Užkandžiai yra svarbus šventinio stalo elementas. Kai kurie gali nesutikti su šiuo teiginiu, nurodydami neskanių ar brangių užkandžių pavyzdžius. Tačiau ši maisto rūšis turi ir teigiamų pusių - skirti valgyti tarp pagrindinių patiekalų.
Yra daug įvairių būdų, kaip paruošti nebrangius, bet skanius užkandžius. Rezultatas - trys įdomūs užkandžiai šventiniam stalui.
Užkandžių receptai:
Užkandis Nr. 1
Lydytą sūrį dedame į šaldiklį 20 minučių. Morkas ir šaltą sūrį sutarkuojame mažomis tarkavimo formelėmis, sumaišome. Majonezo - 2 šaukštai. Ant stalo padėkite sūrio lėkštes, ant kiekvienos jų krašto uždėkite po šaukštą morkų įdaro.
Užkandis Nr. 2
Kiaušinius įmuškite į dubenį, suplakite plaktuvu. Vištienos faršą sumalkite kartu su keptu svogūnu, įberkite mėgstamų prieskonių ir druskos. Kepimo skardą išklokite pergamentu ir tolygiai paskirstykite tešlą ant paviršiaus. Kepkite tešlą orkaitėje 20 min. Suktinuką užklijuokite folija ir vėl padėkite ant kepimo skardos. Manų kruopos - valgomasis šaukštas.
Užkandis Nr. 3
Išvalykite kepenis nuo plėvelės ir venų, supjaustykite nedideliais gabalėliais. Keptuvėje pakepinkite svogūnus ir morkas, išmaišykite. Želatiną ištirpinkite vandenyje. , sūrį sutarkuokite mažomis tarkavimo formelėmis, išmaišykite.
Želatiną ištirpinkite puode arba mikrobangų krosnelėje, bet neužvirinkite. Dalį želatinos supilkite į kepenėlių mišinį, o kitą dalį - į pomidorų ir sūrio mišinį.
Mitybos patarimai širdies sveikatai
Lietuva jau daugelį metų išlieka tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Nors šalyje jau kurį laiką veikia įvairios prevencijos programos, šie susirgimai tebėra klastingi. Prastai pasijutus būtina kreiptis į gydytojus, tačiau svarbiausia - dar esant sveikiems atkreipti dėmesį į pagrindinius rizikos veiksnius.
Tarp jų rūkymas, padidėjęs arterinis spaudimas bei cholesterolio kiekis kraujyje, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas. Nors genetika, amžius, lytis taip pat gali turėti įtakos, didžioji dalis minėtų rizikų susijusios su gyvenimo būdu, tad nesuklysime sakydami, jog širdies sveikatą laikome savo rankose.
Daugybė gydytojų ir mokslininkų sutaria, jog norint išlaikyti kraujotakos sistemą sveiką, svarbu atkreipti dėmesį į mitybos įpročių visumą. Jos pagrindą turėtų sudaryti kuo įvairesni ir kuo mažiau perdirbti vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, taip pat sveiki, daugiausiai augaliniai, baltymai ir riebalai. Vaisiuose ir daržovėse gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų ir skaidulų - visos šios medžiagos atlieka svarbų vaidmenį palaikant širdies sveikatą ir užkertant kelią ligoms.
Ypatingo paminėjimo vertos žalios lapinės daržovės: špinatai, gražgarstės, bastučiai, romaninės salotos, kale kopūstai ir kitos. Jose širdžiai palankių medžiagų koncentracija viena didžiausių. Be to, su lapinėmis daržovėmis gausite ir nitratų, kurie padės atpalaiduoti ir praplėsti kraujagysles.
Pilno grūdo produktai yra nepamainomas skaidulų šaltinis. Jos padeda palaikyti sveiką cholesterolio kiekį organizme, taip sumažindamos širdies ligų riziką. Pilno grūdo produktais laikomi tie, kurie perdirbimo metu išlaikė visas savo dalis: luobelę, gemalą bei endospermą.
Nedideli pokyčiai virtuvėje, pavyzdžiui, baltos duonos riekė pakeista juodąja, gali turėti reikšmingą poveikį sveikatai. Sveikų augalinių baltymų daugiausia ankštinėse daržovėse: pupelėse, avinžirniuose, lęšiuose, žirniuose, taip pat sojų pupelėse ar jos gaminiuose (tofu, tempėje) bei įvairiuose riešutuose.
Nors riebalai ilgą laiką buvo laikomi sveikatos priešu, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad svarbu ne tiek kiekis, kiek kokybė. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai palankiausi būtų skysti augaliniai aliejai (ypač alyvuogių, taip pat saulėgrąžų, rapsų), įvairios sėklos, riešutai bei avokadai.
Į širdžiai palankų racioną visai nesunku įpilti šaukštą deguto. Ypač suklusti reikėtų dėl nesaikingo raudonos mėsos bei perdirbtos mėsos gaminių vartojimo. Oxfordo universiteto tyrėjų apžvalga , apjungusi net 13 išsamių kohortinių* tyrimų, teigia, jog reguliariai valgant mėsą, kiekvieni papildomi 50 g raudonos mėsos (jautienos, ėrienos, kiaulienos) per dieną padidina išeminės širdies ligos riziką 9 %.
Sveikos mitybos rekomendacijų gausu, tačiau kasdienybėje jas pritaikyti ne taip ir lengva - pritrūksta įgūdžių, idėjų ar praktinių žinių. Stenkitės vartoti kuo įvairesnius augalinius produktus - būtent įvairovė užtikrins, kad jūsų organizme netrūktų naudingųjų medžiagų.
Taip pat neapsiribokite tik vienos rūšies vaisiais ir daržovėmis. Čia idėjų pametės pati gamta - dairykitės produktų, kurie šiuo metu natūraliai dera. Vasarą nepraleiskite progos atsivalgyti uogų, šparagų, šviežių salotų, pomidorų.
Nors daržovės, uogos bei vaisiai skaniausi švieži, jų šaldytos alternatyvos taip pat gali tapti geru naudingųjų medžiagų šaltiniu. Ypač žiemą! Būkite kūrybiški ir augalinius produktus naudokite ne tik garnyrui, bet ir patiekalų gamybai.
Štai, pavyzdžiui, sviestinės pupelės naminiame pomidorų padaže nesunkiai nurungs itališkus makaronus. Salotos taps sotesnės bei išraiškingesnės, jas papildžius keptomis daržovės, grikiais ir sėklomis.
Rinkitės maistingus užkandžius: nesūdytus riešutus, humusą su morkų bei salierų lazdelėmis, obuolio skilteles, perteptas riešutų sviestu. Išraiškingą skonį patiekalams suteikti gali ne vien druska. Eksperimentuokite su kitais prieskoniais bei šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis.
Širdis, tyliai ir ištikimai lydinti mus kasdienėse veiklose, nusipelno tokios pat ištikimos priežiūros. Daugybė mokslininkų ir sveikatos specialistų sutinka, jog subalansuota, augaliniais produktais praturtinta mityba jai padės tuksėti darniau bei sumažins riziką sirgti kraujotakos sistemos ligomis.