Arbata. Toks paprastas ir toks sudėtingas gėrimas vienu metu. Vieniems tai tiesiog karštas vanduo su spalva, kitiems šventas ritualas. Arbata yra antras pagal populiarumą gėrimas pasaulyje populiarumu nusileidžiantis tik vandeniui ir nors kogero kiekvienas esame jos ragavę pasirodo dar daug ko apie arbatą nežinome.

Jei jau visiškai primityviai tai arbata yra augalas, visžalis krūmas kilęs iš Azijos, o šiais laikais auginamas daugelyje tropinių ir subtropinių kraštų. Būtent iš šio augalo lapų ir pumpurų gaminama arbatžolių arbata.

Sunku patikėti, bet visa tikroji arbata yra išgaunama iš vieno ir to paties augalo, nesvarbu ar tai žalioji arbata, baltoji ar juodoji arbata, visos jos yra tas pats augalas. (Sakydamos tikroji arbata turime galvoje arbatžolių arbatą, nes na mūsų aplinkoje įprasta arbata vadinti bene visus karštus gėrimus kurie nėra kava ar kakava.)

Skirtingos arbatos rūšys išgaunamos naudojant lapus nuskintus skirtingu metu, tarkim jauni lapeliai ir pumpurėliai naudojami norint pagaminti žaliąją arbatą, o štai labiau subrendę, didesni lapai - juodąjai ar oolong arbatai. Baltoji arbata gaminama naudojant pumpurus.

Ar arbata naudinga sveikatai?

Vienareikšmiškai taip! Arbata šimtmečius naudojama kaip vaistas šalyse, kuriose ji atsirado pirmiausiai, o šiuolaikinis mokslas taip pat jau ne vienerius metus sėkmingai tiria arbatą ir jos poveikį mums atrasdamas, kad išties, arbata turi labai daug naudingų savybių.

Ne vienas su žmonėmis atliktas tyrimas parodė, kad daugybė arbatos rūšių gali jums padėti sustiprinti savo imuninę sistemą, gali padėti organizmui kovoti su uždegiminiais procesais ar net padėti išvengti širdies ligų ir vėžio.

Arbata savyje turi daug antioksidantų, kurie itin mums naudingi kovojant su laisvųjų radikalų daroma žala, bene daugiausiai jų rasite baltoje arbatoje. Žalioji arbata itin turtinga flavonoidais, kurie gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį organizme, taip pas sumažinti kraujo spaudimą, padėti kovoti su uždegimais ir turi dar daug naudingų savybių.

O štai pavyzdžiui Oolong arbata turtinga l-theanino, tokios amino rūgšties, kuri žinoma kaip padedanti kovoti su nerimu. Yra tyrimų, kurie leidžia manyti, kad tokios arbatos gėrimas gali padėti išvengti netgi Alzheimerio ar Parkinsono ligų.

Žinoma dauguma arbatų savyje turi kofeino, tad turėkite tai mintyje jeigu esate jam jautrus arba žinote, kad Jums jis kenksmingas.

Žolelių arbata

Žolelių arbata, tai arbata, kurioje arba nėra arba yra nedaug pačių arbatžolių, dažniausiai tai vaistažolių mišiniai su įvairiais prieskoniais, skoniais, vaisiais ir pan. Vienos poluliariausių tokių arbatų kogero būtų ramunėlių arbata, kinrožių, mėtų, melisų, rooibos arbatos.

Lietuviai taip pat nuo seno naudojo vaistažoles arbatoms gaminti ir naudojo jas gydymui. Tikriausiai ne vienam mūsų vaikystėje yra tekę sergant gerti liepžiedžių ar medetkų arbatos.

Mums mažiau pažįstama bet pasaulyje itin populiari raudonoji arbata arba rooibos tai puiki alternatyva tiems, kurie vengia kofeino mat jo neturi, bet kaip ir tikroji arbata yra turtinga antioksidantais.

Kaip išsirinkti arbatą?

Atsistojus paprastos maisto parduotuvės arbatos skyriuje jau ima šiek tiek svaigti galva, o ką jau ir bekalbėti apie specializuotų arbatos parduotuvių asortimentą ar interneto siūlomas galimybes. Tad kaip išsirinkti?

Žiūrėkime į viską kiek paprasčiau, visų pirma šis gėrimas jums turi patikti, o norint prisijaukinti tikrus skonius ir išskirtinius mišinius vertėtų link jų keliauti palengva.

Jeigu arbatą norite gerti tiesiog kai jums šalta arba norisi kažko prie sausainių, kogero neinvestuosite į prabangią, organišką arabatą, kurioje reikės ieškoti subtilių kalkakmenio aromatų. Bet jeigu arbata jums yra ritualas ir neįsivaizduojate kaip rasti ramybę be puodelio arbatos tuomet kviečiame domėtis plačiau ir ragauti daugiau.

