Atrodo, kaip sodinti bulves, turėtų būti visiems aišku. Tačiau ekspertai sako, kad dažnai bulvės sodinamos per tankiai ir per giliai. Šiandien, panašu, daugelis jau įgudę bent keletą vagų bulvių užsiauginti ir savo darže.

Bulvių sodinimo niuansai

Tai nėra sudėtinga, tačiau ankstyvųjų bulvių sodinimas ir auginimas turi savo niuansų, kuriuos perpratus, skaniomis bulvėmis galima mėgautis jau birželio mėnesį.

Didžiausias ankstyvųjų bulvių priešas - šalna. Nors yra bulvių augintojų, kurie rizikuoja ir į dirvą ankstyvąsias bulves sodina jau kovo pirmoje pusėje, vis dėlto siekiant apsaugoti jas nuo pavasarį dar ne taip retai pasitaikančių šalnų, ankstyvąsias bulves patariama sodinti antroje balandžio pusėje. Pagal Mėnulio kalendorių bulves sodinti rekomenduoja balandžio 16-20 dienomis.

Prieš sodinant bulves pirmiausia reikia pasidaryti namų darbus ir išsirinkti tinkamą veislę, sako Rugilė. Vietoje maistinių bulvių rinkitės sertifikuotas sėklines bulves, kurios yra dauginamos ir auginamos specializuotuose ūkiuose, pavyzdžiui, „Vfarm“ Lietuvoje. Sertifikuotos sėklinės bulvės privalo turėti mėlyną etiketę su visa svarbiausia informacija.

Jeigu norite bulvių turėti jau po Joninių, tuomet rinkitės pačias ankstyviausias veisles, tokias kaip ‚Colomba‘, ‚Adora‘ ar ‚Primabelle‘. Ar reikia daiginti bulves, priklauso nuo dviejų dalykų: pasirinktos veislės ir derliaus nuėmimo laiko. Jeigu sodinsite ankstyvąsias veisles šviežiam vasaros derliui, tuomet bulves daiginkite. Bulvių daiginimui naudokite dėžes su angomis, kad laisvai galėtų cirkuliuoti oras.

Bulvių daiginimas ir sodinimas

Besiruošiantieji ankstyvųjų bulvių sodinimui pirmiausiai turi atrinkti sveikus ir nepažeistus bulvių gumbus, o tuomet sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas sudygti. Bulves galima daiginti tiesiog sudėjus į dėžes ir pastačius jas šviesioje ir pakankamai šiltoje patalpoje. Bulvės taip pat gali būti daiginamos polietileno maišuose, padarius skyles orui ir palikus šviesioje vietoje. Nemažai bulvių augintojų ankstyvąsias bulves daigina tiesiog šiltnamyje - jame bulvės dygsta lėčiau, nes temperatūra šiltnamyje vidutiniškai siekia apie 8-10 laipsnius šilumos, tačiau už tai daigai greitai neperauga. Paprastai bulvių daiginimas trunka apie 35-40 dienų.

Sudaigintas bulves rekomenduojama sodinti į purią ir derlingą žemę maždaug 4 cm gylyje. Bulves sodinkite maždaug pėdos atstumu viena nuo kitos.

Kita dažna klaida - bulvės sodinamos per giliai. Tuomet joms sunku išdygti. Suformuokite vagas 70-100 m atstumais. Dažniausiai vagos formuojamos tankiau, tačiau bulvių sodinukams reikia ir erdvės, ir mineralinių medžiagų, kad jie pilnai išsivystytų ir pasiektų savo potencialą.

Toks substratas, praturtintas kompleksinėmis trąšomis bei mikroelementais, nualintai, derlingumą praradusiai dirvai padės atsigauti ir ši galės išauginti kokybiškesnį ir gausesnį derlių. Geras pasirinkimas padidinti dirvos derlingumą - permaišyti ją su „Agrochemos” „Kompostine žeme”, pagaminta iš kompostuoto aukštutinio tipo durpių ir galvijų mėšlo mišinio bei praturtina fosforo, kalio, magnio trąšomis su mikroelementais.

