kruopų, todėl yra šviesesni už kitas rūšis. Tinkamiausiu kompanionu būtų daržovės: tirštas daržovių padažas ir stambesnės troškintos daržovės. Itališką „ch“ tarkite kaip „k“.
• Farfalle. Lietuvoje praminti kaspinėliais, iš tikrųjų itališkai šie makaronai pavadinti drugelių garbei. Derinkite su lengvais padažais, tiks tiek su mėsa, tiek su daržovėmis. O taip pat tai makaronai, kurie ypatingai gerai atsiskleis salotose.
• Chifferi. Maži, riesti ir rantytu paviršiumi - tokiems makaronams tiks skystesnis, be stambesnių ingredientų padažas. Tik nepamirškite, kad jo turi būti pakankamai. Likusius ingredientus gali sudaryti ir mėsa, ir daržovės. O norėdami kam nors apie šiuos makaronus papasakoti, vėlgi vietoje „ch“ tarkite „k“.
• Conchiglie. Kaip ir ziti, conchiglie ypatingai gerai tinka naudoti apkepuose, troškiniuose. Tačiau jei nuspręsite gaminti įprastu būdu, rinkitės tirštus sūrio padažus ir papildykite makaronus mėsa. Šių makaronų pavadinimas, kaip ir gnocchi, tariasi minkščiau nei atrodo: „konkiljė“.
• Rotelle. Tikrai vieni unikaliausios formos makaronų. Geriausiai šie „ratai“ važiuos su lengvesniais, vientisos konsistencijos kreminiais ir pomidorų padažais. Nepamirškite sūrio!
• Tortellini. Nepainiokite su jų tortelloni. Pastarieji yra didesni, įprastinis įdaras vegetariškas. Į mažas ausytes panašūs tortellini dažniausiai yra įdaryti įvairia mėsa arba parmezanu. Prie jų geriausiai tinka lengvi kreminiai ar sūrio padažai, tačiau galite padažo ir atsisakyti. O jei norite tortellini pasimėgauti maksimaliai, ieškokite šviežiai pagamintų! Ši taisyklė, beje, galioja visiems makaronams.
• Caneloni. Sukurti Neapolyje, šie didesni vamzdeliai gali būti įdaryti praktiškai bet kuo: mėsa, sūriu, daržovėmis, net žuvimi.

Kiti Makaronų Tipai

• Maccheroni yra kilę iš šiaurės ir centrinės Italijos ir yra plonos, šiek tiek lenktos tūbelės formos.
• Spaghetti arba tiesiog spagečiai - kita be galo populiari makaronų rūšis. Spagečiai yra ploni ir pailgi makaronai, geriausiai derantys su lengvais padažais, šviežiais žalumynais ir pomidorais. Populiariausias prie spagečių naudojamas padažas - marinara - tai neapolietiškas pomidorų padažas, gaminamas iš pomidorų, svogūnų, česnakų ir žalumynų.
• Gimę Sicilijoje, tačiau mėgiami visoje Italijoje, penne yra vamzdelio formos, įžambiai nupjauti makaronai rantytu paviršiumi.
• Suspaustos spiralės formos fusilli - iš pietų Italijos kilę makaronai.
• Farfalle itališkai reiškia drugelį - būtent tokią formą (o galbūt kaspinėlį?) primena šie makaronai. Taip pat farfalle valgomi su žuvies (pvz.
• Bucatini yra panašūs į spagečius, tačiau tuščiaviduriai ir šiek tiek storesni makaronai.
• Ilgi, ploni ir plokšti linguini makaronai yra kilę iš Ligurijos regiono - nenuostabu, kad dažnai jie valgomi su garsiuoju pesto padažu, taip pat kilusiu iš šio regiono.
• Daugeliui gerai pažįstami gnocchi savo forma primena stambias kriauklytes ar mažyčius koldūnus ir yra viena seniausių pastos rūšių.
• Ravioliai yra nedideli kvadrato formos virtinukai su įvairiais įdarais, manoma, kad kilę iš Lombardijos regiono.
• Dar viena įdarytų makaronų rūšis - tortellini, kilę iš Emilijos regiono Italijoje.

Mažiau nusimanantys tiesiog turėtų atsiminti paprastą taisyklę: lygesnio paviršiaus ir lengviesniems makaronams (spaghetti, farfalle) labiau tinka lengvesni padažai, o štai labiau struktūruotų formų makaronams, ypač vamzdelio formos (bucatini, penne, fussili) gali būti naudojami sunkesni padažai su stambesniais ingridientais, mat tokie padažai puikiai pripildo vamzdelio vidų.

Makaronų Istorija: Faktai ir Legendos

Makaronai - vienas universaliausių ir mylimiausių patiekalų visame pasaulyje. Juos valgo beveik kiekvienoje šalyje, o receptų gausa stebina net ir patyrusius virtuvės šefus. Tačiau ar žinojote, kad makaronai turi ne tik įdomią, bet ir netikėtą istoriją?