Tik ragaudami ir lygindami skirtingus skonius tarpusavyje, skaitydami aprašymus ir gamindami taip kaip nurodyta instrukcijose atrasite tai dėl ko eina iš proto tiek daug žmonių visame pasaulyje.

Visų pirma, ruoškite ją taip kaip nurodo gamintojas, vandens temperatūra turi didelę reikšmę, taip pat ir pritraukimui skirtas laikas. Na o visa kita jau nėra taip griežtai reglamentuota: susiraskite puodelį, kuris būtų malonus rankai ir akiai, galite gerti su pienu, su medumi, su cukrumi arba visai be nieko.

Galite pasidaryti arbatos gėrimo ritualą, o galite tiesiog gurkšnoti skaitydama knygą.

Arbatos rūšys

Arbatos rūšys skiriamos pagal arbatmedžio augimo vietą (kiniškoji, indiškoji, Ceilono, gruziniškoji), gamybos būdą (juodoji, žalioji, raudonoji, geltonoji, aromatizuotoji), pavidalą (birioji, presuotoji, tirpioji).

• Arbata gaminama iš arbatmedžio ūglių su pumpurais ir jaunų lapelių.
• Juodajai arbatai lapeliai vytinami, specialia mašina stangriai susukami, fermentuojami (laikomi 20-24 °C temperatūros 98 % santykinio drėgnio patalpoje), džiovinami, rūšiuojami, pakuojami.
• Žalioji arbata gaminama iš tokios pat žaliavos kaip ir juodoji, tik arbatlapiai, kad išliktų žali, prieš sukimą šutinami garu.

Kai kada įvairių rūšių arbata, kad įgytų geresnių savybių, maišoma (kupažuojama), į ją dedama priedų (aromatinių esencijų, džiovintų kvapiųjų gėlių, uogų ar vaisių - jazminų, rožių žiedų, mėtų, aviečių, žemuogių, apelsinų, citrinų žievelių).

Arbatos gėrimas daromas taip: užpilama verdančiu vandeniu ir laikoma 3-8 minutes. Geriama be priedų ir su jais (cukrumi, citrina, pienu, romu, medumi).

Arbatos istorija

Arbata pirmą kartą aprašyta 350 kinų Guo Puo žodyne. Plačiau imta vartoti 6-7 a., nuo 10 a. tapo tradiciniu Kinijos gėrimu. 16 a. pradžioje iš Kinijos į Vakarų Europą arbatą atvežė portugalai, 17 a. per Mongoliją ji pateko į Rusiją, o iš jos 18 a. - į Lietuvą. Iš pradžių buvo geriama kaip vaistas, vėliau tapo kasdieniu gėrimu.

Arbata prieš miegą

Arbatos gėrimas prieš miegą gali padėti nuraminti protą, kad miegotumėte ramiau. Šiame gėrime yra aminorūgščių, aromatinių junginių ir flavonoidų, kurie įvairiais būdais mažina stresą ir nerimą bei padeda atsipalaiduoti.

Sveikatos leidinyje įvardytos 8 arbatos rūšys, kurios padės tai padaryti:

• Ramunėlių arbata
• Valerijono šaknų arbata
• Pasiflorų arbata
• Ginkmedžio arbata
• Levandų arbata
• Ženšenio arbata
• Žalioji arbata
• Rooibos arbata

Populiariausios tikrosios arbatos rūšys:

• Juodoji arbata. Juodoji arbata yra stipriai fermentuota (arba oksiduota).
• Baltoji arbata. Ši arbata pasižymi švelniu, subtiliu skoniu ir turi šiek tiek natūralaus saldumo.
• Žalioji arbata. Skirtingai nei baltoji, žalioji arbata yra truputį fermentuota.
• Puer arbata. Tai iš Yunnan provincijos Kinijoje kilusi žalioji arbata, laikoma viena paslaptingiausių ir sveikatai naudingiausių arbatų.
• Oolong arbata. Ši arbata dar žinoma kaip „wulong“, kas kinų kalba reiškia „juodojo drakono arbatą“.

Žalioji arbata

Nors arbata yra populiari visame pasaulyje, yra daugybė jos rūšių. Viena populiariausių tiek istoriškai, tiek šiandien yra žalioji arbata. Tiek dėl skonio, tiek dėl daugybės sveikatai naudingų savybių, žalioji arbata gali būti vartojama įvairiomis formomis ir yra dažniausiai randama vietiniame prekybos centre.

Nors galbūt ir girdėjote, kad tai sveikas pasirinkimas, tačiau ar tikrai žinote visą galimą jos naudą sveikatai? Šiame straipsnyje pateiksime keletą geriausių ir įrodytų žaliosios arbatos gėrimo privalumų sveikatai.