Tręšimas ir priežiūra

Prieš sodinant bulves taip pat reikia dirvožemį patręšti azotinėmis trąšomis. Šiam darbui idealiai tinka lietuviškos „Agrochemos“ trąšos „Bulvėms“. Šiose biriose kokybiškose trąšose subalansuotos makro ir mikro maisto medžiagos, užtikrina optimalų ir savalaikį bulvių aprūpinimą lengvai ir greitai įsisavinamais maisto elementais, didina jų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, palankiai veikia gumbų formavimąsi ir derliaus kokybę. Jas naudoti visiškai nesudėtinga - tereikia prieš sodinimą, trąšas tolygiai paskleisti ant dirvos prieš ją apdirbant. Trąšų norma - 40-70 g/m2. Šias trąšas galima berti ir tiesiai į vagą jau sodinant bulves į išpurentą ir paruoštą žemę.

Turėkite omenyje, kad per didelis kiekis azotinių trąšų bulvėms gali ir pakenkti, tad būtinai vadovaukitės rekomenduojamomis trąšų normomis. Papildomai bulves reikėtų tręšti atsižvelgiant į dirvožemį, kuriame jos auga. Prieš sodinimą patręšus azotinėmis trąšomis, azoto šakniavaisiams užteks iki derliaus nuėmimo, tačiau galima papildomam tręšimui galima pasitelkti trąšas su didesniu kalio kiekiu. Kalis padeda formuotis didesniems ir kokybiškesniems bulvių gumbams.

Trąšas paskleiskite į tarpus tarp bulvių - tiesiog įberkite po gerą saują trąšų. Galite naudoti universalias trąšas, galite specialiai bulvės skirtas, bet svarbu, kad jos būtų be chloro. Dėl chloro pertekliaus bulvių vidus gali pajuoduoti (pirkdami parduotuvėje, ne kartą esate tai matę). „Vfarm“ ūkis daug metų naudoja „Baltic agro“ kompleksines trąšas be chloro. „Baltic agro“ universalios kompleksinės trąšos puikiai tinka bulvėms (reklama). Norint dar geresnio derliaus, laistydami į vandenį įpilkite šiek tiek „Humistar“. Tai natūralios kilmės organinės trąšos, kurios turi huminių ir fulvo rūgščių.

Auginant bulves, verta jas apkaupti. Kai daigai pasirodys, pasiimkite vagotuvą arba kitą įrankį ir prasieikite su juo tarpuvagiu. Šitaip apkaupti bulves dar naudinga ir dėl to, kad tuomet tarp bulvių nespės užaugti piktžolės ir atkris dar vienas papildomas darbas - ravėjimas.

Dar vienas dalykas, kuriuo turite pasirūpinti, norėdami sulaukti gausaus gardžių ankstyvųjų bulvių derliaus - apsauga nuo kenkėjų ir ligų. Bulves puola ne tik visiems jau pažįstami kolorado vabalai, bet ir amarai bei cikadėlės. Apsaugoti bulves nuo šių nepageidaujamų „gyventojų“ padės kontaktinis insekticidas „MAVRIK“. Jį naudokite vos pastabėję kenkėjus - 5 ml insekticido išmaišykite 10 l vandens ir nupurkškite šiuo tirpalu bulves. Tirpalo naudojama tiek, kad tolygiai padengtų augalą, bet nenutekėtų.

Tuo tarpu bulvėms daug žalos pridarantis maras gali būti nugalėtas pasitelkus fungicidus „INFINITO SC“ ir „REVUS 250 SC“. Fungicidas „INFINITO SC“ skirtas profilaktiniam bulvių purškimui nuo maro, šiam produktui taip pat būdingas gydomasis poveikis. „REVUS 250 SC“ taip pat apsaugos bulves nuo maro ir padės su juo kovoti - 6 ml preparato išmaišyti 5 litruose vandens ir šio tirpalo pakanka nupurkšti vienam arui bulvių. Bulvės purškiamos, kai susidaro palankios sąlygos marui plisti - vyrauja drėgni, lietingi orai - bet ne vėliau kaip pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams - netaisyklingos formos vandeningoms balkšvoms ar tamsioms dėmėms ant augalo lapų. Palankiomis marui plisti sąlygomis dienų skaičius tarp purškimų turėtų būti mažesnis (kas 7-10 dienų).

Bulvių auginimas po šiaudais

Auginti bulves po šiaudų ar šieno sluoksnių, sodinant sėklinės bulvės ne į žemę, o ant žemės paviršiaus, labai praverčia, jeigu sklype dirvožemis yra netinkamas bulvėms auginti. Arba kai sklypo savininkas retai lankosi darže arba tiesiog nenori savaitgalio leisti susikūprinęs prie lysvių, kai sveikata neleidžia varginti stuburo arba trūksta įrankių dirbti žemę. Šio bulvių auginimo būdo specifika tinka daugumai klimatinių zonų ir dirvožemių, nors būna ir išimčių. Kartais bulvių auginimas po šieno ar šiaudų sluoksniu turi ir trūkumų, ir savo subtilybių, tačiau juos žinant, gana lengva apeiti sunkumus ir gauti puikų derlių.

