Viduriavimas yra žarnyno sutrikimas, kurį lydi skystas, vandeningas tuštinimasis ne mažiau nei tris kartus per dieną. Viduriavimas taip pat gali turėti ir kitų simptomų, tokių kaip staigus noras tuštintis, pykinimas, pilvo skausmas ir spazmai.

Viduriavimo priežastys

Viduriavimo priežasčių spektras yra labai įvairus: žarnyno infekcijos, maistas, alergija tam tikriems produktams, stresas, vaistai nuo vėžio, antibiotikai ar ligos. Viduriavimo trukmė ir sunkumas priklauso nuo jo priežasties. Kai į organizmą patenka virusas ar bakterija, sukeliamas infekcinis uždegimas. Tokiu atveju, viduriavimas laikomas kaip apsauginė organizmo reakciją į ligos sukėlėją.

• Infekcijos: Įvairūs patogenai (virusai, bakterijos ir parazitai) gali sukelti infekcijas, kurios sukelia viduriavimą. Dažniausia suaugusiųjų viduriavimo priežastis yra norovirusas, sukeliantis gastroenteritą. O rotavirusas yra dažniausia vaikų ūminio viduriavimo priežastis.
• Apsinuodijimas maistu: Galite apsinuodyti toksinais ir kenksmingais mikroorganizmais iš užteršto maisto ar gėrimų. Jie patenka į jūsų žarnyną ir gali sukelti viduriavimą.
• Vaistų vartojimas: Viduriavimas yra dažnas vaistų šalutinis poveikis. Vieni iš tokių vaistų gali būti antibiotikai, kurie naikina ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas, palaikančias žarnyno mikroflorą.
• Maisto produktų netoleravimas: Jei netoleruojate laktozės, galite viduriuoti, nes jūsų kūnas sunkiai virškina laktozę (pieno produktuose esantį cukrų). Taip pat kai kuriems žmonėms sunku virškinti fruktozę. O sergant celiakija, galite viduriuoti, nes jūsų organizmas sunkiai skaido glitimą - kviečiuose esantį baltymą.
• Ligos, turinčios įtakos jūsų žarnynui: Viduriavimas taip pat gali būti simptomas tokių ligų, kurios sukelia žarnyno sudirgimą ir uždegimą, pavyzdžiui, Krono liga, opinis kolitas ar dirgliosios žarnos sindromas.
• Viduriavimas po operacijų: Daugelis žmonių taip pat neretai viduriuoja po operacijų.
• Keliautojų viduriavimas: Su viduriavimu susiduriama nuvykus į tolimus kraštus, kur dėl pasikeitusios aplinkos, oro temperatūros ir maisto taip pat pasikeičia ir žarnyno mikroflora.

Jei viduriavimas tęsiasi daugiau nei 4 savaites, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytojus. Ilgai trunkantis viduriavimas gali būti tokių ligų kaip Krono, dirgliosios žarnos sindromo, opinio kolito ar net vėžio požymis.

Ką valgyti viduriuojant?

Neretai viduriuojantiems kyla klausimas, ką valgyti, o ko ne, kad greičiau pasveiktų ir būklė neužsitęstų ar nepablogėtų. Pradėjus viduriuoti dažnai pirmąsias 24 valandas apskritai nesinori valgyti, arba norisi kažko paprasto ir nesudėtingo. Tuo metu geriausia valgyti tirštesnį, "neskanų" maistą, įskaitant avižinius dribsnius, bananus, paprastus ryžius ir obuolių džemą.

Viduriuojant svarbu rinktis lengvai virškinamus ir skrandį raminančius maisto produktus. Viena iš geriausių mitybos rekomendacijų yra BRAT dieta, kurią sudaro bananai, ryžiai, obuolių tyrelė ir skrudinta duona. Šie produktai yra lengvi, mažiau dirgina žarnyną ir padeda tirštinti išmatų konsistenciją. Be BRAT dietos, galima valgyti virtas bulves, avižų košę ir liesus vištienos gabaliukus. Į maisto racioną įtraukite daugiau baltymų turinčio maisto, pavyzdžiui: virta jautiena, kalakutiena, vištiena, virtais kiaušiniais, ryžiais. Mėsa turi būti ruošiama be odelės.

