Daugelis lietuvių kasdien ar bent kartą per savaitę vartoja paprasčiausią sviestą. Taip daroma tikint, kad vietoje pagamintas produktas yra šviežesnis, geresnio skonio, be to, jo atvežimas į parduotuves turėtų būti pigesnis, o galutinė kaina - mažesnė už importinį sviestą. Tačiau, atidžiau pažiūrėję į įprasto lietuviško sviesto kainas parduotuvėse, pirkėjai gali gerokai nustebti. Pasirodo, Lietuvoje pagamintas sviestas jau yra brangesnis už pagamintą daug brangesnėse Europos Sąjungos šalyse.
Šią savaitę kainų lyginimo portalas „Pricer.lt“ socialinio tinklo paskyroje pasidalijo trimis nuotraukomis iš parduotuvės „Maxima“. Jose - trijų skirtingų gamintojų sviestas (82 proc. riebumo). Nuotraukose į akis krinta, kad lietuviškas „Dvaro“ sviestas, kurį gamina „Pieno žvaigždės“, kainuoja 15,95 euro už kilogramą, itališkas „Fattorie garofalo“ - 15,92 euro (3 centais pigiau), o airiškas „Irish Dublin dairy“ - 15,45 euro (50 centų pigiau).
„Nedidelis psichologinis kainų lūžis. Lietuviškas sviestas jau brangesnis už importines airiškas, itališkas prekes. Nedaug, centais, bet iš esmės atėjome. Puikumėlis - pigiau, nei lietuviškas produktas, galėsime rinktis įdomesnį, aukšto lygio produktą. Ir visa tai yra mūsų gerėjančio gyvenimo pasekmė.
Sviesto kainų augimo priežastys
Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įvardijo kelias priežastis, kodėl susidarė tokia situacija dėl sviesto kainų. „Sviesto žaliavos kainos, lapkričio mėnesį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra pakilusios apie 50 proc. Dėl išaugusios paklausos pasaulyje susidarė trūkumas, todėl brangsta pieno milteliai ir pieno riebalai, o tai atsispindi ir galutinių produktų kainose vartotojams.
Ženkliai pakilus sviesto žaliavos kainoms pasaulio biržoje Lietuvos gamintojai kėlė mums pirkimo kainas daugiau nei tiekėjai, kurie atveža sviestą iš kitų šalių, todėl ir yra tokia situacija, kad mūsų šalies gamintojų sviesto kaina šiuo metu yra aukštesnė nei importuoto“, - paaiškino M. Tilmantas. Jis pridūrė: „Geroji naujiena yra ta, kad paskutines dvi savaites biržoje pagaliau jau stebime sviesto pigimą.
„Mūsų privataus prekės ženklo „Farm Milk“ sviesto kaina nesikeitė. Dedame dideles pastangas ir nuolat deramės su tiekėjais bei gamintojais, todėl daugelį pagrindinių maisto produktų mūsų parduotuvėse galima įsigyti pigiausiai, o mūsų „Kainų įšalo“ iniciatyva yra viena iš priemonių, padedančių to pasiekti“, - sako M. Tilmantas.
Sviesto kainų problemos Lenkijoje
Šią savaitę Lenkijos vyriausybė paskelbė, kad, reaguodama į kainų kilimą, iš savo strateginių atsargų patieks rinkai 1 tūkst. tonų sviesto. Vyriausybės strateginių rezervų agentūra (RARS), kuri pavaldi Donaldo Tusko vadovaujamos vyriausybės kanceliarijai, paskelbė konkursą dideliems sviesto kiekiams parduoti.
Praktiškai tai reiškia, kad agentūra aukcione parduos apie 1 tūkst. tonų šaldyto nesūdyto sviesto, supakuoto į 25 kg blokus. Lenkijos vyriausybė įsikiša dėl sviesto: Vyriausybės Strateginių rezervų agentūra paskelbė konkursą dideliam kiekiui sviesto parduoti.
Priežastis? Vilnietė, portalo tv3.lt skaitytoja Ilona stebėjosi sparčiai augančiomis sviesto kainomis.„Dažniausiai sviestą perku, kai jam yra taikoma nuolaida, jeigu jos nėra, tada perku pigiausią sviestą. Tad įprastai už 200 g. sviesto pakelį moku virš 1 euro. Tačiau šią savaitę nuėjusi į parduotuvę akcijos neradau, apžiūrėjau visų gamintojų sviesto pakelius ir nustebau, kad Dvaro sviestas jau kainuoja 3,49 euro. Prieš kelias savaites sviestas tikrai nebuvo tiek pabrangęs. Žinoma, nebūtina pirkti brangiausio sviesto, yra ir pigesnių, bet vis tiek tikėtina, kad ir tie pigiausi ims brangti“, - piktinosi moteris.