Svarbi sąlyga - plotą ir žemę, skirtą bulvių sodinimui po šiaudais, ruošti reikia dar rudenį (ypač, jei turite nedirbamą sklypą) arba visai ne (jei žemė jau išvalyta nuo piktžolių). Neįdirbtoje žemėje rudenį pakanka paviršių išvalyti nuo piktžolių. Išravėtų piktžolių stiebus, sugrėbtus rudeninius lapus, bulvienojus, sudžiūvusias žoles - visą tai galima panaudoti iš rudens, ruošiant plotą pavasariniam bulvių sodinimui. Dar galima šiame plote rudenį pasėti žaliąsias trąšas - sideratus. Garstyčios, liucernos, avižos, rugiai, rapsai, facelijos bus puikūs šakniavaisių pirmtakai ir padės išgyvendinti piktžoles.

Sudžiūvę augalai ir jų liekanos virsta šienu ir šiaudais. Nuo rudens ir visą žiemą iki pavasario šieno sluoksnio viduje vyksta gyvieji procesai - puvimas, irimas, virtimas organine trąša. Peržiemojus po sniegu šieno sluoksnis ir po juo esanti žemė tampa labai derlingu substratu. Jis ir bus naudojamas pavasarį bulvių sėjimui.

Bulvių sodinimui skirtą plotą geriausia būtų gausiai palaistyti. Esant norui pernykščių žolių substrato sluoksnį galima perkratyti šakėmis. Jeigu naudojate sudygusias bulves, tuomet dėkite jas akutėmis į viršų 25-30 cm atstumu viena nuo kitos eilėje. Baigę sodinimą pabarstykite plotus aplink bulves medžių pelenais (30 g kiekvienam šakniavaisiui). Sekantis veiksmas - pasodintų bulvių apklojimas šiaudais iš viršaus. Naudojami tik švieži šių metų šiaudai ar šienas. Geriausias šiaudų sluoksnio storis - 30-50 cm. Jeigu vietoj šiaudų naudojamas šienas, tuomet rekomenduojama iš pradžių pakloti ant bulvių 20-25 cm storio šieno sluoksnį, o vėliau, kai bulvės sudygs, pridėti iš viršaus dar 15-20 cm šieno sluoksnio. Jeigu šiaudų ir šieno trūksta, praverčia užberti pasodintas bulves nedideliu dirvožemio sluoksniu (5-10 cm).

Tam, kad vėjo gūsiai nenupūstų šiaudų, sumeistraukite lengvus grebėstus iš kartelių arba plastikinių vamzdelių. Grebėstais prispauskite šiaudų sluoksnį. Pranašumas yra tas, kad bulvėms po šiaudais nereikia apkaupimo, ravėjimo, purenimo, o kartais ir dažno laistymo. Paprastai pats dangus laisto per visas augimo stadijas. Tačiau jei ilgai nelyja, bulves reikės reguliariai laistyti. Ypač praėjus 1 mėnesiui po pasodinimo, susiformavus žiedams. Įkišus ranką po šiaudų sluoksniu galima patikrinti, ar neįvyko perdžiūvimo. Pro vešlų šiaudų mulčio sluoksnį gali prasiskverbti tik pačios atkakliausios pavienės piktžolės, su kuriomis lengva susidoroti.

Praėjus 3 mėnesiams po pasodinimo galima pradėti pirmąjį jaunų bulvių derliaus nuėmimą. Bulviakasiu jo nepavadinsime, nes ne iš po žemės iškasama. Štai čia šio metodo šalininkų laukia dar viena maloni staigmena - nereikia imti visų šakniavaisių iš karto. Kai ateis galutinis viso bulvių derliaus nuėmimo laikas, neprireikia šakių ir kastuvo. Tiesiog nugrėbkite šiaudų sluoksnį į šoną, o nuo žemės paviršiaus surinkite sausus ir lygius bulvių gumbus. Šiaudų sluoksnį neišmeskite, o išsaugokite ir atidėkite iki sekančio bulvių sodinimo kitais metais.