Kiti nesunkiai virškinami maisto produktai:

• Virtos bulvės
• Skrudinta duona
• Džiuvėsėliai
• Trapučiai (be pagardų)
• Paprasti krekeriai
• Orkaitėje kepta vištiena be odos ir riebalų (arba virta garuose)

Jei viduriuojate nestipriai, galima valgyti ir jogurtą. Vienoje apžvalgoje teigiama, kad maisto produktai su probiotikais, dažnai vadinami gerosiomis bakterijomis, gali sutrumpinti viduriavimo trukmę. Probiotikai veikia išskirdami chemines medžiagas, kurios suskaido kenksmingus toksinus, gaminamus nesveikų bakterijų, galinčių sukelti ligas, įskaitant viduriavimą.

Probiotikai tapo labai populiarūs ir jų yra daugelyje maisto produktų, pvz.:

• Jogurte
• Fermentuotoje arbatoje Kambučia
• Kefyre
• Raugintuose kopūstuose
• Korėjietiškuose kopūstuose Kimči

Svarbu pažymėti, kad, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, gali tekti vengti kai kurių pieno produktų, pavyzdžiui, jogurto, ypač jei viduriavimas susijęs su laktozės netoleravimu.

Ko vengti viduriuojant?

Svarbu žinoti, ką valgyti, kai viduriuojate, tačiau taip pat turėtumėte žinoti, kokių maisto produktų vengti. Tam tikri maisto produktai gali labai greitai keliauti žarnynu ir pabloginti virškinimą arba kitaip pabloginti viduriavimą ir su tuo susijusius kitus jūsų simptomus.

• Riebaus maisto: Tai keptas, riebus ar padažu aplietas maistas, dėl kurio viduriavimas gali paūmėti.
• Pieno ir jo produktų: Net jei viduriavimą sukėlė ne laktozės netoleravimas, sunkumai perdirbant laktozę, pieno produktuose esantį cukrų, viduriuojant šių maisto produktų nevartokite. Galite būti laikinai jautrūs pieno produktams, net jei paprastai su jais neturite problemų. Išimtis gali būti probiotikų turtingas jogurtas, nes kai kurie tyrimai parodė, kad probiotikai padeda atkurti žarnyno floros pusiausvyrą ir gali sutrumpinti viduriavimo trukmę.
• Alkoholis ir gazuoti gėrimai: Kai viduriuojate, reikėtų vengti maisto produktų ir gėrimų, dėl kurių netenkate skysčių. Alkoholis gali veikti kaip diuretikas, t.y. jis dehidratuoja, todėl jo reikėtų vengti. Viduriuojant taip pat gali kilti problemų dėl gazuotų gėrimų su didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupu. Dideli fruktozės kiekiai gali apsunkinti virškinimo sistemą ir sukelti dujų, pilvo pūtimą ar viduriavimą.
• Sorbitolis ir kiti dirbtiniai saldikliai: Kai kurie žmonės mano, kad dirbtiniai saldikliai jų virškinimo sistemą veikia kaip vidurius laisvinančios kitos priemonės - arbatos, medikamentai. Jei viduriuojate, geriausia atsisakyti becukrių saldainių ir kramtomosios gumos, dietinių gaiviųjų gėrimų ir cukraus pakaitalų. Vartojant cukrų, įskaitant dirbtinį, žarnyne gaminasi daugiau vandens ir elektrolitų, kurie gali laisvinti žarnyno judesius ir sukelti arba padidinti viduriavimą.
• Maisto produktai, sukeliantys dujų perteklių: Svarbu kasdien valgyti gausų vaisių ir daržovių kiekį. Tačiau, prasidėjus viduriavimui, reikėtų vengti tokių produktų, kurie gali padidinti žarnyno dujų kiekį: pvz., šviežių kopūstų, pupelių, brokolių ir žiedinių kopūstų, kol pasijusite geriau.
• Maisto produktai, kurie gali būti sugedę: Laikykitės atokiau nuo maisto produktų, su kuriais galėjo būti netinkamai elgiamasi, įskaitant maisto produktus, kurie per ilgai nebuvo laikomi šaldytuve arba buvo netinkamai laikomi. Problemų gali kelti ir žalia mėsa ar žuvis.