Kaip ir dažnai nutinka kalbant apie istoriją, tiksliai nustatyti, iš kur kilo makaronai, istorikai negali. Makaronų tėvyne vadinama Italija šią garbę, be abejo, nori prisiimti sau. Vis dėlto egzistuoja legenda, teigianti, kad makaronai į Italiją iš Kinijos atvežti Marko Polo prieš 700 metų.

Štai 15 faktų apie makaronus, kurie tikrai privers jus nustebti!

1. Makaronai atsirado ne Italijoje. Nors Italija garsėja makaronais, kai kurie istorikai mano, kad jų kilmė siekia Kiniją. Yra įrodymų, kad makaronai buvo gaminami ten daugiau nei prieš 4000 metų.
2. Italai turi per 600 makaronų rūšių. Skirtingos formos, pavadinimai ir paskirtys - nuo spagečių iki farfalle. Italijoje kiekviena makaronų forma turi savo tradicinį naudojimą.
3. Spagečiai gali būti iki 50 cm ilgio. Nors įprastai spagečiai būna apie 25 cm, kai kurios regioninės rūšys siekia net 50 cm ilgio!
4. Makaronai be padažo - ne visai makaronai. Italijoje sakoma, kad „makaronai be padažo - kaip diena be saulės“. Padažas - tai neatskiriama patiekalo dalis.
5. Kiekvienas italas suvalgo ~23 kg makaronų per metus. Tai vieni iš didžiausių makaronų vartotojų pasaulyje - ir visai nesigėdija šio fakto.
6. Spalvoti makaronai nudažyti natūraliais ingredientais. Raudoni - su pomidorais ar burokėliais, žali - su špinatais, juodi - su sepijų rašalu. Ne tik skanu, bet ir gražu.
7. Al dente - ne tik dėl skonio. Makaronus virti „al dente“ (nepervirti) ne tik skaniau, bet ir sveikiau - taip jie lėčiau virškinami ir ilgiau palaiko sotumą.
8. Pirmosios makaronų mašinos atsirado dar XVII a. Jos palengvino darbą virtuvėje ir padėjo makaronus gaminti masiškai - nuo to prasidėjo tikras makaronų „bumas“.
9. Makaronai skaičiuojami porcijomis pagal saują. Tradicinė porcija vienam žmogui - tiek sausų spagečių, kiek tilptų į suriestą nykštį ir smilių. Paprasta, bet veiksminga.
10. Pasaulinė makaronų diena švenčiama spalio 25 d. Taip, makaronai turi savo dieną! Ji minima nuo 1995 m. visame pasaulyje.
11. Makaronai neturi daug kalorijų, kol neatsiranda sūris ir padažai. Paprasti virti makaronai nėra labai kaloringi - viskas priklauso nuo to, kuo juos pagardiname.
12. Senovėje makaronai buvo valgomi rankomis. Šakutė buvo įvesta tik vėliau - iki tol makaronai buvo sukami pirštais ar tiesiog valgomi rankomis kaip užkandis.
13. NASA siuntė makaronus į kosmosą. Taip, astronautai valgė specialiai pritaikytus makaronų patiekalus tarptautinėje kosminėje stotyje!
14. Italijoje yra muziejus, skirtas tik makaronams. „Museo Nazionale delle Paste Alimentari“ Romoje - tai vieta, kur galima sužinoti viską apie makaronų istoriją ir gamybą.
15. Makaronai turi… muzikos fanų? Taip! Italijoje ir Japonijoje yra grupių, kurios kuria dainas apie makaronus. Meilė jiems neturi ribų.

Makaronai ir Sveikata

Nors labai dažnai pasigirsta, kad makaronai storina ir yra nesveikas maistas, su tuo sutikti negalima. Kenksmingi jie gali būti tais atvejais, kai yra valgomi su riebiais padažais, pvz., grietinėle, kumpiu, daug sviesto ir panašiai. Tačiau jei juos gaminsite pagal sveikus receptus ir su sveikais produktais - makaronai atneš tik naudos.

• Angliavandeniai, esantys makaronuose, labai reikalingi smegenų bei raumenų veiklai.
• Makaronuose beveik nėra natrio, be to, juose nerasite cholesterolio. Daugelis makaronų rūšių yra puikus svarbių maistinių medžiagų šaltinis. Tarp jų - geležis, kalis bei įvairūs B grupės vitaminai.
• Nesmulkintų grūdų makaronai turi daug ir folio rūgšties, itin svarbios ne tik nėščioms moterims, bet ir visiems suaugusiems bei vaikams.
• Makaronai yra svarbi kasdieninės mitybos dalis: mitybos specialistai rekomenduoja net iki 65 proc. dienos kalorijų gauti iš angliavandenių.
• Makaronų glikeminis indeksas - itin mažas, todėl cukraus kiekis kraujyje staigiai nepadidės.

Italai yra didžiausi makaronų gamintojai ir vartotojai visame pasaulyje: skaičiuojama, kad per metus vienas italas suvartoja vidutiniškai 25 kg makaronų, o daugelis iš jų juos valgo ir daugiau nei vieną kartą per dieną.

---