Auginimas po šiaudais apsaugo bulves nuo spragšių lervų, bet, deja, neapsaugo nuo kolorado vabalų. Šiaudų sluoksnio sukeliami nepatogumai - jame apsigyvena pelės. O dar stiprūs vėjo gūsiai nupučia viršutinius šiaudus, praretindami sluoksnį. Po suplonėjusiu šiaudų sluoksniu bulvės pradeda žaliuoti dėl šviesos patekimo, stimuliuojančio žmogaus organizmui kenksmingo solanino susidarymą gumbuose. Todėl reikia dažniau kontroliuoti šiaudų sluoksnio vientisumą.

Ką sodinti po bulvių: dirvožemio atgaivinimas

Bulvės - neabejotinai viena populiariausių daržovių mūsų soduose. Tačiau po bulvių nuėmimo žemė dažnai lieka nualinta - bulvės intensyviai vartoja maistines medžiagas, ypač kalį. Ką daryti toliau, kad dirva būtų atgaivinta, sustiprinta ir paruošta kitiems sezonams?

Bulvės stipriai išsekina dirvą - jos išnaudoja daug maisto medžiagų, o jas kasant neretai pažeidžiama dirvos struktūra. Jei paliksime žemę tuščią, ji gali greitai užželti piktžolėmis, prarasti drėgmę, supurėti. Be to, neatsistatanti dirva kitą sezoną duos menkesnį derlių.

Tinkamai pasirinkti augalai po bulvių padeda:

• Pagerinti dirvos struktūrą
• Sumažinti piktžolių augimą
• Atnešti papildomų maistinių medžiagų (ypač azoto)
• Apsaugoti dirvą nuo ligų ir kenkėjų

Geriausi pasirinkimai po bulvių

Bulvės yra labai populiari daržovė mūsų šalyje. Jos ne tik visur parduodamos, bet ir daugelis jas augina namuose. Ji gali būti geras priešsėlis kitiems augalams sodinti, jei po bulvių gumbeliais būtų įterptas mėšlas dirvai tręšti.

• Po bulvių žemėje bus patogu ridikėliai ir krienai, o čia kopūstams trūks maistinių medžiagų.
• Geriausia sodinti po bulvių ankštiniai augalai. Tai vienas geriausių variantų šiame sklype, nes ankštiniai augalai dažnai sėjami kaip sideratas. Tai leidžia ekologiškai prisotinti dirvožemį azotu, fosforu ir kaliu.
• Svarbu prisiminti, ar galite sodinti morkų po bulvių, nes jos taip pat labai populiarios tarp sodininkų.
• Taip pat naudinga suprasti, ar galite sodinti svogūnai po bulvių. Galbūt kai kuriuos tai nustebins, tačiau ši galimybė yra labai pageidautina, nes padės pagerinti svogūnų struktūrą ir derlių.
• Burokėlius galima sodinti po bulvių, nes šie augalai nekonkuruoja tarpusavyje dėl maisto medžiagų dirvožemyje.

Augalai ir žaliosios trąšos po bulvių

Augalas / Žalioji trąša	Privalumai
Žieminiai rugiai	Gerina dirvos struktūrą, apsaugo nuo erozijos
Garstyčios	Slopina piktžoles, naikina dirvos kenkėjus
Sideraciniai augalai (baltosios garstyčios, lubinai, žirniai)	Praturtina dirvą azotu, atkuria derlingumą
Špinatai, rukola	Greitai užauga, dar galima rinkti rudens derlių
Ridikėliai	Tinka sėjai iki rugsėjo vidurio, greitai auga

Kada sėti po bulvių?

• Rugpjūtis-rugsėjis: idealus metas sėti sideracinius augalus ar žieminius rugius.
• Rugpjūčio pradžia: dar galima suspėti užsiauginti ridikėlių, špinatų ar rukolos.
• Rugsėjo vidurys-pabaiga: geriausiai tinka tik žieminiai augalai arba garstyčios, kurie žiemos metu apsaugos dirvą.

Laistymas po sėjos

Po bulvių dirva dažnai būna gan sausa, tad sėjant svarbu užtikrinti tinkamą drėgmę:

• Žieminiai rugiai, garstyčios: po sėjos - gausus laistymas, vėliau tik jei užsitęsia sausra.
• Ridikėliai, špinatai: laistyti 2-3 kartus per savaitę, jei nėra lietaus.
• Sideraciniai augalai: užtenka natūralaus lietaus, nebent dirva labai sausa - tada laistyti kartą per savaitę.

Jei planuojate sėti žiemkenčius, užtikrinkite, kad dirva būtų supurenta ir be stambių grumstų, nes tai pagerina sėklų sudygimą.

