Kava - kofeino turintis gėrimas, gaminamas iš kavamedžio sėklų (kavos pupelių). Šiame straipsnyje išnagrinėsime kavą kaip maisto produktą, jos cheminę sudėtį ir maistinę vertę.
Kavos Cheminė Sudėtis ir Maistinė Vertė
Naujausiais duomenimis, kavos pupeles sudaro net keletas šimtų įvairiausių junginių, kurių sudėtyje yra kalio, kalcio, natrio, geležies, sieros, fosforo, azoto, chloro, mangano ir kitų elementų. Tris ketvirtadalius bet kurios rūšies kavos pupelių sudaro celiuliozė, riebalai (12%) ir vanduo, o vieną ketvirtadalį - rūgštys, baltymai (apie 14%), rauginės medžiagos (taninai), kurios suteikia kartumo, mineralinės druskos, B ir P grupės vitaminai, alkaloidai. Žvalinantį poveikį suteikia kofeinas, neskrudintose kavos pupelėse jo yra apie 1,3%, aromatą suteikia trigonelinas.
Mokslininkai teigia, kad kava neturi maistinės vertės, nors kavoje yra baltymų, riebalų ir kitų mineralinių medžiagų, bet tai dar aiškinamasi atliekant daugelį tyrimų. Yra žinoma, kad kavos puodelyje yra apie 100mg kofeino. Maistinė vertė kavoje atsiranda tada, kai ji užplikoma vandeniu ir papildoma įvairiais priedais (grietinėle, cukrumi, medumi ir kt.).
Pagrindiniai Kavamedžiai
- Arabika
- Robusta
- Liberika
Arabika - yra geriausia kava, pasižyminti sodriu skoniu ir puikiu aromatu. Pailgos arabikos pupelės yra malonios akiai, puikaus skonio ir aromato, ji kilmingiausia iš visų kavos rūšių.
Robusta - auginama. Ji žinoma dėl stipraus skonio ir didelio kofeino kiekio. Šios savybės idealiai tinka tirpioms kavoms ruošti, todėl robusta dažniausiai naudojama tirpios kavos milteliams ir granulėms gaminti.
Liberika - yra mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis.
Kavos Rūšys ir Jų Skirtumai
Kava gaminama iš kavos pupelių; yra skiriamos dviejų pagrindinių rūšių komercinės svarbos kavos pupelės - Coffea Arabica ir Coffea Canephora (dar vadinama robusta). Arabikos kavos pupelėse yra daugiau riebalų (kavos aliejaus ir diterpenų), o robusta pasižymi didesniu kofeino ir polifenolių kiekiu. Arabikos kilmės pupelės vertinamos dėl malonesnio skonio, tai viena iš priežasčių, kodėl ši kava pirmauja pasaulyje. Robusta sudaro apie 30 % visos pasaulio produkcijos, todėl yra antra pagal populiarumą kavos pupelių rūšis.
Robustos pupelės mažesnės, apvalesnės ir storesnės. Jos daugiausia auginamos Vietname, Indijoje, Afrikoje ir Brazilijoje. O arabikos kavos pupelės auga Brazilijoje, Vietname, Kolumbijoje, Indonezijoje. Arabika paprastai auga maždaug 1300-1500 m, o robusta - 900-1000 m aukštyje. Didesniame aukštyje subręsta išskirtinai kietos pupelės, jos yra daug geresnės kokybės nei minkštos. Ekstremalios oro sąlygos, būdingos dideliam aukščiui, lėtina pupelių brendimo greitį, o tai leidžia susidaryti sudėtingesniems cukrams - polisacharidams (skaiduloms), todėl pupelės būna daug saldesnės ir skanesnės.
Robusta turi vidutiniškai 2,7 % kofeino, o arabika - 1,5 %. Didelis kofeino kiekis suteikia kartumo, todėl arabikos pupelių kava labiau mėgstama.
Apibendrinus abiejų rūšių kavos pupelių skonio savybes ir jų skirtumus galima padaryti tokias išvadas:
- Rūgštingumas. Arabikos pupelių didesnis nei robustos.
- Skonis. Arabika yra saldesnio ir malonesnio skonio nei robusta.
- Skonio natos. Robusta pasižymi sumedėjusio, žemiško ir netgi sudegusio kaučiuko skonio niuansais. Arabika skleidžia gėlių ir vaisių aromatą.
Kavos Paruošimo Būdai
Kava gali būti ruošiama keliais skirtingais būdais, jie daro didelę įtaką jos aromatui, skoniui ir sudėčiai. Kavos ruošimas - tai pupelių rinkimas, džiovinimas, skrudinimas, malimas ir virimas. Beveik visais kavos ruošimo būdais pupelės turi būti sumalamos ir maišomos su karštu vandeniu gana ilgai, kad išgautume tą nuostabų skonį.
Galima išskirti tris pagrindinius kavos ruošimo būdus:
- Virta nefiltruota kava.
- Filtruota kava (tirpi).
- Kava be kofeino.
Kiekviena iš šių kavos rūšių yra susijusi su specifine kavos miltelių granuliacija, vandens ir kavos santykiu, temperatūra ir virimo laiku.
Espreso Variacijos
Esama įvairių espreso supilstymo būdų bei ‘žaidimų" su priedais. Štai trumpas žodynėlis, kas yra kas:
- Espresso arba Espresso normale - vidutinio dydžio, klasika tapusi espreso porcija (apie 35 ml gėrimo).