Pieno ūkių mažėjimas Lietuvoje
Prienų rajono ūkininkas, pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis sakė, kad ūkininkai su nerimu laukia vasaros. „Viskas brangsta. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau fermoje už elektrą mokėdavau 1800 eurų per mėnesį, dabar jau tenka mokėti 6 tūkst. Brangsta pašarai, dyzelinis kuras, tepalai, metalai, auga darbuotojų atlyginimai. Sunku viską net išvardinti.
Pasak J. Vilionio, pieno ūkiai traukiasi, Lietuvoje jų mažėja. Smulkieji ūkininkai skaičiuoja, kad jų savikaina už litrą siekia 0,58 euro, o gauna tik apie 0,20 euro“, - sakė asociacijos pirmininkas.
Pirkėjų pasirinkimai ir nuolaidos
„Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pasakojo, kad parduotuvių lentynose pirkėjai gali rasti 25 sviestus, keturi iš jų - lydytas sviestas „Ghi“. „Asortimente yra net sviesto iš buivolių ir ožkų pieno, sūdytų, ekologiškų sviestų.
Pigiausias sviestas yra „Farm Milk“, kurio 180 gramų pakuotė kainuoja 1,39 euro, t.y. 7,72 euro už 1 kg. Brangiausi sviestai - nišiniai, pavyzdžiui, su trumais, žolelėmis. Jų kaina siekia 19,90 euro už 1 kg. Pastebime, kad pirkėjai dažniausiai renkasi sviestą, kuriam tuo metu būna patrauklus akcinis kainos pasiūlymas, todėl kiekvieną savaitę stengiamės pirkėjams po tokį pasiūlymą ir pateikti“, - sakė prekybos tinklo atstovė.
Sviestas kulinarijoje: nuo bešamelio iki desertų
Legendinis kulinaras Robertas Ščesnavičius atskleidė savo mėgstamą receptą, kuriame sviesto naudojimas - būtinas. 4000 receptų sukūręs R. Ščesnavičius atskleidė, kada be sviesto jis niekaip neišsiverstų - gaminant fundamentalųjį, klasikinį bešamelio padažą.
„Šis padažas labai universalus, mes, kulinarai, laikome jį baziniu. Jį galima pritaikyti visur - prie mėsos, žuvies, miltinių patiekalų, daržovių apkepų ir panašiai. Bešamelio padažas labai elegantiškas, tačiau lengvai pagaminamas. O sviestas - neatsiejama bešamelio gamybos dalis“, - pasakoja garsusis virtuvės šefas.
Šis padažas išrastas Prancūzijoje ir pavadintas jį sukūrusio markizo Luis de Bechamel vardu. Jis buvo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV virtuvės valdytojas. R.Ščesnavičius pasakoja, kad sviestą naudoja nuolat ir atskleidė, kokį renkasi jis. Pasak kulinaro, renkantis sviestą jam svarbiausi du aspektai - skonis ir kokybė. „Pats visąlaik naudoju „Dvaro“ sviestą. Jį rasite ir mano namuose, ir mano darbe. Šio sviesto skonis tikrai ypatingas, jis kvapnus ir be to, tepasi labai lengvai“, - pabrėžia kulinaras.
Bešamelio padažo receptas:
- 25 g 82 proc. riebumo sviesto
- 25 g miltų
- 300 ml 3,5 proc. riebumo pieno
- 1 svogūno
- druskos
- juodųjų pipirų
- žiupsnelio muskato riešuto
- petražolių
- lauro lapo
- čiobrelio šakelės
Gaminimas: Sviestą išlydykite keptuvėje. Svarbu sviesto neužkaitinti per daug. Tuomet į sviestą dėkite miltus. Jie padažui suteikia riešutų skonį. Tik tuomet po truputį pilkite riebų pieną ir viską maišykite ant nedidelės ugnies. Tai ir yra bešamelio padažo pagrindas į kurį dėkite norimus priedus.