Patarimai, kaip atgaivinti dirvą

• Įterpkite augalus į dirvą: rudenį sideracinius augalus (pvz., garstyčias) galite paprasčiausiai suarti ar perkasti su grėbliu - jie taps puikia žaląja trąša.
• Venkite palikti lysvių tuščių: atviros lysvės pritraukia piktžoles ir dirvos kenkėjus.
• Įterpkite komposto: jei nesėjate, įterpkite komposto ar mėšlo - tai natūraliai atgaivins dirvą.
• Keiskite vietas: kitais metais bulves sodinkite kitoje vietoje, kad išvengtumėte ligų kaupimosi.

Kada verta rinktis žaliąsias trąšas?

Situacija	Rekomendacija
Dirva skurdi, menkai derlinga	Lubinai, žirniai (praturtina azotu)
Reikia uždengti tuščias lysves	Žieminiai rugiai, garstyčios
Norite dar šiek tiek derliaus	Špinatai, rukola, ridikėliai

Augalų kaimynystė bulvėms

Tinkamai parinkti augalai kaimynystėje gali padėti apsaugoti bulves nuo kenkėjų, pagerinti jų augimą ir dirvos kokybę. Teisingai pasirinkta augalų kaimynystė gali atbaidyti kolorado vabalus ir kitus kenkėjus, pagerinti dirvožemio maistingumą ir struktūrą, sumažinti augalų ligų riziką bei padėti geriau įsisavinti maistines medžiagas.

Geriausi kaimynai bulvėms

Augalas	Privalumai
Česnakai	Atbaido amarus ir kitas kenkėjų rūšis.
Svogūnai	Apsaugo nuo grybinių ligų ir dirvos kenkėjų.
Medetkos	Veikia kaip natūralus repelentas nuo kolorado vabalų.
Mairūnai	Atbaido vabzdžius ir pagerina bulvių skonį.
Pupos	Praturtina dirvą azotu, kuris skatina bulvių augimą.
Krapai	Skatina naudingų vabzdžių, tokių kaip boružės, populiaciją.

Augalai, kuriuos reikėtų vengti sodinti šalia bulvių

Ne visi augalai yra geri bulvių kaimynai. Kai kurie iš jų gali trukdyti augimui arba pritraukti papildomų kenkėjų:

• Pomidorai - priklauso tai pačiai šeimai kaip bulvės ir gali platinti tas pačias ligas.
• Pipirai - konkuruoja su bulvėmis dėl maistinių medžiagų ir vandens.
• Baklažanai - taip pat priklauso bulvinių augalų šeimai, todėl gali perduoti ligas.
• Saulėgrąžos - išnaudoja daug dirvos maistinių medžiagų, palikdamos bulvėms mažiau išteklių.
• Morkos - jų šaknų sistema gali trukdyti bulvių gumbų vystymuisi.

Bulvių priežiūra

Kad bulvės būtų sveikos ir gausiai derėtų, svarbu laikytis tinkamos priežiūros taisyklių:

• Laistymas: Bulvės mėgsta vidutinio drėgnumo dirvą. Geriausia jas laistyti anksti ryte ar vakare, kad drėgmė per daug neišgaruotų.
• Ravėjimas: Pašalinus piktžoles, sumažinama ligų ir kenkėjų rizika.
• Kaupti žemę aplink stiebus: Tai padeda formuotis didesniems gumbams ir apsaugo juos nuo saulės šviesos.
• Mulčiavimas: Šiaudai ar žolės nuokarpų mulčias apsaugo nuo piktžolių ir palaiko drėgmę dirvoje.

Natūralios priemonės kovai su bulvių kenkėjais

Be tinkamų augalų kaimynystėje, yra ir kitų natūralių būdų apsaugoti bulves:

• Rankinis kolorado vabalų rinkimas - efektyvus būdas sumažinti jų populiaciją.
• Česnakų ir svogūnų nuovirai - natūraliai atbaido amarus ir grybelines ligas.
• Medetkų ir krapų sodinimas - padeda pritraukti naudingus vabzdžius, kurie naikina kenkėjus.
• Medžio pelenai - gali būti naudojami kaip natūrali trąša ir apsauga nuo vabzdžių.

Štai ir visa instrukcija, kaip sodinti bulves. Išsirinkite tinkamą sertifikuotų sėklinių bulvių veislę, jeigu norite ankstyvo derliaus - bulves sudaiginkite, o tada sodinkite į vagas, nepamiršdami patręšti kompleksinėmis trąšomis ir apkaupti.

Taigi, gero sodinimo ir gausaus derliaus!

---