Halal (tariama chalal) yra arabų kalbos žodis, kuris nusako, kas yra leistina arba teisėta musulmonui. Šie du terminai naudojami visuose žmogaus, besilaikančio islamo tikėjimo normų, gyvenimo aspektuose, ne tik kalbant apie maistą.
Tačiau ne arabų arba nemusulmonų šalyse terminas halal yra labiau žinomas kaip susijęs su maistu. Būtina paminėti, kad dauguma produktų pagal savo prigimtį yra leistini (halal) valgyti musulmonams, pvz. daržovės, vaisiai, o kai kurie yra apskritai draudžiami (haram) - pvz. alkoholis ir kiauliena.
Halal terminas yra taikomas ne tik prekėms ar paslaugoms, bet ir elgesiui. Halal žymimas vieningiau, ant produktų ir prekių yra užrašomas žodis halal anglų ir arabų kalbomis.
Halal ir haraam produktai turi būti transportuojami atskirai. Egzistuoja ir mashbooh produktai, lietuviškai šis terminas reikia „abejotini“, reikalaujantys papildomo tyrimo. Dažniausiai tai - želatina, įvairus fermentai ir kitos prekės.
Halal Mėsos Reikalavimai
Mėsos gaminiams taikomi papildomi Halal specifiniai reikalavimai. Ūkininkas ir verslininkas Vidmantas Jonika pasakoja, jog tam, kad skerdžiama mėsa galėtų būti paženklinta kaip „Halal“, gyvulys turi būti paskerstas neapsvaigintas, tam tikru būdu aštriu peiliu, kad greitai nukraujuotų, kadangi islamas draudžia musulmonams vartoti kraują.
„Skerdimas turi būti vykdomas laikantis tradicijos, jį turi atlikti musulmonų religijos atstovas. Ypatingas dėmesys skiriamas gyvulio gerovei užtikrinti, siekiama nesukelti streso. Tam naudojami ne kolektyviniai, o individualūs gardai, juose gyvuliai iš atskirų ūkių atskiriami vieni nuo kitų, kad nesistumdytų. Čia jiems turi būti pašaro ir vandens. Tam, kad nesimatytų skerdienos, taip vadinamas „boksas“ atitveriamas užuolaida. Kalbant apie realizavimą, tai džiaugiamės, kad kitaip nei žydai, musulmonai suvartoja visas gyvulio dalis“, - patirtimi pasidalino V. Jonika.
- Halal produktai turi būti ruošiami laikantis griežtų taisyklių.
- Skersti gyvulius gali tik musulmonas.
- Skerdžiami tik visiškai sveiki gyvuliai, o daroma tai labai greitai, kad galvijai nepajustų baimės. Kategoriškai draudžiama skersti gyvulį kitų gyvulių akivaizdoje ar net galąsti peilį jiems matant.
- Skerdžiant ištariama „Alacho vardu“, iš skerdenų nuleidžiamas visas kraujas.
Halal Sertifikavimas
„Halal” sertifikatas griežtai reglamentuoja gyvūnų gerbūvį ir sveikatą, taip pat keliami specialūs reikalavimai skerdimo būdui ir įrankiams, maisto produktų sudėtinėms dalims, higienos bei veterinarijos reikalavimų užtikrinimui.
„Halal” sertifikavimo procesas nėra sudėtingas, bet turintis tam tikrų ypatumų: pati produkcija turi būti tikrinama musulmono, kuris turi tinkamą pasiruošimą bei žinias apie „Halal” sertifikavimo ypatumus, išmano, praktikuoja ir vykdo islamo reikalavimus, bei yra įgijęs patirties maisto gamybos procese.
Halal sertifikatas reiškia, kad produktas atitinka Halal reikalavimus pagal Islamo teisę. Tokią produkciją gali vartoti musulmonų bendruomenė, bei produkcijai suteikiama garantija, kad joje nebus aptikta nieko, kas draudžiama vartoti pagal Islamo kanoninę teisę.
Klaidingi Įsitikinimai Apie Halal Sertifikavimą
- „Halal” sertifikavimas - tai paprasčiausias musulmono palaiminimas, kai po kažkokios specialiai sukalbėtos maldos produktas tampa halal. Tai - netiesa.
- Jei produkte nėra kiaulienos arba alkoholio, jis yra halal. Tai - netiesa.
- Visa mėsa, išskyrus kiaulieną, yra halal. Tai - netiesa.
Halal Rinka Lietuvoje Ir Pasaulyje
Skaičiuojama, kad šiuo metu 13-a Lietuvos įmonių turi sertifikatus gaminti halal produktus. Profesorius atkreipia dėmesį, kad maisto produktai yra tik viena iš populiariausių halal srities prekių. Pavyzdžiui, mėsa sudaro apie 10 proc. halal prekių apyvartos, o visi maisto produktai - apie 50 proc. Visi kiti pardavimai, tai - parfumerija, tekstilė, tiekiamos įvairios paslaugos.
Pasak J. Ruževičiaus, lietuviai neturėtų apsiriboti „Halal“ sertifikatais tik mėsos gaminiams. „Juk mes galime eksportuoti ir duoną, ir nealkoholinį alų bei ekologinius žemės ūkio produktus. „Halal“ maistas sudaro tik pusę pasaulinės „Halal“ produktų apyvartos. Labiausiai pagal šio sertifikato reikalavimus plėtojama kosmetikos, parfumerijos, asmens higienos prekių ir vaistų gamyba“, - pabrėžia prof. habil. dr. J. Ruževičius.
Islamo šalių rinka yra per daug pelninga, kad ją ignoruotų atitinkamų produktų gamintojai. „Halal“ prekių potencialūs vartotojai yra ne tik 1,9 mlrd. musulmonų, bet ir įvairių rasių ir religijų žmonės, kurie ieško švarių ir grynų produktų.
Prognozuojama, kad globali vien tik maisto produktų „Halal“ rinka 2018 metais pasieks 1600 mlrd. JAV dolerių apyvartą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie 80 proc. „Halal“ maisto produktų gaminama ne Islamo šalyse.
Lietuvoje yra apie 40 sertifikuotų chalalinius produktus gaminančių įmonių, kurios beveik viską eksportuoja. Vidinė chalalinių produktų rinka Lietuvoje tikrai nėra didelė, nes nėra didelio poreikio.