„Dvaro“ sviesto ypatumai ir kokybė
Jau nuo lapkričio vidurio vartotojai Lietuvos parduotuvėse gali įsigyti išskirtinės kokybės - ypač turtingo skonio ir lengviau besitepančio - „Dvaro“ sviesto. Gilias sviesto gamybos tradicijas turinčiose Vakarų Europos šalyse tokios savybės yra priskiriamos sviesto etalonui. „Pieno žvaigždės“ į naujo sviesto gamybos cecho Mažeikių pieninėje statybą, sviesto gamybos technologinę liniją ir fasavimo bei pakavimo įrangą su integruotais kokybės kontrolės prietaisais investavo 22 mln. eurų.
„Siekdami patenkinti išaugusius vartotojų poreikius, konkuruoti su gilias sviesto gamybos tradicijas turinčiais Vakarų Europos gamintojais ir gaminti aukščiausios kokybės, išskirtinio skonio bei maistinės vertės sviestą, investavome į naują sviesto gamybos įrangą ir technologiją, kuri yra vienintelė tokia Baltijos šalyse. „Uždaras gamybos ciklas leidžia mums taikyti specialius grietinėlės apdorojimo temperatūros ir brandinimo režimus. Dėl šios technologijos ypatumų bendrovės gaminamas „Dvaro“ sviestas išsiskiria tiek skoniu, tiek tekstūra.
„Pieno žvaigždės“ vartotojams siūlo sviestą, kuris savo savybėmis prilygsta gurmaniškiems produktams, tačiau jo kaina yra priimtina kiekvienai Lietuvos šeimai. Maisto ekspertai sutaria, kad geras ir kokybiškas sviestas neturi trupėti išimtas iš šaldytuvo. Pasak Vilmos Laukytė-Staniuvienės, tikras sviestas kvepia šviežia grietinėle, jo skonis ypatingas: jaučiasi švelnus saldumas, šviežumas, gerame svieste neturi jaustis jokių kitų skonių ar kvapų.
Pieno produktų kokybė ir vartojimas
AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė pasakoja, kad, pavyzdžiui, „Dvaro“ produktų kokybė prasideda galbūt anksčiau, nei daug kas įsivaizduoja - dar ne gamykloje. „Pienas yra superkamas iš modernių ūkių, kuriuose karvės yra auginamos geriausiomis sąlygomis. Tokių karvių pienas yra daug vertingesnis, turintis daug baltymų, daug švaresnis, turintis didesnę maistinę vertę.
„Dvaro“ pienas yra pasterizuojamas ne aukštesnėje nei 74C temperatūroje, todėl yra išsaugomi vertingieji baltymai bei natūralaus šviežio pieno skonis.“ Tiesa, įdomu, kad taip pat įmonėje iki pat produkto galiojimo laiko pabaigos yra paliekami produktų pavyzdžiai, kurie yra kaskart degustuojami, vertinami, atliekami produkto tyrimai ne tik vidinėje įmonės laboratorijoje, bet ir nepriklausomose išorės laboratorijose.
Eskedar sako, kad išsirinkti pieną, kuris tiktų pagaminti skaniai latte ar capuccino kavai - ne taip paprasta, kaip atrodo iš pradžių. Pavyzdžiui, savo kavinėse ji su kolegomis išmėgino toli gražu ne vieną variantą. „Kartais net pienas, ant kurio pakelio užrašyta, jog jis skirtas baristoms gaminti kavą, nėra toks tinkamas, kaip atrodo.
Paklausta, kaip galima sugadinti produktus, dedamus į kavą - pieną ar sviestą - Eskedar susimąsto. „Kai namuose su prieskoniais sumaišau sviestą, tinkamas naudoti jis būna jau kitą dieną. Stengiamės sunaudoti greičiau, kad skonio savybės būtų pačios geriausios. O kalbant apie pieną... Pieno putai, sakyčiau, keli dalykai patys svarbiausi - neprileisti į ją per daug oro ir, aišku, neperkaitinti. Jei taip nutinka, mes tokio produkto į kavinės svečių puodelį jau nepilame“, - tikino Eskedar.
Nemažai žmonių kavos putos gaminimo įrenginius yra nusipirkę namuose ir anksčiau ar vėliau įvaldo šį procesą. Eskedar šypsosi, kad, kaip ir kiti darbai, jis reikalauja praktikos ir pajautimo.