- Espresso ristretto (it. ‘sutrumpintas") - labai stipri espreso, kuriai naudojama tik pirmoji, tirščiausia porcijos dalis (apie 15-20 ml gėrimo).
- Espresso doppo - dviguba espreso porcija viename puodelyje (apie 70 ml gėrimo, patiekiama 150ml talpos puodelyje).
- Espresso lungo (it. ‘ilgas") arba caffe americano - klasikinė espreso, praskiesta vandeniu (60-90 ml gėrimo, patiekiamas 150 ml talpos puodelyje).
- Espresso machiatto - klasikinė espreso su maždaug 15 ml putoto pieno ‘dėmele".
- Espresso romano - espreso, patiekiama su citrinos griežinėliu.
- Espresso corretto - espreso, paskaninta stipriu alkoholiniu gėrimu ar likeriu. Šiaurės Italijoje espreso mėgstama ‘pataisyti" grapa.
- Caffe freddo - šalta espreso. stiklinėje, dažniausiai - jau pasaldinta, kartais - su ledo kubeliais.
Kapučino
Kapučino kavos gėrimas gimė saulėtoje Italijoje. Klasikinė kapučino sudaryta iš 30 proc. kavos (apie 80°C temperatūros) ir 70 proc. temperatūros); bendras gėrimo kiekis - apie 120 ml.
- Cappuccino skuro (tamsi kapučino) - kapučino kava su mažiau pieno nei įprasta.
- Cappuccino chiaro (šviesi kapučino) - kapučino kava su daugiau pieno nei įprasta.
- Cappuccino freddo - atšaldyta kapučino kava.
Moka
Moka (angl. caffè mocha), yra kavos gėrimas, pagamintas iš espreso, pieno ir šokolado. Tai latte, pagardinta šokoladu, kai kas dar naudoja ir papildomus saldiklius.
Moka kavos rūšys:
- Originali moka - tai espresso, pakaitinto augalinio ar įprasto pieno ir šokolado mišinio gėrimas.
- Šalta moka - tai originalios versijos atmaina, kurioje pienas nėra pakaitinamas, o pilamas šaltas, dar galima būti dedama ledukų, taip gaunama ledinė kava.
- Baltoji moka - tai originalios versijos atmaina, kur vietoje įprasto šokolado naudojamas baltasis šokoladas, kad skonis turėtų mažiau kartumo ir daugiau saldumo.
Patarimai Kavos Ruošimui ir Laikymui
- Klasikinis ruošiamos kavos kiekis vienam puodeliui - 7-10,5 g (vienas šaukštelis).
- Jei į plikomą kavą įbersite keletą kardamonu grūdelių, ji įgaus šiek tiek egzotiško kvapo.
- Prieš pildami kavą į puodelius, juos pašildykite.
- Juoda kava patiekiama mažesniuose puodeliuose, balta - didesniuose.
- Kava paprastai patiekiama po deserto, rečiau - kartu su desertu.
- Laikykite pupeles ar maltą kavą nepermatomame inde kambario temperatūroje, atokiau nuo saulės spindulių.
- Maltą kavą išgerkite per kelias dienas, o nemaltas pupeles suvartokite per dvi savaites.
Moksliniai Tyrimai ir Kavos Poveikis Sveikatai
Pastaraisiais metais atliktų mokslinių tyrimų rezultatai suteikė naujos informacijos apie kavos vartojimo poveikį sveikatai ir paneigė bendrą vyraujantį įsitikinimą, kad kava dažniausiai kenkia žmogaus organizmui. Naujausių tyrimų duomenimis, kavos komponentai palaiko žmogaus sveikatos funkcionalumą skatindami organizmo fermentinę sistemą, be to, saugo nuo uždegiminių reakcijų.
Vis daugėja įrodymų, kad kava teigiamai veikia mūsų sveikatą. Net gydytojai pradeda rekomenduoti. Geriantiems kavą gali grėsti mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų (įskaitant širdies priepuolį, širdies nepakankamumą ir insultą), 2 tipo diabeto, neurodegeneracinių ligų (Parkinsono, Alzheimerio), depresijos, cirozės, podagros, gimdos ir kepenų vėžio, ankstyvosios mirties rizika (dėl kofeino ir polifenolių), be to, gali pagerėti (iki 42 %) erekcijos disfunkcija, padidėti ištvermė ir atitolti nuovargis.
2016 m. birželio mėnesio ataskaitoje PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) oficialiai išbraukė kavą iš galimai kancerogeninių maisto produktų sąrašo. 2015 m. Mitybos gairių patariamasis komitetas (angl. Dietary Guidelines Advisory Committee) nuodugniai išnagrinėjęs įrodymus paskelbė, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) gali būti priskirtas prie sveikos mitybos įpročių.
| Kavos Rūšis | Kofeino Kiekis |
|---|---|
| Viengubas espresas (30-50 ml) | Apie 63 mg |
| Dvigubas espresas | Apie 125 mg |
| Plikytos kavos puodelis (~235 ml) | Apie 70-140 mg (vidurkis - 95 mg) |
| Tirpi kava | 30-90 mg |
| Kava be kofeino | 0-7 mg |