Skysčių vartojimas

Svarbu žinoti, jog viduriuojant sutrinka elektrolitų t.y. natrio ir kalio balansas. Dėl šios priežasties gali kilti komplikacijos, kurios pasireiškia širdies sutrikimais bei sąmonės netekimu. Jei vaikas viduriuoja ir atsisako gerti skysčius, gali tekti leisti skysčius į veną. Esant ūminiam viduriavimui didžiausias pavojus yra skysčių netekimas, todėl pirmiausia reikia atkurti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Veiksmingiausias būdas yra specialių rehidratacijai skirtų tirpalų vartojimas, kuriuose yra subalansuotas natrio citrato, natrio chlorido, kalio chlorido ir gliukozės mišinys. Patariama išgerti 8 - 10 stiklinių skysčių, tačiau karšti ir šalti gėrimai nerekomenduojami.

Anot mediko, ligos sunkumą galima nustatyti, įvertinus šlapinimosi pobūdį: reguliariai šlapinantis, net, jeigu šlapimas tamsus, liga dažniausiai yra lengvos formos; suretėjus šlapinimuisi ir/arba sumažėjus šlapimo kiekiui - dažniau yra vidutinė arba sunki ligos forma.

Esant lengvai formai, skysčių atstatymui galima naudoti (išvardinta tinkamumo mažėjimo tvarka):

• Natūralų sultinį
• Saldintą arbatą
• Vaisių sultis
• Mineralinį vandenį
• Švarų geriamąjį vandenį

Jeigu yra vidutinė arba sunki ligos forma, dažniausiai prireikia gerti rehidratacinį tirpalą. Jį vartojant galima greitai atstatyti viduriuojant netenkamus skysčius ir elektrolitus. Neturintiems po ranka rehidratacinio tirpalo, daktaras patarė, kaip tokį pasigaminti patiems. Reikėtų sumaišyti 1 litrą vandens, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 0,5 arbatinio šaukštelio geriamosios sodos ir 4 valgomasiais šaukštais cukraus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Abu medikai, paklausti, kada dėl viduriavimo reikėtų kreiptis į gydytoją, atsakė, kad tai reikėtų daryti, esant karščiavimui, stipriam pilvo skausmui, vėmimui, dėl kurio negalima išgerti pakankamai skysčių, išmatose gausiau pasirodžius gleivėms, pūliams ar kraujui, esant gausiam ar dažnam viduriavimui. Taip pat esant ligą sunkinančioms gretutinėms būklėms, pvz., vyresniam amžiui, nėštumui, širdies, inkstų ligoms. Pas medikus reikėtų apsilankyti ir tada, kai simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę.

Prevencinės priemonės nuo viduriavimo

Žinoma, išvengti viduriavimo gali pavykti ne visada. Tačiau tam tikros prevencinės priemonės nuo viduriavimo gali sumažinti jo tikimybę. Taigi, labai svarbu laikytis asmens higienos - plauti rankas arba naudoti antibakterines priemones, jei nusiplauti rankų nėra galimybės. Prieš valgydami kruopščiai nuplaukite šviežias daržoves ir vaisius, net jei jie atrodo švarūs arba buvo nuskinti iš jūsų sodo. Stenkitės gerti tik švarų ar filtruotą vandenį. Taip pat būkite itin atsargūs rinkdamiesi maistą keliaudami, ypač šiltuosiuose kraštuose. Venkite maudytis vandens telkiniuose, kurie nėra skirti šiam tikslui. Taip pat svarbu vengti streso, kadangi stresas taip pat gali paveikti virškinamojo trakto sistemą ir sukelti viduriavimą. Be to, visuomet tinkamai laikykite maisto produktus, tinkamoje jiems temperatūroje ir nerizikuokite vartoti maisto produktų ar gėrimų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.

---