Kas yra žalioji arbata?

Dauguma visame pasaulyje vartojamos arbatos gaunama iš to paties augalo - Camellia Sinensis. Baltosios, žaliosios, juodosios ir ulongo arbatos rūšys priklauso nuo fermentacijos bei apdorojimo laipsnio.

Žalioji arbata yra nefermentuota arba antra mažiausiai apdorota arbatos rūšis, o didžioji dalis pasaulyje suvartojamos žaliosios arbatos yra iš Kinijos. Tik baltoji arbata apdorojama mažiau, tačiau ji auginama nepakankamai ilgai, kad išsivystytų kai kurie galingi žaliosios arbatos junginiai.

Kokius sveikatos privalumus suteikia žalioji arbata?

Žalioji arbata savo sudėtyje natūraliai turi katechinų - tam tikros rūšies flavonoidų (iš polifenolių) arba augalinės kilmės maistinių medžiagų, turinčių galingų antioksidantų. Katechinai sudaro didžiąją dalį kietosios žaliosios arbatos lapelių dalies ir yra daugelio su žaliąja arbata siejamų sveikatai naudingų medžiagų varomoji jėga.

Žaliojoje arbatoje yra keturi pagrindiniai katechinai, iš kurių svarbiausias yra EGCG (Epigalokatechino galatas).

Žalioji arbata pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu

Įrodyta, kad žalioji arbata turi EGCG, vaidinančio svarbų vaidmenį mažinant ląstelių pažeidimus ir potencialiai kenksmingų ląstelių augimą, kurie gali atsirasti dėl oksidacijos ar kitų rūšių ląstelių pažeidimų.

Nors ši sritis vis dar tiriama, galite galvoti apie antioksidantus kaip apie profilaktinius vaistus, padedančius apsaugoti organizmą nuo žalos, susijusios su ligomis ar senėjimu.

Žalioji arbata gali užkirsti kelią širdies ligoms

Ilgalaikiai didelių grupių Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo mažesnė tiems žmonėms, kurie kasdien gerdavo daugiau žaliosios arbatos, palyginti su tais, kurie jos negėrė.

Nors keliuose su širdies ligomis susijusiuose tyrimuose suvartotos arbatos kiekiai skyrėsi, bendra tendencija išliko ta pati - reguliariai geriančių žaliąją arbatą žmonių širdies ir kraujagyslių sveikata buvo geresnė.

Mokslininkai mano, kad ji gali pagerinti kraujotaką, o kartu ir užkirsti kelią daugeliui su širdimi susijusių ligų. Bendra nauda širdies sveikatai ir prevencijai yra pagrindinė priežastis vartoti žaliąją arbatą.

Žalioji arbata gali padėti sumažinti kūno riebalų kiekį

Kito tyrimo, skirto širdies sveikatai, metu nustatyta, kad žaliosios arbatos ekstraktas padėjo dalyviams sumažinti kūno riebalų kiekį maždaug 10 procentų. Kūno riebalų kiekio sumažėjimas 10 proc., ypač žmonėms, kurie turi antsvorio ar yra nutukę, gali turėti didelės įtakos lėtinių ligų rizikai sumažinti.

Žalioji arbata gali padėti numesti svorio

Norint numesti svorio, ypač kai norima išsaugoti liesą kūno masę, svarbiausia mažinti kūno riebalų kiekį. Žalioji arbata yra natūraliai malonaus skonio ir mažai kaloringa - jei galite ją gerti be saldiklių, tai mažai kalorijų turintis natūralus energijos užtaisas, kuris taip pat gali padėti sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį.

Žalioji arbata gali padėti sumažinti uždegimą

Nors širdies ir kraujagyslių ligos dažnai siejamos su uždegimu, uždegimas turi įtakos ir daugeliui kitų ligų, pavyzdžiui, sąnarių skausmui bei odos ligoms. Dėl stipraus antioksidacinio poveikio ir priešuždegiminių savybių ji gali suteikti daug vilties tiems, kurie kovoja su tokiomis sveikatos problemomis.

Žalioji arbata pasižymi antimikrobinėmis savybėmis

Įrodyta, kad žaliosios arbatos vartojimas padeda kovoti su bakterijomis ir gali užkirsti kelią infekcijoms. Ji susijusi su bakterijų, taip pat virusų ir grybelių stabdymu ląsteliniu lygmeniu. Infekcijos prevencija yra pagrindinis būdas išlikti sveikam. Dėl šios priežasties šis gėrimas gali padėti išvengti blogo burnos kvapo.

Žaliosios arbatos rūšys

Yra įvairių žaliosios arbatos rūšių! Štai keletas idėjų, kaip reguliariai vartoti žaliąją arbatą:

• Vartojimui paruošta žalioji arbata. Žaliosios arbatos galite įsigyti beveik visur. Stenkitės vengti tų, į kurias pridėta cukraus (net natūralaus cukraus, pvz., medaus), kuris gali panaikinti kai kurias sveikatai naudingas savybes.
• Birių lapelių arbata. Jei mėgstate arbatą virti namuose ir turite tinkamų reikmenų, įsigykite žaliąją arbatą su biriais lapais - tai vienas iš būdų pasisemti sveikatai naudingų medžiagų.
• Arbata maišeliuose. Nebrangiai kainuojančią ir lengvai į kelionę pasiimamą žaliąją arbatą iš maišelio galite užsiplikyti karštu vandeniu arba per naktį šaltu vandeniu, kad pasigamintumėte šaltos žaliosios arbatos.
• Tirpūs ir greitai paruošiami milteliai. Tirpiosios arbatos milteliai skiriasi nuo matchos, todėl juos galima naudoti vietoje maišelyje supakuotos arbatos
• Matcha. Populiarios žaliosios arbatos matcha galima rasti daugelyje kavinių, o taip pat galite įsigyti matcha miltelių ir pasigaminti jos namuose.
• Maisto papildai. Nemėgstate gerti arbatos arba nesate jos skonio gerbėjas? Galite išbandyti žaliosios arbatos papildus ir gauti visą žaliosios arbatos naudą negerdami kelių puodelių kasdien.

Japoniška žalioji arbata

Žalioji arbata - vienas seniausių ir labiausiai vertinamų gėrimų pasaulyje, turintis tūkstantmečių tradicijas. Japoniškos žaliosios arbatos kokybę lemia ne tik tradicijos, bet ir kruopštus auginimo procesas. Arbatos krūmai Japonijoje dažnai auginami atokiose, kalvotose vietovėse, kur dirvožemis turtingas mineralais, o klimatas yra švelnus ir drėgnas.

Šešėliavimas - tai procesas, kai arbatos augalai 2-4 savaites prieš derliaus nuėmimą uždengiami specialiais tinklais ar šiaudiniais dangčiais. Ši technika sumažina tiesioginės saulės šviesos kiekį ir skatina augalus gaminti daugiau chlorofilo, todėl arbatos lapeliai tampa sodriai žali ir įgyja intensyvų skonį bei aromatą.

Po derliaus nuėmimo japonai naudoja dar vieną unikalų žingsnį - lapeliai garinami vos keletą sekundžių, siekiant sustabdyti oksidacijos procesą. Žalioji arbata nuo seno laikoma natūraliu gydomuoju gėrimu, tačiau japoniškos žaliosios arbatos rūšys išsiskiria ypač dideliu naudingųjų medžiagų kiekiu.

Japoniška žalioji arbata gausi katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG) - vieno stipriausių natūralių antioksidantų. Tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali paspartinti medžiagų apykaitą ir padėti deginti riebalus. Japoniška žalioji arbata turi L-teanino - amino rūgšties, kuri skatina atsipalaidavimą, mažina stresą ir gerina dėmesio koncentraciją. Polifenoliai ir antioksidantai, esantys žaliojoje arbatoje, padeda stiprinti organizmo imuninę sistemą, apsaugoti nuo virusų ir bakterijų.

Matcha - viena garsiausių japoniškų arbatos rūšių, išsiskirianti savo ypatingu gamybos procesu. Lapeliai kruopščiai šešėliuojami, garinami, džiovinami ir galiausiai sumalami į ryškiai žalius miltelius. Matcha naudojama ne tik kaip gėrimas - ji dažnai dedama į desertus, kokteilius ar net pagrindinius patiekalus.

Sencha - tai kasdienė japonų arbata, kuri sudaro apie 80 % šalies žaliosios arbatos produkcijos. Gyokuro laikoma viena prabangiausių japoniškos žaliosios arbatos rūšių. Jos krūmai šešėliuojami ilgiau nei kitų arbatos rūšių, todėl lapeliai įgyja intensyvų umami skonį ir švelnų saldumą. Genmaicha skonis labai skiriasi nuo kitų žaliųjų arbatų. Joje dera gaivus žaliosios arbatos kartumas su švelniu, riešutų ir skrudintų ryžių aromatu. Hojicha - tai žalioji arbata, kuri po garinimo yra lengvai paskrudinama. Dėl šio proceso ji įgauna švelnų, riešutų ir karamelės aromatą.

Japoniška žalioji arbata - tai ne tik gėrimas, bet ir kultūros dalis, kurią verta pažinti. Jos unikalumas slypi auginimo ir apdorojimo tradicijose, leidžiančiose išgauti sodrų skonį ir daugybę sveikatai naudingų savybių.

---